Plačiau papasakojusi, kuo sveikatai pavojingas nutukimas, Lietuvos nutukimo asociacijos prezidentė ir Kauno klinikų šeimos gydytoja Auksė Domeikienė akcentavo, kad mūsų visuomenė vis dar dažnai iškreiptai suvokia nutukimą.
„Visiems išties yra svarbus išorinis grožis ir nutukimą jie pirmiausia su juo ir susieja. Bet tai yra būklė, slepianti daug kitų ligų. Niekas nepagalvoja, kad vienas iš krūties vėžio rizikos veiksnių taip pat yra nutukimas, tai paveikia vyrų ir moterų nevaisingumą. Jau nekalbu apie cukrinį diabetą, podagrą, širdies ir kraujagyslių ligas, dėl kurių miršta didžioji dalis žmonių.
Ir kaip vienas svarbiausių rizikos veiksnių čia būtent būna nutukimas. Dažnai kai žmonės jau suserga šitomis ligomis, gydytojai pradeda analizuoti, kaip jie gyveno, elgėsi, koks yra jų ūgis, svoris, kūno masė, ir apskaičiuoja, kad jie jau daug metų serga nutukimu. Taigi tai yra ne grožio, o didelė sveikatos problema“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė.
Prognozė niūri – po 10 metų pusė žmonijos turės per daug svorio
Pateikdama naujausius skaičius ji nuogąstaudama svarstė, kaip atrodys visuomenė, jei nebus rimtai pažiūrėta į šią problemą.
„2020 m. Pasaulinio nutukimo atlaso duomenimis, jau dabar 38 proc. visos žmonių populiacijos nuo 5 metų turi antsvorį arba nutukimą. 2035 metams prognozuojama, kad šis skaičius sieks 51 proc.
Tai, įsivaizduokime, kaip atrodys mūsų bendruomenė? Ar tie žmonės, kurie neturi antsvorio ir nutukimo, jei nepradėsime galvoti ir ieškoti sprendimų, nebus išimtis?“ – liūdnomis prognozėmis dalinosi A. Domeikienė.
Metų metais „keliauja“ į nutukimą, bet to nesupranta
Gydytoja pabrėžė, kad nutukimas tiek yra gausybės ligų katalizatorius, tiek jau esantys susirgimai gali būti nutukimo rizikos veiksnys. Be to, ji pridūrė, kad dažnai ši problema jau būna užkoduota genetikos.
„Tad pirmiausia pradedu gilintis, kaip atrodo paciento šeima – tetos, dėdės, kuo serga tėvai. Ir tada susidarau vaizdą, įvertinu, kokių ligų rizikos veiksnių turėčiau ieškoti. Daugeliu atvejų nutukimas ir antsvoris jau būna šeimos sveikatos genealogijoje.
Deja, labai neretai žmonės neskiria tam dėmesio. Aišku, labai nemalonu, kad kinta drabužių dydžiai, gal ne taip gražiai atrodai veidrodyje, bet žmogus nesusimąsto, kaip gyvena, ką valgo. Šiuolaikinis žmogus nekalba su savimi, labai daug laiko skiria darbinei veiklai, iššūkiams, problemoms spręsti, ir susimąstyti priverčia tik liga“, – apgailestavo pašnekovė.
Niekas nepagalvoja, kad vienas iš krūties vėžio rizikos veiksnių taip pat yra nutukimas, tai paveikia vyrų ir moterų nevaisingumą. Jau nekalbu apie cukrinį diabetą, podagrą, širdies ir kraujagyslių ligas, dėl kurių miršta didžioji dalis žmonių.
Pasak jos, kita vertus, paradoksalu, kad dažnai net ligą žmogus susieja su tam tikra mistika – burtais, nelaimėmis.
„Bet pažiūrėjus į to žmogaus gyvenimą, elgseną, rizikos veiksnius, pamatome, kad antsvoris, nutukimas kartu su juo „keliavo“ 10–20 metų, jis jautė labai didelį stresą, šeimos, darbo aplinka buvo skatinanti nutukimą, prastai miegojo, maitinosi, vartojo daug užkandžių.
Pavyzdžiui, parduotuvėje ateidavo prie kasos, būdavo pavargęs, nevalgęs pietų, paimdavo kažkokį batonėlį, nes tiesiog jį pamatydavo. Taigi visa aplinka skatino nutukimą.
Aišku, kai žmogų užvaldo ligos, vystytis ir progresuoti nutukimui irgi labai lengva, nes dalis ligų sutrukdo žmogaus judrumą, atsiranda ir įtampa, nerimas, žmogus galvoja, kaip gyvens, ar pasveiks“, – nutukimo išsivystymo mechanizmus aiškino gydytoja.
Jaučia stigmą prašyti pagalbos
Paklausta, ar įmanoma blogą genetiką pakeisti geru gyvenimo būdu, A. Domeikienė buvo kategoriška – tą daryti ne tik galima, bet ir būtina:
„Nežinau didesnės vertybės nei žmogaus sveikata. Genealogija, įvardijant šeimos rizikas suteikia galimybę labiau motyvuoti žmogų keistis.
Pakeitus gyvenimo būdą apie 60–70 proc. širdies ir kraujagyslių ligų išvis galėtų neišsivystyti. Tie žmonės, kurie dar neserga diabetu, bet turi vadinamas ikidiabetines būkles, laikydamiesi tinkamos gyvensenos 40 proc. atvejų galima išvengti ligos išsivystymo.“
Mūsų organizmas nesugeba susitvarkyti su šiuolaikiniu gyvenimo ritmu, dideliu stresu, fiziniu pasyvumu, gausiu perdirbtų produktų vartojimu. Ir kaip to pasekmė išsivysto antsvoris ir nutukimas.
