Jos teigimu, byloje kaltinimai pateikti buvusiam Kauno rajono valdininkui, kitiems septyniems fiziniams asmenims ir vienam juridiniam asmeniui.
R. Pudžiavelis kaltinamas, kad siekdamas turtinės naudos sau ir sutuoktinei, pasinaudodamas aukštomis pareigomis ir dėl to turima įtaka, galbūt priėmė daugiau nei 10 tūkst. eurų vertės kyšį, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą ir nusikalstamu būdu gautą turtą legalizavo. Dalį nusikalstamų veikų, kaip įtariama, R. Pudžiavelis padarė veikdamas organizuotoje grupėje, vadovaudamas ir paskirstydamas konkrečias užduotis kitiems asmenims.
Buvusiam Kauno rajono savivaldybės administracijos vadovui taip pat pateikti kaltinimai susitarus ir paėmus kyšį iš dviejų Kauno statybos bendrovių direktorių.
R. Pudžiavelis savo kaltės nepripažįsta. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2012–2013 metais, kai buvo rengiamas namo projektas Kulautuvoje ir kruopščiai planuojama jo statyba, R. Pudžiavelis, atstovaudamas Kauno rajono savivaldybės administracijai kaip jos vadovas, su viena bendrove sudarė materialiojo turto nuomos ir šilumos tiekimo paslaugų sutartis.
Teisėsaugos teigimu, šios sutartis sudarė sąlygas bendrovės komercinės veiklos tęstinumui, apyvartos ir gaunamų pajamų stabilumui, taip pat sudarė bendrovei palankias sąlygas ir išimtinę padėtį veikti Kauno rajono savivaldybės ir jos biudžetinių įstaigų šilumos ūkyje.
Įtariama, kad už tai bendrovė neatlygintinai pirkdama medžiagas ir paslaugas prisidėjo prie R. Pudžiavelio Kulautuvoje statomo gyvenamojo namo – tyrimo eigoje buvo nustatyta, kad bendrovės lėšomis apmokant už valdininko ir jo sutuoktinės reikmėms pateiktas statybines medžiagas ir darbus bei organizavus jų pristatymą į statybvietę, bendromis organizuotos grupės narių pastangomis iššvaistytas didesnis nei 46 tūkst. eurų vertės bendrovės turtas.
2016 metų rudenį R. Pudžiavelis, siekdamas įteisinti Kulautuvoje pastatytą gyvenamąjį namą ir žinodamas, kad šio namo dalis statybinių medžiagų, darbų ir paslaugų yra gauta kaip kyšis, slėpė tikrąjį jo finansavimo šaltinį, buvimo vietą, faktines valstybės tarnautojo ir jo sutuoktinės nuosavybės teises į jį, šį turtą įregistravo kaip kito asmens nuosavybę bei tuoj po to sudarė pirkimo–pardavimo sandorį, taip turtą įteisindamas.
Baudžiamasis kodeksas už tai numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų.
