Buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius „Balsas.lt savaitei“ grasina teismu dėl publikacijų apie sandėrius, susijusius su Vilniaus televizijos bokštu. Kažin kaip paneigti tai, ko nepaneigia pats A. Butkevičius?
Rašėme, kad Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) vadovybė ne kartą viešai skleisdama prieštaringą ir klaidinančią informaciją su tuometinio ministro A. Butkevičiaus žinia ir pritarimu išvengė viešo konkurso, pasirašė ir įgyvendina sutartį su bendrove „Samsung Eletronics“. Pagal ją „WiMax“ technologijos pagrindu 3,5 Ghz dažniu Lietuvoje bus diegiamas bevielio interneto ryšys.
Ką gi, jei gerbiamas Seimo narys teiktųsi paaiškinti, kas čia nėra tiesa, skaitytojams būtų aiškiau. Ką nors paneigti būtų galima, jei, aišku, būtų ką.
Ar LRTC sudarė sandėrį su „Samsung Electronics“ ir neišsisuko nuo viešo konkurso organizavimo? Ar 2008 metų spalio 6 dienos LRT laidoje „Panorama“ LRTC direktorius neaiškino, kad dėl bokšto įkeitimo yra gautas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) sutikimas? Ar tokio leidimo egzistavimo viešai nepaneigė tuometinis NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas ir kiti komiteto nariai?
Ar LRTC dar balandžio mėnesį nesusitarė su „Samsung Electronics“, kad neturės kontaktų su jokiais kitais tiekėjais? Pagaliau ar visa tai vyko be A. Butkevičiaus žinios ir pritarimo?
Bendrovė, kurios 100 proc. akcijų valdo valstybė (per Susisiekimo ministeriją), šimtus milijonų litų vertą sandorį įgyvendina vykdydama konfidencialias derybas ir išvengia viešo konkurso. Ar tai gali vykti be ministro žinios ir pritarimo?
Rašte, kuriame atsakoma į parlamentaro Jurgio Razmos paklausimą, A. Butkevičius teigia: „Atviras konkursas užkirstų LRTC kelią susipažinti su tiekėjų turima įranga... Tiesioginių derybų būdas leidžia derėtis tik su rinkos lyderiais, gamintojais, turinčiais geriausią įrangą.“ Taigi viskas yra teisėta, nes galima remtis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų birželio 17 dienos raštu. Ar ministras atsiriboja nuo to, ką pats oficialiai rašė parlamentarui? Jei taip, informuokite tautą – paskelbsime.
Iš bankų skolinantis pinigus buvo įforminti keisti įkeitimo sandoriai. Televizijos bokštas, meluojant apie neva turimą Seimo NSGK pritarimą, buvo įkeistas už 10 mln. litų. Žemės (5 ha) nuomos teisė buvo įkeista už 1 litą. Ką reikėtų paneigti šioje pastraipoje?
Ministro rašte parlamentarui J. Razmai teigiama, kad konkurencijos buvo paisoma. Esą 2008-ųjų gegužės 10-ąją įmonės valdybai pranešta, kad techninius reikalavimus, kurių niekas niekur neskelbė ir niekas negali įvardyti, atitinka dvi įmonės – „Samsung Electronics“ ir „Motorola“. Renkamasi turėjo būti iš jų. Ar ministras ir toliau tai tvirtina, ar nuo to atsiriboja ir prašo paneigti?
Redakcijos turimi dar balandį vykę susirašinėjimai tarp LRTC darbuotojo Vytauto Mackonio ir „Samsung Electronics“ partnerių rodo, kad net į „lygesnių už kitus“ sąrašą įtrauktoji „Motorola” neturėjo jokių šansų. Apie tai A. Butkevičius raštų nerašė ir nekalbėjo. Ar galėjo to nežinoti? Galbūt. Tad jo ir necitavome. Jei ministrą apgavo − užjaučiame.
Narplioti šiuos painius reikalus ėmėsi Seimo Audito komitetas ir jo sudaryta darbo grupė. Tai irgi faktas, kurio paneigti negalime be komiteto žinios.
