Pasirodo, kelerius metus grupuotę sekę sekliai ir prokurorai nesugebėjo surinkti neginčytinų įkalčių, kad būta nusikalstamo susivienijimo, kurio nariai ir platino, ir gamino narkotikus. Bent jau taip nusprendė LApT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo Viktoras Kažys, kartu dirbo teisėjai Violeta Ražinskaitė ir Linas Žukauskas, ir savo kolegų iš Kauno nuosprendį gerokai sutaršė.
O prieš kelerius metus visiems atrodė visai kitaip – visa žiniasklaida trimitavo, kad Kaune suduotas triuškinamas smūgis Alfuko grupuotei. Už tą darbą 2009 metais, švenčiant Lietuvos kriminalinės policijos dieną, pirminę medžiagą šioje byloje surinkusiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) 3-iojo (narkotikų) skyriaus pareigūnams atiteko „Metų seklio“ titulas ir simbolinė seklio pypkė. Ją paeiliui turėjo rūkyti skyriaus viršininkas Darius Gervė ir šeši jo pavaldiniai, keletą metų sekę narkotikų gamintojus.
Sulaikė be triukšmo
Tais metais, gegužės mėnesį, po trejus metus trukusio operatyvinio tyrimo, Kauno pareigūnai nuošalioje sodyboje Alytaus rajone, Simno seniūnijos Metelytės kaime, surado pogrindinę psichotropinių medžiagų laboratoriją. Ji buvo labai nuošalioje vietoje prie Simno ežero. Aplink – jokių kaimynų, tik už kelių šimtų metrų gyveno vietinis kunigas. Tad sekliams stebėti sodyboje organizuojamą veiklą buvo labai nepalankios sąlygos. Teko gulėti ant žemės po atviru dangumi, lyjant lietui. Stebėjimo vieta buvo pačiame medžioklės plote, o tuo metu kaip tik buvo medžioklės sezonas – naktimis buvo girdėti medžiotojų šūviai. Baiminantis, kad nepastebėtų medžiotojai, tiems patiems pareigūnams teko budėti dvi pamainas, naktį nepakeistiems. Tačiau tuomet atrodė, kad sekta ne veltui, nes stebimų asmenų veiksmai buvo toli gražu nepanašūs į rengimąsi žvejoti.
Pareigūnai iš patirties žinojo, kad sulaikymas turi būti staigus, nepaliekant nei laiko, nei galimybių nusikaltėliams sunaikinti įkalčius. Priartėti prie sodybos ir likti nepastebėtiems beveik nebuvo galimybių. Todėl teko gudrauti: iš pradžių vienas narkotikų gamintojas buvo sulaikytas prie artimiausios maisto prekių parduotuvės. Tuomet, pasitelkę „Aro“ antiteroristinių operacijų rinktinės kovotojus, pareigūnai sulaikytojo automobiliu privažiavo prie sodybos ir visus joje buvusius asmenis sulaikė, šiems net nespėjus suvokti, kas vyksta.
Tą dieną antrankiai čiaukštelėjo ant brolių Mindaugo ir Gedimino Ragulskių, Sauliaus Lazausko ir Virgilijaus Pajaujo rankų.
Rekordinis kiekis
Sodyboje atliktos kratos rezultatai stulbino. Surasta laboratorijos įranga, paimta beveik 60 kilogramų jau pagaminto metamfetamino bei medžiagos, parengtos dar tokiam pačiam kiekiui kvaišalų pagaminti. Dalis pagamintos produkcijos buvo supilstyta į maišus nuo bulvių. Realizavę minėtą produkciją, Alfuko nusikalstamos grupuotės nariai būtų gavę mažiausiai per 1 milijoną litų neteisėtų pajamų (gatvės rinkoje tas kiekis būtų buvęs vertas maždaug 4 milijonų litų). Paimti cheminių medžiagų kiekiai rodė, kad šios grupuotės gamybos mastai buvo didžiuliai. Lietuvoje tokios gamybos apimties iki tol nebūta.
