„Truputį vyksta. Vyksta kartas nuo karto“, – apie trintį tarp dviejų ministrų sako vienas valdančiosios koalicijos atstovas.
Į ką ši neformali kova galėtų pavirsti, kai rudenį opozicija imsis interpeliacijos G. Landsbergiui, pasakyti sunku. Kaip teigia Laisvės partijos atstovai, jeigu siekdami išsaugoti G. Landsbergį konservatoriai bandytų judinti M. Skuodžio kėdę, tuomet „laisviečiai“ svarstytų, ar verta likti koalicijos sudėtyje.
„Vyriausybės narių keitimai yra susiję su koalicijos ateitimi“, – teigia vienas iš Laisvės partijos atstovų.
„Nors formaliai galia yra pas konservatorius, jų premjeras vadovauja Vyriausybei, jie yra labai dideli ir galingi, bet balansas būtų įdomus, jeigu jie taip ateitų ir sakytų: žinokite, dabar jūsų susisiekimo ministras susimovė. Aš to nesuprasčiau“, – priduria pašnekovas.
Panašus karštos bulvės mėtymas vyko ir diskutuojant dėl atsakomybės įgyvendinant amerikiečių sankcijas „Belaruskalij“. Bet tuomet ginčus užbaigė premjerė Ingrida Šimonytė, uždraudusi kritikuoti vieniems kitus.
Kreipia ugnį į „Lietuvos geležinkelius“ ir Susisiekimo ministeriją
Neformali ministrų kova pasireiškė tuo, kad užsienio reikalų ministras G. Landsbergis visaip siekė parodyti, jog už Kaliningrado krizę buvo atsakinga ne Užsienio reikalų ministerija, o sankcijas tiesiogiai taikantys juridiniai asmenys, šiuo atveju „Lietuvos geležinkeliai“. Konservatorių ministras taip pat dažnai minėjo Susisiekimo ministerijos pavadinimą, mat akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ priklauso valstybei, o akcininko teises įgyvendina Susisiekimo ministerija.
„Mes nesame nei tiesiogiai atsakinga už „Lietuvos geležinkelius“ įstaiga, nei už šitų sankcijų įgyvendinimą“, – žurnalistams Seime ne kartą kartojo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
„Yra dabar nauja įstatymo redakcija, pagal kurią buvo įkurta (Tarptautinių sankcijų koordinavimo) komisija. Kiekviena institucija pagal savo kompetencijos sritį yra atsakinga už savo srities sankcijų koordinavimą. Kitaip tariant, Užsienio reikalų ministerija nėra kompetentinga institucija visų valstybėje taikomų sankcijų klausimu. Turime savo dalį, už ją esame atsakingi. Už kitas dalis atsakinga muitinė, Susisiekimo ministerija ir taip toliau, nes tai yra pagal tų sričių kompetenciją. Mes paprasčiausiai net neturime informacijos arba net negalime jos turėti kai kuriais specifiniais klausimais, kurie valstybėje svarbūs. Yra akivaizdus atsakomybės pasidalijimas“, – komentuodamas apie sankcijų koordinavimą Lietuvoje sakė ministras.
Iš dalies tai tiesa, bet tik iš dalies. Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą sankcijų koordinavimą Lietuvoje iš tiesų užtikrina Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija, bet jai turi vadovauti arba užsienio reikalų ministras, arba jo įgaliotas asmuo. Vyriausybė yra apsisprendusi, kad Sankcijų komisijai vadovauja užsienio reikalų viceministras.
Šią Komisiją taip pat aptarnauja Užsienio reikalų ministerija, o Kaliningrado sankcijų klausimu laiškus „Lietuvos geležinkeliams“ dėl sankcijų siuntė ministerijų Sankcijų grupės atstovė Renata Jasilionytė. Užsienio reikalų ministerija, be kita ko, prireikus teikia Vyriausybei teisės aktus, kurių reikia siekiant įgyvendinti tarptautines sankcijas Lietuvoje. Taigi Užsienio reikalų ministerija vis dar yra labai svarbi institucija koordinuojant tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje.
Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijos personalinę sudėtį užsienio reikalų ministras patvirtino tik birželio 3 dieną, o jo įsakymas dėl komisijos sudėties įsigaliojo nuo birželio 30 dienos. Tai reiškia, kad europinių sankcijų koordinavimas Kaliningrado klausimu tuo metu turėjo būti Užsienio reikalų ministerijos atsakomybė, mat sankcijos pradėtos taikyti nuo birželio 17-osios, kai įsakymas dėl Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijos sudėties formaliai dar nebuvo įsigaliojęs.
