Apie mitybą, nutukimo gydymą ir ketogeninę dietą papasakojęs gydytojas pasidalino ir savo asmeninė patirtimi.
Paklaustas, ką prieš atvykdamas į pokalbį valgė, dietologas pasakojo, kad jo rytas praktiškai visada prasideda tradiciškai ir nesikeičia labai ilgus metus.
„Kartais gal būdavo, kad rytai buvo vėlesni ir pradėdavau savo valgymą nuo pietų, bet vis tik grįžau prie pusryčių, nes taip jaučiuosi geriau ir energijos lygis yra stabilesnis.
O renkuosi paprastą maistą – tai yra grikiai, kiaušiniai, šiek tiek daržovių, nieko ypatingo. Jei tiksliau – tai yra 80 gramų grikių, 3 kiaušiniai, 150 gramų daržovių ir 5 gramai aliejaus. Taip kasdien“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“.
Ar kiaušiniai – cholesterolio bomba?
Perklaustas, kaip gi yra su tais kiaušiniais, ar jie didina cholesterolio kiekį, gydytojas teigė, kad reikia žiūrėti globaliau.
„Tai yra tik vienas mano patiekalas, aš nevalgau riebių pieno produktų, jų apskritai valgau labai mažai. Nevalgau riebios mėsos, nes esu pastebėjęs, kad jei mityboje padauginu sočiųjų riebalų, mano cholesterolis linkę didėti.
„Ar cholesterolis iš kiaušinių bendrajai populiacijai gali būti žalingas? Labiau ne nei taip.“
Mano organizmas labiau įsisavina cholesterolį, tai negaliu taip lengva ranka pasakyti, kad galėčiau ir 5 kiaušinius ir toliau per dieną valgyti sotesnį maistą.
Ar gali nuo kiaušinių didėti cholesterolis? Gali, bet priklauso nuo sumos. Bet ar cholesterolis iš kiaušinių bendrajai populiacijai gali būti žalingas? Labiau ne nei taip“, – komentavo E. Grišinas.
Jis priminė, kad tik labai maža dalis cholesterolio į mūsų organizmą patenka iš maisto. „Daugiau viskas paprasčiausiai ateina iš cirkuliacijos ir naujai mūsų organizme pagaminamo cholesterolio. Taigi negalime tiesiogiai kaltinti, kad maistinis cholesterolis čia gali turi didelės įtakos“, – aiškino gydytojas.
Sportininkai turi padidėjusį cholesterolį?
Laidoje diskutuota ir apie sporto gydytojų pastebėjimus, kad kai kada net sportininkai turi padidėjusį cholesterolio kiekį, nors sveikai maitinasi, sportuoja, o taip yra dėl to, nes kepenys gamina daugiau cholesterolio, kurio reikia atsinaujinančioms ląstelėms.
„Čia galima daug diskutuoti, nes, pažiūrėjus sistemines analizes, matyti, kad sportuojantys žmonės neturi padidėjusio cholesterolis, tada kvestionuosiu, kodėl jis yra padidėjęs. Nepamirškime, kad kiekviena mūsų ląstelė gali gaminti cholesterolį, tai arba turime per didelį pažeidimą, kad ląstelėms reikia naujų fosfolipidų membranų atsistatymo, arba yra blogai su mūsų mityba.
Bet dažniau kreipčiau dėmesį į bendrą atsistatymą, ar tikrai yra jo pakankamas lygis. Tad tikrai nebūsiu linkę sakyti, kad normalu, jog sportuojantis žmogus turės padidėjusį cholesterolį, klausimas, ar nėra kažkokių kitų problemų.
Nebent tai būtų žmogus, kuris vadovaujasi riebalų turtinga mityba, tada tai yra normalu. Žemas glikogenas lygu tai, kad pas mus susidarys daugiau mažo tankio lipoproteinų. Tai yra vadinama lipidų teorija, tačiau negalime sakyti, kad kiekvienam sportininkui sveika turėti padidėjusį cholesterolio lygį. Žinau ne vieną sportuojantįjį, kuris turi labai gerą cholesterolį, o jis sportuoja salėje, nešioja didžiulę raumeninę masę, kodėl pas jį tada viskas gerai?“ – svarstė gydytojas dietologas.