Kitą dieną tęsiant operaciją, buvo sulaikyti ir grupuotės lyderiais laikomi Alfonsas Želvys, pravarde Alfukas, bei jo svainis Arūnas Karčiauskas, pravarde Gruinius, taip pat Audrius Sabinčius, pravarde Sabas, ir Paulius Kriaučiūnas. Per kratas pas sulaikytuosius surasta ir paimta šaunamųjų ginklų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įrangos joms gaminti, padirbtų dokumentų, labai dideli kiekiai kitų cheminių medžiagų (spirito, gyvsidabrio ir pan.), įrengimai, blokuojantys bei aptinkantys ryšio signalus, radijo ryšio priemonės, kuriomis nusikaltėliai bendravo tarpusavyje.
Pelningesnė prekė
Šios operacijos pradžia siejama su kuklesne Kauno policijos pareigūnų pergale 2006-ųjų spalį. Tą dieną buvo šturmuotas Varėnos rajono Subartonių kaime esantis vienkiemis. Šturmui irgi buvo pasitelkti „Aro“ kovotojai. Per kratą sodyboje tuokart aptikta apie 10 kilogramų metamfetamino. Tačiau pareigūnai jautė, nes turėjo kai kurių žvalgybinių duomenų, kad čia, Subartonyse, yra tik maža dalis nelegalaus verslo.
Išanalizavus narkotikų kainas Kauno mieste ir apskrityje, pastebėtas gerokas metamfetamino kainos kritimas. Po kurio laiko Kaune buvo sulaikyta grupė asmenų, bandžiusių parduoti 3,5 kilogramo metamfetamino. Netrukus Švedijoje sulaikytas 20 kilogramų tos pačios medžiagos krovinys. Švedijos pareigūnai įtarė, kad ši medžiaga atkeliavusi iš Lietuvos. Po laboratorinių tyrimų paaiškėjo, kad abiem atvejais psichotropinės medžiagos sudėtis yra tokia pati.
Imta analizuoti visą sukauptą operatyvinę ir iš baudžiamųjų bylų surinktą informaciją apie asmenis, susijusius su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta ir galinčius joje dalyvauti. Ypatingas dėmesys skirtas jau sulaikytų asmenų ryšiams. Pareigūnų dėmesį patraukė Arūnas Karčiauskas-Gruinius. Buvo žinoma, kad jis anksčiau prekiavo namine degtine, o vėliau ėmėsi pelningesnio biznio – ėmė pardavinėti narkotikus. Patyrinėjus Gruiniaus aplinką, nustatyta, jog pas jį 2007 metų rudenį apsigyveno iš JAV sugrižęs jo žmonos brolis A. Želvys-Alfukas.
Tiek Alfukas, tiek Gruinius savo gyvenimo būdu ir sąlygomis gerokai išsiskyrė net iš aukštą padėtį nusikalstamose struktūrose tuo metu užėmusių asmenų. Nors abu nedirbo, tačiau „vartė“ didžiulius pinigus. Pirkosi prabangias keliones į užsienį, važinėjosi ištaigingais automobiliais.
Duoklė Daktarams
Pareigūnai turėjo informacijos apie ankstesnius Gruiniaus ryšius su Daktarų organizuotos nusikalstamos grupuotės nariais, tačiau keli faktai šiuos ryšius privertė įvertinti ir kitu aspektu. Buvo gauta duomenų, kad 2007 metų rudenį Gruinius buvo jėga įsodintas į automobilį, nuvežtas į mišką ir pagąsdintas šūviais iš automato. Taip pat iš savo prabangaus automobilio buvo išvilktas ir sumuštas Alfuko brolis Romas, kuris tam tikruose sluoksniuose turėjo Ramatunios pravardę. Tai, kad prievartos priemonės buvo nukreiptos ne vien į Gruinių, bet ir į jo gimines, tik dar kartą patvirtino prielaidą, jog į nusikalstamą veiklą buvo įsitraukęs ne tik jis pats, bet ir jo svainis A. Želvys, o smurto priežastis – reikalavimas dalytis neteisėtu būdu gautomis pajamomis.