Apmokėjimo už tranzitą „Lietuvos geležinkeliams“ klausimą Rusija iškėlė, kai naujoji sankcijų koordinavimo tvarka jau veikė visu pajėgumu.
Po atostogų permetė Rusijos notą
Apmokėjimas už leidžiamų prekių ir keleivių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado vyksta normalia tvarka, tačiau Rusija nusprendė audringai sureaguoti į savarankišką „Šiaulių banko“ apsisprendimą dėl įvairių rizikų nuo rugsėjo pradžios nebeaptarnauti mokėjimų, susijusių su Rusija ar Baltarusija.
Jau anksčiau taip pasielgė ir kiti Lietuvoje veikiantys didieji bankai, bet, tarkime, Medicinos bankas mokėjimus eurais ar doleriais su Rusija ar Baltarusija vis dar vykdo, juos gali vykdyti ir kitos Lietuvoje veikiančios fintech įstaigos. Lietuvos institucijų atstovai neformaliai pasakoja, kad dėl apmokėjimo už tranzito paslaugas problemų iš viso nėra, nes prireikus „Lietuvos geležinkeliai“ gali atsidaryti sąskaitą kad ir Austrijos banke, tad Rusija potencialiai galėtų susimokėti į austrišką sąskaitą. Tiesiog Rusija pasinaudojo „Šiaulių banko“ pranešimu ir sukėlė audrą stiklinėje – pateikė Lietuvai notą.
Šiame neaiškume vėl išryškėjo Užsienio reikalų ministerijos bei Susisiekimo ministerijos tarpusavio įtampa, kai iš Rusijos gautą notą dėl apmokėjimų buvo nutarta permesti M. Skuodžio ministerijai. Neva tai padaryta pagal kompetenciją, kadangi Susisiekimo ministerija atsakinga už transporto sektorių.
Vis tik klausimų dėl europinių sankcijų taikymo kilo ne tiek transporto sektoriuje, kiek finansų – tai yra didieji bankai iš esmės nenori vykdyti mokėjimų su Rusija ir Baltarusiją, išskyrus svarbius atvejus, bet tada siekia gauti Lietuvos valstybės institucijų patvirtinimą, jog leistinų prekių ir keleivių tranzitas tarp Rusijos ir Kaliningrado yra valstybei svarbi funkcija ir kad jie gali tokius mokėjimus praleisti.
Notą Susisiekimo ministerijai Užsienio reikalų ministerija persiuntė rugpjūčio 2 dieną, prieš tai beveik savaitę „pagalvojusi“. Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Sergejus Riabokonis viešai yra sakęs, kad notą Lietuvos užsienio reikalų ministerijai įteikė liepos 27 dieną, Užsienio reikalų ministerija notos gavimo faktą portalui tv3.lt patvirtino liepos 28 dieną.
Kaip tik rugpjūčio 1 diena buvo pirmoji darbo diena po užsienio reikalų ministro G. Landsbergio kasmetinių atostogų. O kitą dieną nota nukeliavo Susisiekimo ministerijai.
Susisiekimo ministras M. Skuodis gavęs notą kitą dieną teigė, kad šiuo atveju galutinį žodį dėl apmokėjimų turi tarti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba bei patys bankai. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba naujienų agentūrai BNS yra pateikusi atsakymą, kad Lietuvos bankams gali būti suteikiamos išimtys ir leidžiama aptarnauti su Kaliningrado tranzitu susijusias paslaugas, tačiau tvirtino vertinsianti kiekvieną atvejį.
Žurnalistų paklaustas, ar normalu, kad Rusijos nota dėl apmokėjimo už tranzitą į Kaliningradą buvo persiųsta Susisiekimo ministerijai, ministras M. Skuodis atsakė trumpai, bet ne visai tiesiogiai: „Notų daug įvairiausių gauname. Ir persiunčiamos užsienio šalių pozicijos dažnai“.
Bet Susisiekimo ministerijoje dirbantys asmenys pasakoja, kad ministerija išties nustebo gavusi Rusijos notą ir baksnoja, štai, kas nutinka, kai šalyje nebelieka vieno normalaus sankcijų įgyvendinimą koordinuojančio centro.
