Vilniaus apygardos teismas sausio viduryje nusprendė areštuoti 145,2 tūkst. eurų bendrovės „Profarma“ lėšų, daugiau nei 3 mln. 542 tūkst. eurų – „Bona Diagnosis“, per 158,3 tūkst. eurų – „Rouen Grains LV“.
Apeliaciniuose skunduose visos trys įmonės teigė, kad šis sprendimas yra nepagrįstas. Jos nurodė, kad teismas netinkamai įvertino tikėtiną prokuratūros ieškinio pagrįstumą bei grėsmės, jog priėmus valstybei palankų sprendimą, ieškinys gali būti neįvykdytas, dydį.
Skundus nagrinėjusio teismo vertinimu, nebūtina turėti įrodymų, kad grėsmė lėšų išieškojimui ateityje atsiras neabejotinai.
„Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje grėsmė teismo sprendimui įvykdyti atsiras neabejotinai, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė“, – rašoma nutartyje.
Taip pat atmesti ir įmonių argumentai dėl to, kad neva netinkamai buvo įvertintas prokuratūros ieškinio pagrįstumas.
Anot teismo, svarstant ieškinį vertinamas jo reikalavimas ir faktiniai bei teisiniai argumentai, pagal kuriuos sprendžiama, ar ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau nevertinamas ieškinį patvirtinančių įrodymų pagrįstumas bei teisėtumas.
„Pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu“, – pažymėjo teismas.
„Apeliacinis teismas sprendžia, kad apeliančių atskirųjų skundų argumentai nepatvirtina, kad ieškinys yra aiškiai, akivaizdžiai nepagrįstas“, – priduriama nutartyje.
Skundą pateikusi įmonė „Profarma“ taip pat nurodė, kad ieškinio reikalavimų suma jos atžvilgiu yra nedidelė, todėl ji būtų visiškai pajėgi sumokėti 145,2 tūkst. eurų, jei tokią sumą priteistų teismas.
Teismo vertinimu šis teiginys yra nepagrįstas ir bendrovės pateikti įrodymai jo nepatvirtina. Anot teismo, prokuratūros pateiktuose duomenyse užfiksuota, kad kad visose įmonės sąskaitose rugsėjo mėnesį buvo vos daugiau nei 40 tūkst. eurų, jokių ženklų įplaukų per apribojimo laikotarpį į sąskaitas neatėjo.
Taip pat pateikta ir duomenų, kad antstoliai vykdo du išieškojimus iš šios įmonės bendrai beveik 20 tūkst. eurų sumai.
„Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties“, – pabrėžė Apeliacinis teismas.
Generalinė prokuratūra sausio pradžioje į teismą kreipėsi su ieškiniu, kuriuo siekia niekiniais ir negaliojančiais pripažinti sudarytus sandorius dėl greitųjų testų COVID-19 EXPRESS įsigijimo ir valstybei iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 142 600 eurų.
Prokuratūra teigia, kad sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.
Teisėsaugos duomenimis, pardavimo sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą.
Nustatyta, kad vykdant pirkimą ir sudarant sutartį taip pat buvo pažeista Viešųjų pirkimo įstatyme nustatyta taisyklė, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai.
Prokuratūros teigimu, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė sudarė sutartį dėl 510 tūkst. testų įsigijimo už maždaug 6 mln. eurų, tačiau nebuvo įvertinti kiti teikti pasiūlymai, neieškota tiekėjo, galinčio pasiūlyti geresnę kainą.
Įvertinus, kad testai nupirkti maždaug tris kartus brangiau nei reali jų vertė, viešąjį interesą ginantys prokurorai teismo prašo iš bendrovių priteisti per 4 mln. eurų.
Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo tebevyksta, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems asmenims.
Tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai, tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.
Anksčiau pranešta, kad įtarimai šiame tyrime pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.
Tuometinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.