Kaune vieša paslaptis buvo tai, kad R. Želvys-Ramatunia už savavališką prekybą narkotikais turėjo sumokėti Daktarams milijono litų baudą ir atiduoti kelis prabangius automobilius. Dėl to Daktarai, intensyviai ieškoję, kas, nemokėdamas jiems duoklės, prekiauja narkotikais, užspeitė Romą Želvį į kampą viename Kauno sporto klube. Automatais ginkluoti vyrai, įsiveržę į klubą ir pašaudę į lubas, suguldė visus ant grindų ir privertė Ramatunią sumokėti duoklę.
Po tokio Daktarų smurto išpuolio Ramatunia pasiskelbė esą nutraukiąs narkotikų gamybos veiklą, tačiau iš tikrųjų kvaišalai tebebuvo gaminami, tik vadovavimą į savo rankas perėmė Romo brolis Alfukas.
Gailestingi teisėjai
Tokią išvadą padarė ir kriminalistai, gerai pažinoję brolius Želvius. Tuo metu vyriausias iš jų, Antanas, pravarde Fantomas, buvo įkalintas 12 metų – irgi už narkotikų laikymą. Jis, kelis kartus teistas, dar nuo sovietinių laikų buvo siejamas su Daktarams priklausiusia Jenkelių grupuote, kuri vidury dienos įžūliai apiplėšinėdavo turtingus žmones. Papūtus naujiems vėjams ir įsigalėjant naujoms tradicijoms, Fantomas tai pajuto ir vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti bei į užsienio valstybes gabenti narkotikus. Už tai jis 2004 metų spalį, po sėkmingos policijos operacijos, buvo sulaikytas. Prabangiuose jo namuose, sienoje įmontuotame seife, kurį atidarė iškviesti ugniagesiai, buvo rasta 3,5 kilogramo amfetamino miltelių ir netgi užrašai su šio narkotiko gamybos formulėmis. Kai Fantomas gavo 12 metų nelaisvės, pareigūnai kiek lengviau atsikvėpė, nes manė, kad bent viena kvaišalų platinimo gija nutraukta iki 2016 metų.
Deja, pareigūnai klydo. Jau po 4 metų keturis kartus iki tol teistas A. Želvys-Fantomas Marijampolės pataisos namuose „pasitaisė“. Nuteistasis už grotų įgijo tekintojo ir kranininko specialybes. Lengvinanti aplinkybė buvo ir tai, kad Fantomas palaikė artimus ryšius su savo šeima, tuomet buvo dviejų nepilnamečių dukterų tėvas. Žodžiu, tokia ideali charakteristika pateko ant Marijampolės apylinkės teismo teisėjos Audronės Šiupšinskaitės darbo stalo. Tačiau šios teisėjos tai nesugraudino, ir ji nusprendė Fantomą dar palaikyti už grotų. Ieškodamas teisybės, Fantomas šį sprendimą apskundė ir sulaukė užuojautos. Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija – Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė ir Romualdas Lincevičius – buvo gailestingi ir lygtinai paleido Fantomą į laisvę. Tik kaunietis dar buvo įpareigotas tuos likusius 8 metus naktimis būti namie ir 2 kartus per mėnesį registruotis policijoje bei auklėti dukreles.
Gandai apie Agurkinius
Dabar vėl sugrįžkime į kiek ankstesnius laikus, kai Kauno policijos ONTV 3-iajame skyriuje (taip vadinasi kovotojai su narkotikais) buvo priimtas sprendimas pradėti tyrimą dėl Alfuko ir jo grupuotės. Beje, Kaune buvo kalbama, kad prie to galėjo prisidėti ir Agurkiniai. Atseit, jie buvo pasisiūlę tapti Alfuko grupuotės „stogu“ ir užsisakė 100 kilogramų metamfetamino partiją. Paskui užsimanė ir daugiau kvaišalų, bet vengė už juos atsiskaityti, o tiesiog nutekino teisėsaugai informaciją apie tuos kvaišalų gamintojus. Esą juos sulaikys, ir nereikės niekam mokėti pinigų. Bet čia tik gandai, kurių niekas nepatvirtino, tačiau Alfuko grupuotė po kurio laiko iš tikrųjų buvo sulaikyta.
