JAV prezidentas Joe Bidenas kritikavo Putino atviras branduolines grėsmes Europai. Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sumenkino grėsmę sakydamas, kad Putinas „labai gerai žino, kad branduolinis karas niekada neturėtų būti kariaujamas ir jo negalima laimėti“. Tai ne pirmas kartas, kai Putinas, siekdamas atgrasyti NATO, kalba apie branduolinius ginklus.
Taktika pagal skaičius
Taktiniai branduoliniai ginklai, kartais vadinami mūšio lauko arba nestrateginiais branduoliniais ginklais, buvo sukurti naudoti mūšio lauke, pavyzdžiui, atremti didžiules įprastines pajėgas, tokias kaip didelės pėstininkų ir šarvuočių formacijas. Jie yra mažesni už strateginius branduolinius ginklus, pavyzdžiui, tarpžemyninių balistinių raketų kovines galvutes.
Nors ekspertai nesutaria dėl tikslių taktinių branduolinių ginklų apibrėžimų, dažniausiai tai nustatoma pagal mažesnės sprogstamosios galios, matuojamos kilotonais, ir trumpesnio nuotolio gabenimo transporto priemones. Taktiniai branduoliniai ginklai būna nuo 1 kilotonos iki maždaug 50 kilotonų, palyginti su strateginiais branduoliniais ginklais, kurių našumas svyruoja nuo maždaug 100 kilotonų iki daugiau nei megatonos. Nors Šaltojo karo metais buvo sukurtos daug galingesnės kovinės galvutės.
Pažymėtina, kad ant Hirosimos numesta atominė bomba buvo 15 kilotonų, todėl kai kurie taktiniai branduoliniai ginklai gali sukelti didelius sugriovimus, sunaikinti šimtus tūkstančių žmonių.. Didžiausios įprastos bombos, visų bombų motinos arba MOAB, kurią JAV numetė, našumas yra 0,011 kilotonų.
Taktinių branduolinių ginklų pristatymo sistemos taip pat paprastai būna trumpesnės, galinčios nešti branduolinę galvutę iki 500 kilometrų, palyginti su strateginiais branduoliniais ginklais, kurie paprastai yra skirti kirsti žemynus.
Kadangi mažo našumo branduolinių ginklų sprogstamoji jėga smarkiai didesnė nei vis galingesnių įprastinių ginklų, JAV kariuomenė sumažino savo priklausomybę nuo jų. Didžioji dalis likusių atsargų, apie 150 gravitacinių bombų B61, yra dislokuota Europoje. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija visiškai panaikino savo taktines atsargas. Pakistanas, Kinija, Indija ir Šiaurės Korėja turi keletą taktinių branduolinių ginklų tipų. Manoma, kad Izraelio nedeklaruotame branduoliniame arsenale taip pat yra taktinių ginklų.
Rusija pasiliko daugiau taktinių branduolinių ginklų, kurių yra apie 2000, ir labiau jais rėmėsi savo branduolinėje strategijoje nei JAV, daugiausia dėl mažiau pažengusios įprastinės Rusijos ginkluotės ir pajėgumų.
Rusijos taktinius branduolinius ginklus gali dislokuoti laivai, lėktuvai ir sausumos pajėgos. Dauguma jų yra dislokuotos oras-žemė raketose, trumpojo nuotolio balistinėse raketose, gravitacinėse bombose, kurias pristato vidutinio nuotolio ir taktiniai bombonešiai arba karinio jūrų laivyno priešlaivinės ir priešpovandeninės torpedos. Šios raketos dažniausiai laikomos rezerve centriniuose Rusijos sandėliuose.
Rusija atnaujino savo pristatymo sistemas, kad galėtų gabenti tiek branduolines, tiek įprastas bombas. Didelį susirūpinimą kelia šios dvigubo pajėgumo pristatymo sistemos, nes Rusija panaudojo daugelį šių trumpojo nuotolio raketų sistemų, ypač „Iskander-M“, kad bombarduotų Ukrainą.
Taktiniai branduoliniai ginklai yra daug destruktyvesni nei įprasti jų analogai net esant tokiai pačiai sprogstamai energijai. Branduoliniai sprogimai yra 10–100 mln. kartų galingesni už cheminius sprogimus ir palieka mirtiną radiacijos nuosėdą, kuris užterštų orą, dirvožemį, vandenį ir maisto atsargas, panašiai kaip 1986 m. Černobylio branduolinio reaktoriaus sunaikinimas.
Ar bet koks branduolinis ginklas gali būti taktinis?
Skirtingai nei strateginiai branduoliniai ginklai, taktiniai ginklai nėra orientuoti į abipusiai užtikrintą sunaikinimą per didžiulius atsakomuosius veiksmus arba branduolinį skėtinį atgrasymą, siekiant apsaugoti sąjungininkus.
Nors taktiniai branduoliniai ginklai nebuvo įtraukti į ginklų kontrolės susitarimus, vidutinio nuotolio ginklai buvo įtraukti į dabar nebegaliojančią Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (1987–2018 m.), kuri sumažino branduolinių ginklų kiekį Europoje.
