Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) per dvejus metus išnagrinėjo vadinamos Alfuko grupuotės narių skundus ir paskelbė nuosprendį. Jis gerokai švelnesnis nei tas, kurį dar 2011 metų pabaigoje buvo paskelbę Kauno apygardos teismo teisėjai. Sudėjus visiems nariams Kaune skirtas bausmes, susidarė net 136 metai nelaisvės. Vilniaus teisėjai bausmes sumažino iki 76 metų.
Praėjusiame „Akistatos“ numeryje rašėme apie tai, kaip Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo (narkotikų) skyriaus pareigūnai po keletą metų trukusios operacijos Dzūkijoje surado narkotikų gamybos laboratoriją ir sulaikė narkotikų gamintojus. Pareigūnai galėjo raportuoti likvidavę tarptautiniu mastu veikusį nusikalstamą susivienijimą ir užkirtę kelią tolesnei jo nusikalstamai veiklai. Bent jau taip tuo metu buvo manoma.
Plėtė veiklą
Atrodė, kad gerai padirbėjo šioje byloje ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teisėjai. Nagrinėjant bylą teisme, pirmasis parodymus davęs Mindaugas Ragulskis pripažino savo kaltę dėl psichotropinių medžiagų gamybos, bet kategoriškai neigė dalyvavęs organizuotame susivienijime. Jaunas vyras, anksčiau turėjęs savo statybos firmą, o pastaruoju metu darbavęsis pagal verslo liudijimą, teigė, jog įsitraukti į kvaišalų gamybą jį sugundęs kažkoks kaliningradietis, vardu lyg ir Aleksandras, su kuriuo jis atsitiktinai susipažinęs vienoje kelionėje.
Pradžioje iš naujojo pažįstamojo pristatomų žaliavų M. Ragulskis esą gaminęs tik prekursorių BMK, o vėliau internete pats radęs žinių apie amfetamino gamybos technologiją ir pamąstydavęs, kad galėtų užsidirbti ir daugiau. Besiplečiančiai gamybai reikėję ne tik tobulesnės įrangos, bet ir pagalbininkų, todėl M. Ragulskis talkon pasikvietęs Studento pravardę turintį brolį, kuris iš tiesų studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos fakulteto trečiajame kurse. Bet ir jo pagalbos nepakako, todėl M. Ragulskis ir paskambinęs pažįstamam A. Želviui-Alfukui ir paprašęs rekomenduoti jam dar nors vieną darbininką.
M. Ragulskis tvirtino, kad su Alfuku jis susipažinęs, kai statė ir įrengė jo žmonos bei svainio namus, o bendravęs su jais tik statybų klausimais. Todėl, prašydamas rekomenduoti pagalbininką, M. Ragulskis esą nė neužsiminęs, kad šiam reikės darbuotis gaminant prekursorių BMK. Netrukus M. Ragulskis pats susiradęs jam talkinti pasisiūliusį Virgilijų Pajaujį, bet neatstūmęs ir Alfuko rekomenduoto Sauliaus Lazausko, kuris į A. Želvį buvo kreipęsis esą ieškodamas vairuotojo darbo.
Perdavė kaliningradiečiui
M. Ragulskis teisme tikino, kad idėja gaminti amfetaminą galutinai subrendo pasikalbėjus su S. Lazausku. Esą jie sutarę pelną dalintis pusiau, bet, norėdamas pasiglemžti daugiau, M. Ragulskis esą pamelavęs S. Lazauskui, kad ir jam teksią pusę savo dalies atiduoti Alfukui. Pasiremdamas esą nieko apie tai neįtarusiu „autoritetu“, M. Ragulskis norėjęs tik apgauti savo partnerį.
Apie tai, jog sodybos ūkinio pastato patalpose gaminama psichtropinė medžiaga, anot M. Ragulskio, žinojo tik jis ir S. Lazauskas, o kiti tik darę tai, kas liepta. Taigi, jie nešiojo kibirus su chemikalais ir vandeniu, kaitino, maišė ir garino į įvairias talpas supiltus skysčius, visai nežinodami, ką gamina. M. Ragulskio teigimu, V. Pajaujis esą net nebuvęs patalpoje, kur buvo džiovinama jau pagaminta produkcija. Esą su juo, dar procesui neįsibėgėjus, apsipykę, tad V. Pajaujis toliau nebedirbęs.