URM nusiėmė atsakomybę po „Belaruskalij“
Atsakomybę koordinuoti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Užsienio reikalų ministerija perleido Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai, kai šių metų balandžio mėnesį Seimas priėmė naują Tarptautinių sankcijų įstatymą, kuris įsigaliojo nuo gegužės 17 dienos. Iniciatyvą perduoti koordinacines funkcijas nuolat neveikiančiai komisijai parodė pati Užsienio reikalų ministerija, kuri ir parengė pataisas.
Aiškinamajame rašte tuomet buvo rašoma, kad sankcijų koordinavimą norima sustiprinti ir kad funkcijų perdavimas „nereiškia, kad taip tarptautinių sankcijų koordinavimas bei įgyvendinimas bus decentralizuoti“.
Tačiau Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija nesirenka nuolatos, jos posėdžiai vyksta pagal poreikį, o į sudėtį įeina visų ministerijų ir svarbiausių institucijų atstovai – iš viso 25 asmenys. Nuo birželio pabaigos, kai buvo patvirtinta personalinė komisijos sudėtis, yra įvykę 3 posėdžiai, iš jų vienas neformalus.
Šiuo metu Sankcijų komisijai vadovauja greitai pareigas paliksiantis užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis, o pavaduotojas yra premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas.
„Atsižvelgiant į tai, kokius sprendimus priėmė Seimas, mes turime dabar tokią decentralizuotą sistemą. Mano asmenine nuomone, centralizuota sistema būtų efektyvesnė ir stipresnė“, – mano susisiekimo ministras M. Skuodis.
Noras perduoti tarptautinių sankcijų koordinavimą nuolatinio kūno neturinčiai komisijai kilo po dar vieno Vyriausybę sukrėtusio skandalo, kai pernai gruodžio 8-ąją įsigaliojo JAV sankcijos Baltarusijos kalio trąšų gigantei „Belaruskalij“, bet Lietuva negalėjo pritaikyti sankcijų nuo šios datos, nes Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ per keletą kartų buvo sumokėjusi avansus.
Tuomet irgi susvyravo G. Landsbergio ir M. Skuodžio kėdės, mat Užsienio reikalų ministerija buvo atsakinga už sankcijų koordinavimą, o Susisiekimo ministerija – už „Lietuvos geležinkelius“.
Abi ministerijos pasisvaidė tarpusavio pabaksnojimais, bet, galiausiai, nusirito tik „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos ir tuometinio Seimo Užsienio reikalų komiteto Žygimanto Pavilionio galvos: pirmasis apkaltintas tuo, kad nepakankamai apie savo veiksmus informavo valstybės institucijas, o antrasis posto neteko, nes pernelyg aršiai reikalavo G. Landsbergio atsakomybės ir nedelsiamo sankcijų pritaikymo.
URM: prekių gabenimas yra Susisiekimo ministerijos kompetencija
Užsienio reikalų ministerija aiškina, kad Tarptautinių sankcijų įstatymas buvo pakeistas siekiant efektyvaus sankcijų įgyvendinimo mechanizmo ir norint numatyti institucijas, atsakingas už tiesioginį sankcijų įgyvendinimą jų kompetencijos srityse.
Pasak ministerijos, Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija, kuriai vadovauja užsienio reikalų viceministras, yra skirta „užtikrinti horizontaliai vieningą sankcijų taikymo praktiką“, bet „nesprendžia konkrečių su sankcijų nustatymu ir įgyvendinimu susijusių klausimų“.
Užsienio reikalų ministerija akcentuoja, kad Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijos priimamos rekomendacijos, pasiūlymai ar gairės yra priimami kolegialiai ir nepriklauso nuo Užsienio reikalų ministerijos.
Taip pat pateikiama nuoroda į Vyriausybės patvirtintas Tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo nuostatas, kurios išskirsto funkcijas tarp institucijų. Remiantis šiuo poįstatyminiu aktu, Susisiekimo ministerija atsakinga už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą susisiekimo sektoriuje, kai apribojimai yra susiję su visų rūšių transporto priemonių judėjimu Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat su prieiga prie Europos Sąjungos rinkos. Ši ministerija, be kita ko, turi užtikrinti vienodą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo politiką, kai apribojimai susiję su prekių, paslaugų ir technologijų eksportu ir importu.
„Tikimės, kad pateikta informacija suteikia pakankamai informacijos apie tai, kad prekių gabenimas per Europos Sąjungos teritoriją tranzitu yra Susisiekimo ministerijos kompetencija“, – teigia Užsienio reikalų ministerija.
