„Prieš tris savaites paskelbtos gairės atitinka ankstesnes Europos Komisijos gaires. Jos patvirtina, kad pagal Europos Sąjungos ribojamąsias priemones Rusijos veiklos vykdytojams neleidžiama vykdyti prekių, kurioms taikomos sankcijos, tranzito keliais“, – interviu BNS sakė EK vadovė.
Jos teigimu, naujausios gairės išleistos siekiant užtikrinti vienodą sankcijų Rusijai taikymą.
„Tai yra patikslinimas, paskelbtas siekiant pateikti papildomos informacijos apie tai, kaip valstybės narės turėtų stebėti prekių judėjimą tarp Rusijos ir Kaliningrado srities, kad būtų išvengta sankcijų apėjimo pasibaigus dėl kai kurių prekių, kurioms taikomos sankcijos, nustatytiems pereinamiesiems laikotarpiams“, – sakė EK pirmininkė.
Birželį įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) ribojimams Rusijai, Lietuva sustabdė sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą. Šalies pareigūnai tuomet teigė, kad tai padaryta remiantis balandį pateiktu Komisijos išaiškinimu.
Kremliui ribojimus pavadinus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, EK liepą išleido naujas gaires, kuriomis nurodyta leisti tranzitą geležinkeliais. Jis atnaujintas liepos pabaigoje.
Liepos 26 dieną ES energetikos ministrams susitarus 15 proc. savanoriškai sumažinti dujų vartojimą, U. von der Leyen, jog Lietuva šioje srityje eina teisingu keliu. Pasak EK pirmininkės, Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas bei Latvijoje esanti Inčukalno dujų saugykla yra svarbūs užtikrinant ne tik Lietuvos, bet ir didesnio regiono dujų tiekimo saugumą.
„Klaipėdos SGD terminalas, o taip pat, pavyzdžiui, Inčukalno saugykla Latvijoje yra labai svarbūs Lietuvos ir didesnio regiono dujų tiekimo saugumui. Klaipėdos SGD terminalu naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių bei Suomijos siuntėjai“, – teigė EK pirmininkė.
Į klausimus U. von der Leyen atsakė raštu.
Liepos 26 dieną už energetiką atsakingi Europos Sąjungos ministrai susitarė, jog Bendrijos narės iki kitų metų kovo pabaigos sieks savanoriškai 15 procentų sumažinti vidutinį pastarųjų penkerių metų dujų suvartojimą. Lietuvos politikai sako, kad Lietuvai tai problemų nesukeltų – dujų vartojimas šalyje ir taip nuosekliai mažėja, todėl papildomų priemonių imtis nereikėtų. Ar Komisija Lietuvai siūlytų tokiu atveju prisiimti papildomų įsipareigojimų?
Kiekvienas sutaupytas kubinis metras dujų didina mūsų atsparumą Rusijos energetiniam šantažui. Svarbus net ir mažiausias indėlis. Kuo daugiau sutaupysime ir kuo greičiau tai padarysime, tuo saugesni būsime. Džiaugiuosi, kad Lietuva eina teisingu keliu.
Iš tiesų, remiantis mūsų skaičiavimais, Europos Sąjungos mastu 15 procentų sumažinus dujų suvartojimą, kartu įvairinant tiekimo šaltinius ir plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, galėtume saugiai išgyventi nuosaikią arba šaltą žiemą. Žinoma, situacija gali greitai pasikeisti. Kitą Kremliaus žingsnį nuspėti sunku. Ateityje gali prireikti dar daugiau pastangų. Tačiau dabar sutelkime visas pastangas tam, kad pasiektume 15 procentų tikslą.
Kaip vertinate tai, jog Europos Sąjungos narės liepos 26 dieną atmetė Komisijos siūlymą suteikti jai įgaliojimus kritiniu atveju privalomai apriboti dujų vartojimą?
Šis susitarimas yra labai teigiamas žingsnis į priekį ir aš jam labai pritariu. Turime platų konsensusą dėl sąlygų, kuriomis turėtų būti pradėtas privalomas dujų paklausos mažinimas, ir tai yra svarbiausia. Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Komisija šiuo metu glaudžiai bendradarbiauja bendroje energijos valdymo sistemoje, kad padėtų suvaldyti šią krizę.