M. Ragulskis, matyt, planavo tapti atpirkimo ožiu ir todėl pripažino, kad per teisėsaugininkų šturmą Metelytės sodyboje buvo apie 42 kilogramus pagaminto amfetamino ir žaliavų dar maždaug tokio pat kiekio gamybai. Kita pagamintų psichotropinių medžiagų dalis jau esą buvusi perduota tam pačiam kaliningradiečiui. Teisiamasis tikino, kad labai gailisi dėl savo nusikalstamos veikos, tačiau vis tiek neigė bet kokį dalyvavimą nusikalstamame susivienijime.
Pamiršo prekursorius
A. Želvys teisme taip pat prisipažino tik iš dalies esąs kaltas – tik dėl to, kad laikė per kratą jo valdose rastą butelį su vandeniu, iš kurio anksčiau buvo išskirtas prekursorius BMK. Pagal Alfuko versiją, jis, kažkada su bičiuliais atvykęs į žūklę, sodyboje, kur paliko automobilį, užuodęs keistą kvapą, o draugai jam paaiškinę, kad kvepia labai brangus skystis. Tada A. Želvys paprašęs, kad jam įpiltų to „vandenėlio“ į ten pat rastą tuščią butelį – esą kad nepamirštų to kvapo, mat, progai pasitaikius, jis sumanęs paieškoti tokio chemikalo rinkoje ir, galbūt, pelningai jį perparduoti.
Gautą maždaug pusantro litro talpos butelį A. Želvys esą pastatęs savo kiemo pavėsinėje ir jį pamiršęs.
Visus kitus kaltinimus Alfukas kategoriškai neigė ir tikino, jog esąs suimtas tik dėl savo geros širdies ir nesavanaudiškos pagalbos žmonėms. Juk M. Ragulskiui, puikiai įrengusiam jo žmonos namą, jis rekomendavęs vairuotojo darbo tuo metu ieškojusį S. Lazauską ir net nesuabejojęs, kad šis bus įdarbintas kur nors statybose. Lygiai taip pat, kai paskambinęs jo bičiulis Aivaras Jakubaitis, su kuriuo A. Želvys žvejoja ir draugauja šeimomis, ir pasiteiravęs, ar nežinąs, kur būtų galima išsinuomoti patalpas gamybai, A. Želvys, nesidomėdamas smulkmenomis, pataręs kreiptis į „Augemos“ firmos, kurioje jis dirbo vadybininku, sandėliuose trinkeles bei šulinių rentinius tuo metu liejusį Remigijų Giedraitį.
A. Jakubauskas su R. Giedraičiu rado bendrą kalbą, taigi netrukus „Augemos“ pastate ėmė veikti pogrindinė laboratorija, kurioje buvo gaminamas prekursorius BMK. Savaime suprantama, jog A. Želvys, jo paties teigimu, nieko apie tai nežinojęs ir dėl ten vykdytos nusikalstamos veikos esąs niekuo dėtas. Kaip ir dar viename bylos epizode, kur figūruoja labai didelis kiekis spirito pagrindu pagaminto skiediklio. Anot A. Želvio, jau sugrįžęs iš JAV, jis panoręs pasiimti iš anksčiau jam priklausiusio, bet vėliau svainiui parduoto garažo ten laikytą naują guminę valtį, irklus ir kitus žvejybos įrankius. Tą garažą jis radęs pilną prikrautą plastmasinių talpų su kažkokiu violetinės spalvos skysčiu.
Išgąsdino policininkai
M. Ragulskio brolis G. Ragulskis teisme tikino, kad laisvu nuo mokslų laiku jis pagal verslo liudijimą dirbdavęs brolio nurodytus darbus, už tai gaudavęs apie 1000 litų atlyginimą per mėnesį, o prireikus atlikdavęs visus pagalbinius statybos darbus. Studentas prisipažino, kad brolio nurodymu vežęs į Metelytės kaimą žmones dirbti, o ten, gaminant BMK bei amfetaminą, irgi atlikdavęs pagalbinius darbus. Dėl viso to jis labai gailisi.
Dalyvavimą organizuotoje gaujoje kategoriškai neigė ir Aivaras Jakubaitis. Jis pripažino tik jam pateiktus kaltinimus dėl BMK gamybos „Augemos“ patalpose, Kaune. Anot A. Jakubaičio, bene 2008 metų birželį į jį kreipęsis kažkoks Olegas ir paprašęs išgryninti apie 1000 maišų BMK žaliavos. Šios medžiagos esą reikėję lūpų dažų gamybai. Susitaręs su R. Giedraičiu dėl patalpų ir įsigijęs būtinų reagentų bei įrangos, A. Jakubaitis organizavo minėto prekursoriaus gamybą.
Produkciją jis veždavęs prie kavinės „Armėnija“ ir perduodavęs užsakovui, pravarde Bambalas. Taip buvę pagaminta apie 600 litrų BMK, kol „pogrindininkus“ išgąsdino „Augemoje“ netikėtai pasirodę policijos pareigūnai.
