Tačiau entuziastingai atnaujinus veiklą, susiduriama su ne tokia rožine realybe – gyventojų vartojimo mastas ir įmonių investicijos negreitai sugrįš į prieš pandemijos pradžioje buvusį lygį, nes nežinomybė, kaip reikės gyventi su koronaviruso grėsme, kol nėra vakcinos ir vaistų nuo šio viruso, vers visus būti atsargesnius.
Tą rodo ir Kinijos pavyzdys – praėjus beveik trims mėnesiams nuo viruso piko šalyje, ekonomikos aktyvumas yra 90–95 proc. ankstesnio lygio.
Lietuvos BVP šiemet turėtų smukti mažiau negu kitų Baltijos valstybių ir mažiau negu euro zonos vidurkis – tai atskleidė antradienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“. Lietuvos ūkio nuostoliai dėl koronaviruso protrūkio kol kas yra mažesni negu daugelio Europos šalių, ir tokią situaciją reikia tiek valdžiai, tiek verslui išnaudoti.
Lietuvos ekonomika šiemet gali nustebinti vienu mažiausių nuosmukių euro zonoje
Pirmą ketvirtį Lietuvos BVP buvo 2,5 proc. didesnis negu prieš metus, ir toks rezultatas gerokai viršijo lūkesčius, tačiau tikėtina, kad pirmo ketvirčio BVP bus pakoreguotas į neigiamą pusę, kai bus apdorota daugiau pirmo ketvirčio duomenų. Šią krizę Lietuvos verslas pasitiko turėdamas gerokai storesnį lašinių sluoksnį negu 2008 metais, o ir valdžios sektoriaus atsakas buvo konstruktyvesnis, todėl tai padėjo pirmąsias karantino savaites išgyventi ne taip blogai, kaip iš pradžių buvo baimintasi.
Norisi tikėti, kad ekonomikos smukimo dugnas jau buvo pasiektas balandį, kai dėl taikytų apribojimų, ypač pirmą mėnesio pusę, dirbti negalėjo daug prekybos sektoriaus darbuotojų.
Tačiau panašu, kad veiklą atnaujinę prekybininkai susiduria su atšiauria realybe – gyventojai neskubės išlaidauti, kol nebus aiškesnė padėtis ir dėl jų pačių darbo pajamų, ir dėl visos ekonomikos ateities. Iš nepaprastai didelio šoko pradeda kilti Europa, nes veiklą atnaujina gamyklos bei prekybininkai, paslaugas teikiantis verslas taip pat turėtų padidinti užsakymus mūsų eksportuotojams, tačiau tikroji mūsų prekių ir paslaugų paklausa vienareikšmiškai priklausys nuo to, kaip atsities eksporto partnerių ekonomika. Vargu ar ji greitai sugrįš į priešpandeminę būklę, todėl esame atsargūs dėl pramonės ir transporto sektorių perspektyvų keletą artimiausių mėnesių.
Taip pat turime būti atsargesni ir dėl ekonomikos augimo antrą metų pusmetį, nes tikimybė, kad Lietuvoje pasikartos koronaviruso protrūkis, yra didelė. Prognozuojame, kad šiemet pagal pagrindinį atsargų scenarijų Lietuvos ekonomika smuks 8,7 proc., o kitąmet paaugs 6,1 proc. Tačiau tikrai neatmetame ir optimistinio scenarijaus, kad, atsigavus greičiau, negu tikimės, išorės paklausai ir išvengus naujų didelių viruso protrūkių, šalies ekonomika šiemet galėtų smukti 6 procentais.
Nedarbo lygis per artimiausius ketvirčius didės ir piką pasieks metų pabaigoje: vidutinis nedarbas Lietuvoje šiemet bus 9,9 proc., kitąmet – 8,8 proc. Infliacijai šiemet neigiamą įtaką darys pigesni negu prieš metus energetiniai ištekliai, todėl vidutinė metinė infliacija bus vos 0,8 procento. Kitąmet ji padidės dėl brangesnių žaliavų bei dėl spartesnio darbo užmokesčio augimo ir sieks bent 2,2 procento.