Ji pabrėžė, kad kaip gydytoja moka gydyti ligas, bet didžiausią pasitenkinimą jaučianti, kai jas pavyksta diagnozuoti anksti arba laiku nustatyti rizikos veiksnius.
„Tada lyg sudarau sandėrį su savo pacientais, kad tie veiksniai būtų valdomi. Bet net jei ir ateina „užleistas“ žmogus, nereiškia, kad negalime keisti jo elgsenos, požiūrio į gyvenimą, santykio su savimi“ – kalbėjo A. Domeikienė.
Pašnekovė pridūrė, kad vis tik pagalbą paprasta gauti ne visiems: „Ilgą laiką dalis visuomenės ir gal net dalis medikų taip net nemanė, bet dabar labai plačiai kalbame apie svorio stigmą. Už to slypi diskriminacija, baimė ieškoti pagalbos, baimė būti nuteistam, smerkiamam, kad neva esi tinginys, apsileidęs. Gali būti įvairios nutukimo priežastys – ir nutrauktas rūkymas, ir skyrybos, ir rimtos ligos, bet žmogus bijo ateiti.“
Organizmas užfiksuoja svorio ribą
Kaip vieną didelių blogybių, lydinčią šiuolaikinį žmogų, gydytoja įvardijo lėtinį stresą. Jį patiriant išsiskiria įvairios medžiagos, hormonai, organizmas patiria neigiamą žalą.
„Ilgalaikis stresas, kuris mūsų nepaleidžia, juk šiandien kone nuolat šalia yra kompiuteris, telefonas, viską darbe turime daryti greitai, nejaučiame balanso. Jei žmogus neturi laiko sau, poilsiui, šeimai, hobiui, natūraliai įvyksta perdegimas.
Kai žmogus nuolat patiria stresą, aktyvuojasi ne vien adrenalinas, kortizolis, varginamos kitos sistemos, atsiranda ir emocinis valgymas. Įsivaizduokime situaciją: mano organizmas nepasotintas, aš negaliu reguliariai maitintis, kad nejausčiau alkio, streso metu esu visiškai atsidavęs savo darbui ir staiga po to atsipalaidavau. Tada, be abejo, atsiranda toks jausmas, kad valgymas ir suteikia tą atsipalaidavimą. Kiekvienas esame patyrę tokį emocinį valgymą“, – aiškino A. Domeikeinė.
Pasak jos, prie nutukimo taip pat šliejasi ir valgymo sutrikimai. „Atrodo, skyrei dėmesį darbinei veiklai, padidėjo svoris ir jautiesi prastai. Tada galvoji, kad kontroliuosi valgymą, kažko nevalgysi. Tada atrodo, kad kontroliuoji, bet ne visada tas maistas būna visavertis, kartais žmogus save priverčia net badauti.
Bet organizmas yra labai „gudrus“. Apie ką dabar mokslininkai daug diskutuoja, tai, pasirodo, organizmas užfiksuoja tam tikrą mūsų svorį kaip siektiną normą ir tarsi sako – dabar palauksiu ir pakentėsiu, tu pabadauk, o kai bus galimybė, daug maisto, atidarysi šaldytuvą, tada jau atsiimsiu. Taip organizmas linkęs priauginti dvigubai svorio, kad bado atveju jau būtų pasiruošęs. Daug sunkiai diskutuojama, kaip „apgauti“ organizmą dėl tos užfiksuojama organizmo svorio ribos“, – pasakojo šeimos gydytoja.
Nutukimas – gero gyvenimo pasekmė?
Paklausta, ar teisingas pasvarstymas, kad nutukimas – tai gero gyvenimo pasekmė, mat turime galimybę valgyti, ką norime, kiek norime ir neretai tampame hedonistais, gydytoja iš dalies sutiko.
„Moksliniuose tyrimuose, kurie analizuoja sveiktos evoliuciją, iškeltos hipotezės, kad mūsų organizmas nesugeba susitvarkyti su šiuolaikiniu gyvenimo ritmu, dideliu stresu, fiziniu pasyvumu, gausiu perdirbtų produktų vartojimu. Ir kaip to pasekmė išsivysto antsvoris ir nutukimas.
Iki 1960 metų visuomenė norėjo išspręsti bado problemas ir ieškojo būdų, kaip greitai pagaminti daug kaloringo maisto. O kai pripildėme savo parduotuves visu tuo maistu ir maisto nereikia auginti, eiti jo pasiimti, padaugėjo angliavandenių cukraus pavidalu, padaugėjo riebalų, deja, mūsų organizmas nebesusitvarko“, – konstatavo A. Domeikienė.
Kalbėdama apie dietas gydytoja vėlgi turėjo aiškią nuomonę: „Visada galvojau, kad sveika mityba ir paprasti, mažai perdirbti produktai kaip daržovės, vaisiai, kruopos, neatmetu ir mėsos, pieno produktų. Paprastas maistas, kurį žmogus pasigamina, yra pats sveikiausias. Dabartiniai tyrimai tą ir patvirtina.
Dietos labiau siejamos su ligomis, kai reikia riboti tam tikrų grupių produktus, juos skaičiuoti. Šiaip pagal naujausias tendencijas rekomenduojama kuo labiau vengti perdirbto maisto. Grūdai, jei tai yra jūsų pagaminta rytinė košė, bus puiku, bet jei iš tų grūdų pagaminti miltai ir iškeptas sausainis, jau labiau „eina į minusą“, – pastebėjo gydytoja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