Remiantis bendru valstybių narių sprendimu paklausos mažinimo tikslas taptų privalomas tik tuo atveju, jei Rusija visiškai nutrauktų dujų tiekimą arba padėtis labai pablogėtų. Be abejo, tikiuosi, kad padėtis ir valstybių narių veiksmai padės mums pasiekti to, kad privalomų tikslų įvesti nereikėtų. Tam dedame visas pastangas.
Kokiomis aplinkybėmis Lietuva savo turima dujų infrastruktūra – suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu Klaipėdoje – turėtų dalintis su Europa ir prisidėti prie regiono bei visos Europos energetinio saugumo?
Klaipėdos SGD terminalas, o taip pat, pavyzdžiui, Inčukalno saugykla Latvijoje yra labai svarbūs Lietuvos ir didesnio regiono dujų tiekimo saugumui. Klaipėdos SGD terminalu naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių bei Suomijos siuntėjai.
Mūsų bendroji rinka užtikrina, kad Europos Sąjungos šalys galėtų lengvai naudotis įrenginiais kitose valstybėse narėse. Kaip pabrėžėme pasirengimo plane, labai svarbu išsaugoti sklandų mūsų vidaus rinkos veikimą, kad dujos galėtų tekėti ten, kur jų labiausiai reikia.
Europos Sąjungos narės įpareigotos turimas požemines gamtinių dujų saugyklas iki šių metų lapkričio užpildyti 80 procentų, o vėlesniais metais – 90 procentų. Ar Rusijai visiškai nutraukus dujų tiekimą, tiek prieš šį, tiek prieš kitą sezoną pavyktų įgyvendinti užsibrėžtus tikslus?
Mūsų atsargų lygis nuosekliai didėja, šiuo metu siekia beveik 67 procentus. Kuo greičiau pasieksime saugyklų užpildymo tikslą, tuo geriau būsime pasiruošę kitai žiemai. Štai kodėl taip svarbu pasiekti tikslą sumažinti dujų suvartojimą 15 procentų. Tai reiškia papildomas dujas saugyklose. Kaip žinote, mes taip pat dedame daug pastangų, kad Europos Sąjunga per ES energetikos platformą galėtų naudotis alternatyviais tiekimo šaltiniais. Pasiekėme beprecedentę pažangą atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje ir didelį pasiūlos padidėjimą iš kitų partnerių nei Rusija.
Jei įvyktų didelis tiekimo sutrikimas, kuris labai paveiktų dujų kiekį, kuris galėtų būti laikomas vasaros mėnesiais, reglamente nustatyti tikslai ir trajektorija būtų sustabdyti. Tai būtų krizinė padėtis, kuri būtų atitinkamai valdoma, visų pirma per Dujų koordinavimo grupę. Šiuo atžvilgiu mūsų dujų laikymo reglamentas suteikia lankstumo.
Laimei, kol kas taip nėra. Tikiuosi, kad ir nebus. Visos mūsų pastangos turėtų būti sutelktos į pasirengimą.
Europos Sąjungos lyderiai kovo pabaigoje pritarė Komisijos pasiūlymui, panašiai kaip ir COVID-19 vakcinų atvejų, bendrai pirkti dujas ir šį įgaliojimą suteikti Europos Komisijai. Kada planuojama pradėti bendrą dujų pirkimą? Ar dalyvavimas jame būtų privalomas visoms ES narėms, įskaitant ir SGD terminalą turinčią Lietuvą?
Mūsų bendra Energetikos platforma sukurta ir veikia. Balandžio mėnesį sudarytos penkios regioninės valstybių narių grupės, įskaitant Sofijoje įsteigtą regioninę darbo grupę, kuriai talkina speciali Europos Komisijos komanda. Šios grupės pradėjo dirbti siekdamos nustatyti bendrus poreikius, bendro infrastruktūros naudojimo galimybes ir galimus naujus tiekėjus. Pirmas konkretus šio darbo pavyzdys yra neseniai Bulgarijos ir JAV pasiektas susitarimas užtikrinti papildomą dujų tiekimą.