Ketogeninė dieta – ne kiekvienam
Paklaustas, ar ketogeninės dietos laikymasis – tiesioginis pavojus kauptis cholesteroliui, pašnekovas pabrėžė, kad tokia mityba tikrai nėra kiekvienam.
„Jis fiziologiškai galiausiai padidės, jei pas mus nėra glikogeno – žmogaus organizmas galiausiai pradės gaminti didesnius cholesterolio kiekius. Tai gali būti laikinas fonas, bet jei matome, kad jis nemažėja, kepenų fermentai pradeda didėti, matome, kad kepenys nesusitvarko, tada galime galvoti, kad ši mityba žmogui nėra tokia tinkama.
„Tad yra rizika, kad vienas žmogus ketogeninę dietą toleruos geriau, o kitas blogiau. Taigi labai svarbu sekti kepenų rodiklių dinamiką, stebėti lipidogramą, ar neinama bloga linkme.“
Nes vėlgi, jei kalbėsime apie plačiąją populiaciją, nėra konsensuso, kam gali būti veiksminga ketogeninė dieta. Žinome, kad ji buvo sukurta epilepsijai gydyti, ji rodo gerus rezultatus, žinome, kad su ja gali būti gera svorio kontrolė. Jei kalbėsime apie metabolinį sindromą, atsparumą insulinui trumpuoju periodu, per pirmus 6–12 mėnesių su mažo angliavandenių kiekio dieta galime pasiekti geresnius rezultatus, kas susiję su glikemijos kontrole.
Jei kalbėsime apie ilgalaikę perspektyvą – metus ar dvejus, žmonės geriau laikosi vadinamos subalansuotos mitybos negu sumažinto angliavandenių kiekio mitybos. Tad kaip ji efektyviai atrodytų „ant popieriaus“, menas tai yra perteikti į žmogaus elgseną, gyvenimą. Tad yra rizika, kad vienas žmogus ketogeninę dietą toleruos geriau, o kitas blogiau. Taigi labai svarbu sekti kepenų rodiklių dinamiką, stebėti lipidogramą, ar neinama bloga linkme“, – patarė E. Grišinas.
Sveikos mitybos paiso ir dėl skausmingos praeities
Pasiteiravus, ar stengiasi laikytis teisingos mitybos principų vien dėl to, kad plačiau supranta procesus organizme, pašnekovas neneigė, kad žinojimas, kas sveika ir nelabai, toli gražu ne visada atitinka elgesį realybėje.
„Visi gydytojai kad ir žino, ką valgyti, ne visada spėja ar turi galimybių tą padaryti. Jei žiūrėsime į šiandienius krūvius, po 40–50 pacientų priėmimo viešosiose įstaigose, tikrai ne prie salotų indo tempia, bet to, kas galėtų mus kiek nuraminti ir psichologiškai paruošti kitai dienai. Taigi vienas yra žinojimas, o kita – darbo sąlygos ir prie ko tai priveda. Ir galime žiūrėti globaliai, ne tik kalbant apie gydytojus – kiek tai, ką valgome, yra mūsų pasirinkimas, ir kiek tai yra aplinkos įtaka“, – kalbėjo gydytojas dietologas.
„Visi gydytojai kad ir žino, ką valgyti, ne visada spėja ar turi galimybių tą padaryti.“
Kartu jis paatviravo, kad atidžiai derinti mitybą jį skatina ir asmeninė patirtis: „Turiu savo mažą priešistorę, kuri susijusi su valgymo sutrikimais ir nutukimu, prie kurios turbūt nenoriu grįžti. Paprastai tariant, būti storas. Buvo laikas, kai svėriau virš 110 kg, o ūgis buvo 160 cm.“
E. Grišinas pabrėžė, kad nutukimas yra klastinga liga – negalima sakyti, kad tai yra žmogaus pasirinkimas. Vis tik visuomenė neretai yra negailestinga.
Vienas dalykas būti storu, kitas dalykas, kaip į storą žmogų reaguoja aplinka. Gyvename tokioje visuomenėje, kur kiekvienas papildomas kilogramas vertinamas kritiškai, žmonės nemoka tinkamai parinkti žodžių. „Susirūpink savimi“ ir „Tu storas, eik gydytis“ – turbūt jaučiame skirtumą? Vienas dalykas parodyti rūpestį žmogumi, kuris turi ligą, kitas dalykas jį sukritikuoti, sumindžioti“, – pastebėjo gydytojas.
