„Pareiškėjo skunde teismui formuluotas reikalavimas įpareigoti Centrą (...) atlikti tyrimą, pakeisti istorinę išvadą dėl Jono Noreikos (...) yra netenkintinas“, – rašoma trečiadienį priimtoje teismo nutartyje.
Trijų teisėjų kolegija argumentavo, kad JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Gochino kreipimasis „nėra susijęs su centro veikla, priskiriama viešajam administravimui“, todėl byla turi būti nutraukta, o istorinės interpretacijos nėra reikšmingos.
Teismas nutarė priteisti centrui iš pareiškėjo 950 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Ginčytoje 2015 metų pažymoje rašoma, kad „vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“, tačiau jį „pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“.
Pastaruosius metus daug diskusijų kelia J. Noreikai skirta atminimo lenta ant Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato sostinės centre.
Kritikai teigia, kad toks garbingas įamžinimas nedera su tuo, kad Šiaulių apskrities viršininku dirbęs J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
J. Noreikos atminimo lentos gynėjai akcentuoja, kad jis pats įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo Gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį, veikė antisovietiniame pogrindyje.
Karininkas buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno daugiau nei 200 tūkst. žydų. Vokietijos okupacijos metais daugiau kaip 90 proc. iš jų nužudė naciai ir vietos kolaborantai.