Be to, Europos Komisijos nariai ir aš daug dirbame politiniu lygmeniu, kad ateinančiais metais būtų užtikrintas papildomas dujų (SGD arba dujotiekiu) tiekimas Europos Sąjungai pagal naujausius susitarimo memorandumus su JAV, Egiptu, Izraeliu ir Azerbaidžanu.
Bendras pirkimas yra bendra atsakomybė. Jis taip pat savanoriškas, todėl turi atitikti rinkos realijas ir būti patrauklus įvairioms šalims ir suinteresuotiesiems subjektams, kad galėtume užsitikrinti kritinę masę. Todėl valstybės narės turi aiškiai nustatyti savo poreikius.
Be to, mes taip pat kuriame bendro pirkimo mechanizmą. Šiuo metu vyksta labai daug darbo, tačiau taip, mintis yra ta, kad tai leis mums derėtis dėl sutarčių ir pirkti dujas dalyvaujančių valstybių narių vardu.
Pasak Lietuvos žiniasklaidos, Lietuva dar balandį buvo informuota apie tai, kad Europos Komisija ketina pateikti papildomas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą. Gaires Komisija pateikė liepos viduryje. Kodėl papildomų išaiškinimų dėl tranzito teko laukti tris mėnesius?
Europos Komisija glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus su valstybėmis narėmis praktinio sankcijų įgyvendinimo klausimais. Mes nuolat bendraujame su valstybėmis narėmis ir vykdome reguliarų techninio pobūdžio keitimąsi informacija. Tai vyko ir su Lietuva kelis mėnesius po to, kai buvo priimti įvairūs sankcijų rinkiniai.
Natūralu, kad bėgant laikui iškyla kai kurių įgyvendinimo neaiškumų ir klausimų, nes baigiasi sankcijų reglamente nustatyti pereinamieji laikotarpiai ir nacionalinėms valdžios institucijoms kyla labai konkrečių praktinių klausimų. Po konstruktyvių ir išsamių diskusijų su Lietuvos valdžios institucijomis Europos Komisija liepos mėnesį paskelbė papildomas gaires, kad padėtų užtikrinti vienodą sankcijų taikymą. Žinoma, ir toliau esame pasirengę teikti tolesnes gaires, įskaitant dėl prekių iš Rusijos tranzito, taip pat gaires dėl abipusių srautų stebėsenos, geriausios administracinės praktikos pavyzdžius bei konsultacijas valstybėms narėms.
Lietuvos pareigūnai teigia balandį gavę Europos Komisijos išaiškinimą, draudžiantį Kaliningrado tranzitą daliai prekių, kurių įvežimui į Europos Sąjungą buvo įvestos sankcijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Lietuvai birželio viduryje apribojus rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą, Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis tuomet teigė, jog Lietuva nesiima vienašališkų ribojimų. Tuo metu liepos viduryje Komisijos išleistos gairės leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningrado sritį per Europos Sąjungos teritoriją, tai yra ir Lietuvą. Kodėl Europos Komisija pakeitė savo poziciją?
Prieš tris savaites paskelbtos gairės atitinka ankstesnes Europos Komisijos gaires. Jos patvirtina, kad pagal Europos Sąjungos ribojamąsias priemones Rusijos veiklos vykdytojams neleidžiama vykdyti prekių, kurioms taikomos sankcijos, tranzito keliais.
Geležinkeliais prekės iš principo gali būti gabenamos, nedarant poveikio valstybių narių pareigai vykdyti kontrolę.
Tačiau visiškai draudžiamas sankcionuojamų karinių ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų tranzitas, nepriklausomai nuo transporto rūšies.
Šios gairės yra praktinė informacija, kurią Europos Komisija teikia už sankcijų įgyvendinimą atsakingoms valstybėms narėms. Tai yra patikslinimas, paskelbtas siekiant pateikti papildomos informacijos apie tai, kaip valstybės narės turėtų stebėti prekių judėjimą tarp Rusijos ir Kaliningrado srities, kad būtų išvengta sankcijų apėjimo pasibaigus dėl kai kurių prekių, kurioms taikomos sankcijos, nustatytiems pereinamiesiems laikotarpiams.
