Valdančiųjų siūloma aukštojo mokslo reformą akademinę bendruomenę padalino į dvi stovyklas: vienų aukštųjų mokyklų vadovai paskelbė remiantys aukštojo mokslo reformą, kitų - visiškai su ja nesutinkantys.
Vilniaus universitetui (VU) po aukštojo mokslo reformos gali tekti mažinti dėstytojų etatus, tačiau pačią reformą VU prorektorius Juozas Lazutka vertino palankiai.
„Etatus gali teikti mažinti dėl to, kad galime nesurinkti studentų į kai kurias specialybes. Jeigu liks dabartinės studijų krepšelio nuostatos skirstymo pagal studijų sritis, tai kai kuriose valstybei reikalingose - fizinių, technologinių mokslų srityse - galime prarasti iki 40-50 proc. studentų, tai yra valstybės finansavimą, o studijų programos tos yra pakankamai brangios. (...)Tikėtis surinkti studentų, mokančių pilną studijų kainą - ne visai realu“, - antradienį spaudos konferencijoje BNS sakė J.Lazutka.
Kauno medicinos universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas antradienį spaudos konferencijoj nurodė, kad siūloma reforma naudinga universitetams. Jis taip pat pridūrė, kad universitetas mažinti etatų ir taip „taupyti dėstytojų sąskaita“ neplanuoja.
„Aukštoji mokykla turi būti patraukli, kad ten gimnazistai norėtų savo profesinę veiklą ar karjerą siekti. Jei nėra tos traukos, tai reikia tikrai kažką daryti su ta aukštąja mokykla“, - teigė R.Žaliūnas.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis tvirtino, kad LSS palaiko vykdomą reformą.
„Yra kalbama apie pokyčius vertinimo sistemose, yra kalbama apie studijų kokybės kontrolę, yra kalbama pagaliau apie reikiamą finansavimą vienai studijų vietai finansuoti - to iki šiol nebuvo. Taip pat matome prielaidas gerėti studentų gyvenimo kokybei - turto disponavimo pertvarka aukštosiose mokyklose tai gali leisti“, - kalbėjo D.Dikšaitis.
Lietuvos mokinių sąjungos atstovė aukštojo mokslo reformos klausimais Grėtė Švėgždaitė taip pat sakė remianti reformą.
„Yra pateikiami konkretūs siūlymai, ir jeigu jie yra vertinami, ir jei jie yra naudingi - jie tikrai dažniausiai priimamai. Mes džiaugiamės, kad yra atsižvelgiama į įvairias interesų grupes“, - kalbėjo ji, vertindama Švietimo ir mokslo ministerijos ruošiamą naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją.
Reformos šalininkai argumentavo, jog reforma - būtina, nes esama situacija yra „daugiau negu liūdna“.
„Vertinant mokslų tyrimų kokybę mes esame dabar 106 vietoje pasaulyje, tarp tokių valstybių kaip Libanas ir Etiopija. Estija yra 50 vietoje, o Latvija - 78. Būtent šitos reformos metu mes dabar matome daug priemonių, dėl kurių mokslų ir tyrimų kokybė pakils - ir mokslo taryba finansuos konkursinius „grandus“. Ypač jeigu bus tvarkinga projektų vertinimo ekspertizė“, - sakė asociacijos „Futura Scientia“ valdybos narys Daumantas Matulis spaudos konferencijoje BNS.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė Nijolė Kikutienė sakė, kad į kolegijos pastabas dėl aukštojo mokslo reformos buvo atsižvelgta, ir visi susiję klausimai išsamiai aptarti.
„Turime unikalią galimybę jau pradėti reformą. (...)Tai galbūt padės mums galbūt ir konkuruoti su kitomis Europos kolegijomis“, - sakė N.Kikutienė.
Tuo tarpu Seime vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Romualdas Ginevičius, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Asta Lapinskienė, Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius Albertas Skurvydas, švietimo reforma įvardyta kaip kelianti grėsmę aukštojo mokslo sistemai.
Švietimo darbuotojai, studentai ir moksleiviai antradienį rengiamoje protesto akcijoje reikalauja G.Steponavičiaus atsistatydinimo. Protestuotojai nepatenkinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūloma aukštojo mokslo reforma - neva ketinama naikinti aukštųjų mokyklų autonomiją, planais jas privatizuoti, iš pradžių paverčiant viešosiomis įstaigomis, siūloma paskolų sistema, studento krepšeliu. Anot jų, naudos iš reformos esą būtų tik bankams.
Lietuvos moksleivių sąjunga pirmadienį pareiškė nepritarianti šiam mitingui ir paragino mokinius bei mokytojus jame nedalyvauti. Jai nepritaria ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga.
Tuo metu palaikymo akcijas antradienį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose rengia reformos rėmėjai.
Sausio pradžioje Vyriausybė posėdyje pritarė studijų reformai - studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimui. Krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Šiuo metu svarstomame Mokslo ir studijų įstatyme numatoma, kad abiturientas krepšelį gauna dvejiems metams. Po dvejų metų studentas krepšelį praranda, jei jo vidurkis yra 2 balais žemesnis už bendrą.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba būti atleisti nuo paskolos grąžinimo.
ŠMM vasario gale paskelbė normines studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių mokslų pirmakursiams, norminė studijų kainą svyruoja nuo 3 tūkst. 361 iki 18 tūkst. 854 litų.
Naująją Mokslo ir studijų įstatymo redakciją Seimas svarstys pavasario sesijoje.