A. Jakubaitis teigė išsigandęs ir gamybą nutraukęs. Tuomet buvo likę dar apie 10 maišų neišgrynintos žaliavos, o užsakovai jį jau spaudę atsiskaityti. Štai tuomet A. Jakubaitis ir susiradęs M. Ragulskį, o šis apsiėmęs užbaigti gamybą, tad maišai su sausa BMK žaliava ir dalis įrangos buvę pergabenta į jo sodybą. Anot A. Jakubaičio, jam už pastangas, gaminant BMK, buvę atlyginta ne pinigais, o pačia produkcija. Esą jis gavęs 20 litrų prekursoriaus, o jį realizavęs per dabar jau nušautą Kauno organizuotų nusikaltėlių autoritetą Algirdą Žemaitį, pravarde Kukas.
Teismo nuosprendis
Tačiau tokiomis pasakėlėmis teismas nepatikėjo. Rinkdami įkalčius, teisėsaugininkai buvo gavę leidimus slapta klausytis visų pokalbių A. Želvio namuose. Pareigūnai taip pat turėjo teisę patekti į „Augemos“ patalpas ir į A. Karčiausko garažą Kaune. Kaip tik čia ir buvo rasta tyrimui svarbių įkalčių.
Teisme paviešintus pokalbius teisiamieji bandė aiškinti sau palankia linkme, bet teisėsaugininkai jau buvo sudarę visą jų naudoto šifruoto žargono žodynėlį.
2011 metų gruodžio 9-ąją buvo paskelbtas teismo nuosprendis. Ilgiausia laisvės atėmimo bausmė skirta šios grupuotės įkūrėjui ir vadeivai A. Želviui Alfukui (49 m.). Jam teismas skyrė kalėti net 20 metų. Taip teisėjai įvertino ne tik labai sunkiems nusikaltimams daryti skirto susivienijimo sukūrimą ir vadovavimą jam, bet ir labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gamybos organizavimą ir laikymą. Tuo pačiu nuosprendžiu konfiskuotas ir visas A. Želvio vardu rastas turtas – apie 84 000 litų, daugiau kaip 9000 eurų ir beveik 200 JAV dolerių.
A. Želvio svainis Arūnas Karčiauskas-Gruinius (51 m.) už bendrininkavimą gaminant labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir už neteisėtų cheminių medžiagų, skirtų kvaišalams gaminti, laikymą nuteistas kalėti 18 metų.
Sabu vadinamas grupuotės narys Audrius Sabiničius (44 m.) už bendrininkavimą gaminant labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų nubaustas 16 metų laisvės atėmimo bausme ir suimtas teismo salėje.
Už bendrininkavimą gaminant ir neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą bei pardavimą, taip pat už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, Arvydas Stanevičius (45 m.) pataisos namuose turi praleisti 13 metų.
Mindaugas Ragulskis (41 m.), vienas iš pagrindinių kvaišalų gamintojų, nuteistas kalėti 16 metų, o Studentu pravardžiuojamas jo brolis ir pagrindinis talkininkas Gediminas (33 m.) – metais trumpiau. Iš abiejų brolių konfiskuota tik po 35 000 litų, gautų už paskutinę kvaišalų partiją.
Virginijus Pajaujis (44 m.) už bendrininkavimą gaminant kvaišalus nubaustas 13 metų laisvės atėmimo bausme, o Aivarui Jakubaičiui (44 m.), pravarde Bambalas, už neteisėtą cheminių medžiagų, skirtų psichotropinėms medžiagoms gaminti, gaminimą ir laikymą paskirta kalėti 11 metų.
Visą šią grupę teismas pripažino organizuotu nusikalstamu susivienijimu.
Drauge teisti Paulius Kriaučiūnas (31 m.) ir Remigijus Giedraitis (45 m.) organizuotai nusikalstamai grupei nepriskirti, bet pirmajam už narkotinių medžiagų įsigijimą ir laikymą, neturint tikslo jas parduoti, skirta 13 000 litų bauda, o antrasis už cheminių medžiagų, skirtų kvaišalams gaminti, gamybą bei laikymą buvo įpareigotas sumokėti 7 800 litų baudą. Beje, šie abu tik baudas gavę vyrai iš karto po sulaikymo pradėjo bendradarbiauti su teisėsaugininkais, tad, kaip teigiama, „prisidėjo prie objektyvios tiesos nustatymo“.
Kitame numeryje: Lietuvos apeliacinio teismo argumentai
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
AKISTATA