Numatant, kad Alfuko grupuotės veiklos tyrimas bus didelės apimties, jam atlikti buvo skirti keli pareigūnai. Palaipsniui buvo apibrėžtas šio nusikalstamo susivienijimo narių ratas. Patį branduolį sudarė apie 14 asmenų. Su keliais iš jų Alfukas buvo atlikęs bausmę vienoje iš kalinimo įstaigų, kiti buvo įsitraukę dėl milžiniškų pajamų vilionių.
Veikė organizuotai
Pareigūnai, stebėdami įtarto susivienijimo veiklą ir ją nagrinėdami, suprato, kad viskas buvo labai gerai organizuota ir visi dirbo be jokių sutrikimų. Kiekvienas žinojo, ką jis turi veikti: vieni buvo atsakingi už žaliavų tiekimą, kiti – už gamybą, treti – už pagamintos produkcijos išgabenimą ir realizaciją. Nors gamyba buvo organizuota Lietuvoje, tačiau pagrindinė pagamintų psichotropinių medžiagų dalis buvo skirta Skandinavijos šalių rinkai, kita dalis – Latvijai, todėl tyrimo metu buvo aktyviai bendradarbiaujama su šių šalių teisėsaugos institucijomis.
Nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo nariai buvo užmezgę ryšius ir su Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Ispanijos, Olandijos, Skandinavijos ir kitų šalių nusikaltėliais. Alfuko gauja neapsiribojo tik metamfetamino gamyba ir platinimu, o ieškojo naujų narkotinių medžiagų įsigijimo ir kontrabandos kelių. Apyvartoje pasirodė kokainas, heroinas, kanapės.
Pareigūnų stebimi asmenys neblogai išmanė ir turėjo informacijos apie operatyvinės veiklos metodus, todėl jų veikla buvo gerai apgalvota ir puikiai užslėpta. Teisėsaugininkams tekdavo kruopščiai ir atidžiai įvertinti kiekvieną sekamų asmenų veiksmą ar poelgį. Pareigūnai pastebėjo, kad grupuotės nariai, važiuodami automobiliais, būdavo labai atsargūs ir budrūs, o siekdami išvengti policijos sekimo, tikrindavosi įvairiais būdais: pastebėję įtartinus automobilius, pakeisdavo judėjimo kryptį, netikėtai sustodavo, užsukdavo į nuošalesnes vietas, važiuodavo miško takeliais ar aplinkkeliais. Kilus bet kokiems įtarimams, kelionę iškart nutraukdavo ir grįždavo atgal. Todėl pareigūnai niekada negalėjo prognozuoti ar iš anksto apskaičiuoti, kada ir kas vyks. Visos aplinkybės vertė operatyvinį tyrimą organizuoti taip, jog sekamieji būtų stebimi nuo to momento, kai atsikelia, iki tol, kol užmiega. Kartais į pagalbą tekdavo pasitelkti net sraigtasparnį, tačiau tyrimas į priekį stūmėsi labai iš lėto.
Seklių dėmesį patraukė ir tai, kad Gruinius keletą kartų per pusmetį pradingdavo kelioms dienoms. Jis to neplanuodavo iš anksto, o kai išvažiuodavo, nesinaudodavo jokiu telefonu. Pastebėta, kad neplanuotos Gruiniaus išvykos sutapdavo su vieno iš to paties susivienijimo narių – bedarbio, anksčiau užsienyje teisto Arvio – panašiais dingimais. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog Gruinius kartu su Arviu naudojosi vienu garažu. Nustatytas ir automobilis, kuris konspiracijos tikslais buvo naudojamas tik kelionėms į laboratoriją ir cheminių medžiagų gabenimui.
Vėliau buvo nustatyta, kad neretai lankomasi nuošalioje sodyboje Kelmės rajone, Paraskalnio kaime. Buvo akivaizdu, kad Alfukas su Gruiniumi sodyboje rengia psichotropinių medžiagų laboratoriją. Bet sėkmingai į priekį tuomet judėjusį tyrimą staiga apsunkino tai, kad vietos policija, ieškodama ginklų, toje sodyboje atliko kratą. Išgąsdinti Alfukas ir Gruinius sodyboje daugiau nebepasirodė.
