BNS naujienų agentūra trečiadienį kreipėsi į Teisėjų tarybos pirmininką Gintarą Kryževičių, generalinio prokuroro pareigas einantį Darių Raulušaitį ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą Saulių Urbanavičių dėl masinio žurnalistų pokalbių klausymosi.
Prokuratūra informavo, kad ikiteisminiame tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo buvo klausomi ir įrašinėjami septyniolikos naujienų agentūros BNS esamų ir buvusių darbuotojų pokalbiai telefonu.
Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius sako, kad jis nežino tyrimo apimties, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kontroliuojama Generalinės prokuratūros, todėl jam sunku pasakyti, ar tai – neproporcingas mastas.
„Negalėčiau nieko pasakyti apie tuos faktinius ar teisinius argumentus, kurie lėmė tokius procesinius teisėjo sprendimus šioje situacijoje, nes tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie yra pateikiami teisėjui, kuris priima procesinį spredimą dėl šių prievartos priemonių taikymo. Tai gali žinoti tik tas teisėjas bei, jeigu būtų skundas, aukštesnės instancijos teismas. Iki Aukščiausiojo teismo šie procesiniai veiksmai jokiais proocesiniai būdais neatkeliauja“, - „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė G. Kryževičius.
Pašnekovo tikinimu, įstatymas yra labai aiškus ir tokiu būdu informacija gali būti renkama tik tokiu atveju, jei ji svarbi ikiteisminiam tyrimui. Visgi teisininkas pripažįsta, kad tai – kraštutinė priemonė.
„Remiantis Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, taip pat Konstitucinio Teismo formuojama doktrina, tokios priemonės gali būti taikomos tik tada, kai panaudoti visi kiti būdai. Ar tie kiti būdai buvo panaudoti, man vėlgi yra nežinoma, nes tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys: kas buvo daroma, kaip buvo daroma. Juos turėjo turėti teisėjas, kuris priiminėja procesinius sprendimus.“
„Tam tikras indikatorius – tai, kad viskas pasibaigė tuo BPK (Baudžiamojo proceso kodekso) reikalavimu pranešti asmenims, kurių buvo klausomasi, kad tai buvo daroma. Tai man kaip teisininkui sukelia tam tikrų minčių, kad galbūt tos priemonės nebuvo tiek reikalingos, kad būtų pagrindas jas taikyti. Tačiau aš apie tai kalbu hipotetiškai“, - sakė G. Kryževičius.
Parengė Laura Bagdžiūnaitė
