Tyrimo metu išaiškinta, kad Latvijos pilietis įsigijo dvi Vilniuje registruotas bendroves, kurių vadovais įformino jau mirusius arba savo asmens pasus pametusius Latvijos piliečius. Surinkta pakankamai duomenų, kad sukčiavimą mokesčių srityje organizavęs latvis, žinodamas, kad fiktyvių įmonių išrašomos PVM sąskaitos faktūros yra paklausios tarp įmonių, siekiančių nemokėti mokesčių ir turėti šešėlinių pinigų, į nusikalstamą veiklą įtraukė dar 5 bendrininkus iš Kauno ir Vilniaus.
Pastarieji už atitinkamą atlygį rinko informaciją apie įmones, kurių vadovai norėjo išvengti mokėti PVM. Nustatyta, kad latvis pats tiesiogiai ar per bendrininkus bendravo su įmonių vadovais, derindavo išrašomų dokumentų turinį, pinigų sumas, dokumentuose klastojo fiktyvių įmonių vadovų parašus. Įmonėms pervedus pinigus pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras už tariamai suteiktas paslaugas ar pirktas prekes, kaltinamasis juos išgrynindavo ir sugrąžindavo atgal įmonių vadovams, o sau už šią paslaugą pasilikdavo sutartą atlygį.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad latvio teikiamomis „paslaugomis“ pasinaudojo 19 Lietuvos įmonių, kurios suklastotus apskaitos dokumentus įtraukdavo į savo buhalteriją. Nustatyta, kad sukčiautojų grupuotės nariai padėjo Lietuvos įmonių atsakingiems asmenims įgyti apie 2,5 mln. litų „juodų“, neapskaitytų pinigų bei į biudžetą nesumokėti per 540 tūkst. litų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.
Iš viso įtarimai dėl neteisėtos įmonių veiklos, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo buvo pateikti 32 asmenims. Didelės apimties, sudėtingoje baudžiamojoje byloje buvo atskirta 19 ikiteisminių tyrimų, kurie buvo pabaigti priimant teismo procesinius sprendimus.
Šių tyrimų metu valstybei buvo atlyginta daugiau nei 448 tūkst. litų padaryta žala, o dėl likusios padarytos žalos valstybei dalies pareikšti civiliniai ieškiniai.