Tiek JAV, tiek Rusija sumažino savo bendrą branduolinį arsenalą atitinkamai nuo maždaug 19 000 ir 35 000 Šaltojo karo pabaigoje iki maždaug 3 700 ir 4 480 2022 m. sausio mėn.
Pagrindinis klausimas yra, ar taktiniai branduoliniai ginklai yra labiau „tinkami naudoti“ ir dėl to gali sukelti plataus masto branduolinį karą. Teoriškai branduolinės valstybės greičiausiai naudotų taktinius branduolinius ginklus kilus rimtam konfliktui, priešingai nei strateginius ginklus.
Tačiau bet koks taktinių branduolinių ginklų panaudojimas paskatintų gynybines branduolines strategijas. Tiesą sakant, tuometinis JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas 2018 m. pareiškė: „Nemanau, kad yra toks dalykas kaip taktinis branduolinis ginklas. Bet koks branduolinio ginklo panaudojimas bet kuriuo metu gali pakeisti strateginį žaidimą".
JAV kritikavo Rusijos branduolinę strategiją, kuria siekiama deeskaluoti eskalavimą, kai taktiniai branduoliniai ginklai gali būti naudojami siekiant atgrasyti nuo karo išplitimo, įtraukiant NATO.
Nors tarp ekspertų nesutariama, Rusijos ir JAV branduolinės strategijos daugiausia dėmesio skiria atgrasymui, taigi apima didelio masto atsakomąsias branduolines atakas, kai pirmą kartą panaudojamas branduolinis ginklas.
Tai reiškia, kad Rusijos grasinimas panaudoti branduolinius ginklus kaip atgrasymo priemonę nuo įprastinio karo kelia grėsmę veiksmams, kurie pagal branduolinio karo doktriną iškviestų atsakomąjį branduolinį smūgį, jei būtų nukreiptas į JAV ar NATO.
Branduoliniai ginklai ir Ukraina
Manoma, kad Rusijos taktinių branduolinių ginklų panaudojimas Ukrainoje nepasiektų jokio karinio tikslo. Tai užterštų teritoriją, kurią Rusija laiko savo istorinės imperijos dalimi, ir galbūt tarša pasiektų į pačią Rusiją. Taip pat tai padidintų tiesioginio NATO įsikišimo tikimybę ir sunaikintų Rusijos įvaizdį pasaulyje.
Putinas siekia atgrasyti nuo nuolatinių Ukrainos sėkmių atgaunant teritoriją prevenciškai aneksuodamas regionus šalies rytuose. Tada jis galėtų sakyti, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus naujai teritorijai ginti, nes neva iškiltų grėsmė Rusijos valstybės egzistavimui. Tačiau manau, kad šis teiginys neįtikėtinai išplečia Rusijos branduolinę strategiją.
Putinas aiškiai pareiškė, kad jo grasinimas panaudoti taktinius branduolinius ginklus nėra blefas būtent todėl, kad strateginiu požiūriu jų panaudojimas nėra patikimas. Kitaip tariant, pagal bet kokią pagrįstą strategiją ginklų naudojimas yra neįsivaizduojamas, todėl grasinimas jų panaudojimu iš esmės yra blefas.
Kas yra kas?
Branduolinis ginklas pirmą kartą sukurtas JAV 1945 m. vykdant Manheteno projektą. Per visą istoriją nuo branduolinio ginklo sukūrimo kare jis naudotas du kartus. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1945 m. rugpjūčio 6 d., JAV numetė branduolinę bombą „Mažylis (Little Boy)“ virš Japonijos miesto Hirošimos, o antrą bombą „Dručkis (Fat Man)“ po trijų dienų numetė ant Nagasakio. Branduolinio ginklo panaudojimo būtinybė, atsižvelgiant į tai, kad dėl tiesioginio poveikio iškart žuvo apie 100-200 tūkst. žmonių ir dar daugiau po kurio laiko, išlieka ginčytina.
Po Antrojo pasaulinio karo branduolinės bombos apie du tūkstančius kartų naudotos tik bandymams septyniose šalyse (JAV, Rusija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Indija ir Pakistanas).
Be šių valstybių, branduolinį ginklą galimai turi Izraelis, kuris niekada oficialiai to nepripažino, nors ir turi išvystytą branduolinę programą ir greičiausiai turi sukaupęs 100-200 branduolinių galvučių arsenalą.
Apie tai, kad turi branduolinį ginklą, yra paskelbusi ir Šiaurės Korėja, bet tai nėra įrodyta. Šiuo metu keletas valstybių kaltina Iraną kuriant branduolinį ginklą, nors Iranas oficialiai teigia, kad jo branduolinė programa yra skirta tik taikiems tikslams. Anksčiau branduolinių bombų turėjo Pietų Afrika, vėliau jų atsisakė.
Kazachstanas, Baltarusija ir Ukraina turėjo branduolinių užtaisų, nes žlugus Sovietų Sąjungai jie liko šių šalių teritorijose, vėliau jie buvo atiduoti Rusijai. Branduolinius bandymus atliko (tačiau, manoma, taikiais tikslais) ir Argentina (Huemulo projektas).