Laboratorijos paieškos
Išanalizavus turimą informaciją, buvo prieita prie išvados, kad psichotropinių medžiagų gamybai naudojami įrenginiai ir medžiagos turėtų būti sandėliuojami Kaune arba netoli jo. Atsargūs, nepatiklūs susivienijimo lyderiai laikėsi pricipo į nusikalstamą biznį neįsileisti pašalinių ir nepatikimų žmonių, todėl įtarta, kad patalpos gali priklausyti tik labai artimiems ir patikimiems draugams ar giminaičiams, jos būtinai turi būti gerai saugomos.
Tų patalpų paiešką pareigūnams apsunkino tai, kad nusikaltėliai naudodavosi pasirinkta vieta tik trumpą laikotarpį, o vėliau į ją nebegrįždavo. Atidžiai įvertinus stebėto automobilio lankymosi vietas, atsižvelgus į momentus, kai būdavo imamasi ypatingų konspiracinių veiksmų, buvo nustatytas akylai saugotas angaras Prienų rajone. Jo savininkas buvo vienas iš grupuotės narių – Audrius Sabiničius, pravarde Sabas. Angaras buvo aptvertas aukšta tvora, jo teritoriją prižiūrėjo sargas, o saugojo du palaidi Stafordšyro bulterjerų veislės koviniai šunys. Padėtį sekliams lengvino tik tai, kad prižiūrėtojas piktnaudžiavo alkoholiu.
Pareigūnams pavyko nustatyti, kad angare sandėliuojamos medžiagos, be to, atliekamas tam tikras parengiamasis procesas psichotropinių medžiagų gamybai. Tačiau sekamieji, kaip įprasta, čia ilgai neužsibuvo ir po kurio laiko persikėlė į Kauno rajone, Lapėse, esančią sodų bendriją, o dar vėliau – į sodybą Raseinių rajone.
Sodyba Dzūkijoje
Tiriant atsirado naujų aplinkybių, kurių iš anksto nebuvo galima numatyti – Gruiniui ėmė prastėti sveikata. Jau anksčiau buvo gauta duomenų, kad Gruinius, sugrįžęs iš paslaptingų kelionių, skųsdavosi pablogėjusia savijauta. Matyt, dėl šių priežasčių pradėjo strigti ir gamybos procesas, o tai reiškė, kad dėl sumažėjusios gamybos nebus patenkintas išaugęs narkotikų poreikis, gerokai sumažės pelnas. Buvo galima prognozuoti, kad į psichotropinių medžiagų gamybą bus įtraukta naujų asmenų, todėl operatyvines priemones jau reikėjo labiau sukoncentruoti į Alfuką. Tai padėjo pareigūnams nustatyti brolių Ragulskių, kurie statė Gruiniui ir Alfukui gyvenamuosius namus, vaidmenį šioje grupuotėje. Broliai užsiėmė namų statyba, turėjo savo įmonę. Tačiau tai nesutrukdė jiems prisidėti prie narkotikų gamybos.
O surasti laboratoriją pareigūnams vis nesisekė. Ne vieną dieną buvo analizuojama grupuotės veikla ir galop tik patvirtinta nuomonė, kad laboratorija turėtų būti įrengta nuošalioje sodyboje, kuri priklauso sekamųjų artimiems žmonėms. Palyginus nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, išanalizavus visą sukauptą medžiagą apie sekamųjų išvykimus ir judėjimo kryptis, nuspręsta ieškoti sodybos, kurioje būtų vandens telkinys, reikalingas didelės apimties gamybai, taip pat ir atliekoms sunaikinti.
Pareigūnai jau turėjo duomenų, kad paslaptingos įtariamųjų išvykos buvo maskuojamos žvejybomis. Imta stebėti kelias įtartinas sodybas. Vienoje iš jų buvo pastebėtos meškerės, kurios savo prabanga visiškai nesiderino prie sodybos bendros aplinkos. Ta sodyba Metelytės kaime, Dzūkijoje, priklausė Ragulskių giminėms. Pirmomis 2009-ųjų gegužės savaitėmis sodybos prieigose buvo suorganizuota pasala.
Visa kita skaitytojai jau žino. Šios narkotikų laboratorijos šturmas ir buvo operacijos, trukusios keletą metų, pabaiga.
Aurelija Žutautienė
