Ukmergės rajono apylinkės teismas, gegužės 4 dieną, pagreitinto proceso metu, paskelbė nuosprendį vilniečiui 42 metų Jonui Steponavičiui, kuris buvo suimtas teismo salėje ir Ukmergės policijos komisariato areštinėje praleis 75 paras.
Vyriškis, balandžio 24 dieną, svečiuodamasis Šešuoliuose, nutarė nugalabyti savo draugės šunį, kurį grandine pririšo prie savo automobilio „Audi 100 Avant“ ir pradėjo važiuoti. Šuo dar kurį laiką bėgo, tačiau vėliau, pristigęs jėgų, parkrito, tačiau tai vyriškio nesustabdė, jis parkritusį šunį tempė toliau. Pravažiavęs truputį daugiau nei tris kilometrus, vyriškis sustojo ir, atkabinęs nebegyvą šunį, paliko jį gulėti šalikelėje.
Teismo metu, vyriškis savo kaltės neneigė, tačiau nesugebėjo paaiškinti dėl ko taip pasielgė. Pasak jo, jis tik norėjęs, kad šuo išsilakstytų, nes yra be galo judrus, ne kartą buvo matęs per televiziją, kaip žmonės tai daro. Vyriškis teigė, kad nematė kaip šuo parkrito ir sustojo tik supratęs, kad šuo jau nebegyvas. Kadangi šuo buvo labai kruvinas, nenorėdamas sutepti mašinos salono, jis paliko šunį, patraukęs šiek tiek toliau nuo važiuojamosios dalies.
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes bei apklausęs liudininkus, J.Steponavičių pripažino kaltu ir skyrė jam 75 paras arešto. Apylinkės prokūratūros prokuroras Julius Gelumbauskas už žiaurų elgesį su gyvūnu, prašė teismo kaltinamajam konfiskuoti ir automobilį, tačiau teismas automobilio nekonfiskavo, nes jis priklauso vyriškio draugei M.B., bet, įvertinęs automobilį, teismas iš J.Steponavičiaus priteisė 2000 litų baudą valstybės naudai. Kadangi J.Steponavičius dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir dažnai išvyksta iš Lietuvos, jis buvo suimtas teismo salėje.
Augintinių gerovę Lietuvoje apibrėš naujas įstatymas, siekiantis griežtinti atsakomybę už žiaurų elgesį
Seimui dar gegužę planuojama pateikti naujos redakcijos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Juo pirmą kartą bus siekiama įvesti vieningą augintinių žymėjimo sistemą visoje Lietuvoje, taip pat planuojama griežtinti nuobaudas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Tokie ketinimai buvo išsakyti Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Gyvūnų gerovė Baltijos regione: atsakingas laikymas ir geroji praktika“.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius, vienas konferencijos iniciatorių ir visuomeninio judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ pirmininkas, teigė, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantys gyvūnų priežiūrą ir gerovę reglamentuojantys teisės aktai yra iš esmės atgyvenę.
Seimą dar gegužės mėnesį turėtų pasiekti naujoji įstatymo redakcija – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Juo numatyta pakeisti iki šiol galiojantį Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą.
Naujuoju įstatymu, kuris, tikimasi, bus priimtas rudenį, siekiama įvesti vieningą augintinių žymėjimo sistemą visoje Lietuvoje. Taip pat teikiami pasiūlymai griežtinti atsakomybę už naminių gyvūnų žalojimą.
Parlamentaras P. Auštrevičius siūlo pakoreguoti Baudžiamąjį ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksus. Visuomeninio judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ pirmininkas siūlo didinti nuobaudas už žiaurų elgesį su gyvūnais, kurios siektų jau ne iki 300 litų, o 500-1000 litų.
Taip pat P. Auštrevičius siūlo koreguoti baudžiamąją atsakomybę už gyvūnų suluošinimą ar nužudymą. Planuojama, kad atsakomybė jau bus taikoma ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.
„Žinoma, pirmiausia sieksime skleisti geras, pozityvias žinias tam, kad žmonės su gyvūnais elgtųsi taip pat, kaip ir su savo šeimos nariais. Vienas mūsų tikslų – pasiekti, kad kas kartą negirdėtume apie vis naujus augintinių kankinimo atvejus“, – teigė P. Auštrevičius.
Tarptautinis gyvūnų gerovės konsultantas Adolfo Sansolini Seime vykusioje konferencijoje tvirtino, kad Europos Sąjunga (ES) iki šiol neturi vieningos gyvūnų žymėjimo ir identifikavimo sistemos. Tuo tikslu šiuo metu rengiama 2011-2015 m. ES gyvūnų gerovės strategija.
„Į naminių gyvūnų apsaugą ir priežiūrą ES didesnį dėmesį atkreipė tiktai prieš dvejus metus. Naują strategiją rengiame tam, kad galėtume sekti ir kontroliuoti augintinių populiaciją, užtikrinti jų apsaugą“, – teigė A. Sansolini.
Lietuvos iniciatyva vykusioje pirmojoje Baltijos šalyse konferencijoje „Gyvūnų gerovė Baltijos regione: atsakingas laikymas ir geroji praktika“ dalyvavo per 200 specialistų iš 25 ES valstybių, Baltarusijos ir Rusijos.
Konferencijoje buvo parengta speciali „Vilniaus deklaracija“ gyvūnų gerovės klausimais. Konferencijos iniciatoriai paragino ES parengti ir numatyti finansinių išteklių gyvūnų gerovės programai remti.
vilkmerge.lt