Euro zonos ekonomika šiemet smuks beveik dešimtadaliu
Pagal pagrindinį SEB grupės ekonomikos scenarijų šiemet euro zonos ekonomika susitrauks 9,6 proc., o kitąmet atsigaus 6,2 procento. Turizmo sektoriaus reikšmė ekonomikai Pietų Europos šalyse yra daug didesnė negu Šiaurės Europos šalyse, todėl ir koronaviruso protrūkio pasekmės Italijai ar Ispanijai bus daug didesnės negu Vokietijai.
Pastarajai šaliai prognozuojame 7,7 proc. ekonomikos nuosmukį šiemet, Italijai – 11,5 proc., o Ispanijai – 11,7 procento. Euro zonos nuosmukis šiemet būtų dar didesnis, jeigu valdžios sektorius ir Europos Centrinis Bankas nebūtų greitai ir tinkamai reagavę į koronaviruso protrūkio daromą įtaką ekonomikai. Tačiau ekonomikos gelbėjimo priemonės smarkiai padidins ir valstybių skolas –
bendra euro zonos šalių skola padidės nuo 84 iki 104 proc. BVP. Nors skolų kupra dar labiau prislėgs Pietų Europos valstybes ir lėtins atsigavimą, manome, kad euro zonos integracijos proceso tai nesugriaus. Nedarbas euro zonoje šiemet ūgtels nuo 7,6 proc. iki 11,9 procento.
Infliacija euro zonoje artimiausiais mėnesiais dar sumažės ir šiemet bus 0,4 procento. Mažesnei infliacijai didžiausią įtaką turės pigesnės energetinės žaliavos ir tikėtinos nemažos nuolaidos prekybininkams siekiant susigrąžinti pirkėjus. Kita vertus, dėl labai galingo valdžios ir pinigų politikos atsako į pandemijos sukeltą krizę ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, didėja tikimybė, kad centriniai bankai leis infliacijai ūgtelti labiau, negu yra nustatytas tikslas, kai prekių ir paslaugų paklausa vėl padidės ir gal net ims viršyti jų pasiūlą.
Be to, labai tikėtina, kad globalizacijos procesas artimiausiu metu sulėtės, dalis verslo bus keliama arčiau namų rinkos, o tai irgi darys teigiamą įtaką infliacijai pasaulyje.
Beje, ne ką geriau negu Ispanijai ar Italijai šiemet seksis ir Jungtinei Karalystei – prognozuojame, kad Jungtinės Karalystės BVP šiemet susitrauks daugiau negu 11 proc. dėl labai didelės koronaviruso protrūkio įtakos jos paslaugų sektoriui.
Švedija, kovodama su koronaviruso protrūkiu, pasirinko švelnesnių ribojimų kelią, norėdama kovoti su koronaviruso protrūkiu. Jos BVP, remiantis SEB grupės prognozėmis, 2020 metais smuks 6,5 proc., kitąmet didės 5 procentais.
JAV nedarbas šiemet bus keturis kartus didesnis negu 2019 metais
Nepaisant labai didelio masto valdžios priemonių, skirtų ekonomikai skatinti, JAV ūkio nuosmukis šiemet
sieks 6,5 procento, kitąmet ekonomika turėtų padidėti 5,6 procento. JAV nuo kitų išsivysčiusių pasaulio šalių išsiskiria darbo rinkos pokyčiais koronaviruso protrūkio metu – beveik 20 proc. prieš pandemiją dirbusių asmenų jau kreipėsi dėl nedarbo išmokos per pastarąsias šešias savaites.
Tiesa, nemaža dalis šių žmonių, sumažinus veiklos apribojimus, greitai sugrįš į buvusias darbo vietas. Nedarbas šalyje piką pasieks šių metų viduryje, o vidutinis nedarbas šiemet bus 13,7 proc., arba 10 proc. punktu didesnis negu prieš metus.
Nors valdžia padidino socialinės politikos aprėptį šalyje (padidino nedarbo išmokas, kurias gali gauti ir savarankiškai dirbantys asmenys, skyrė vienkartines išmokas visiems gyventojams), padidėjęs nedarbas ir baimė dėl ateities turėtų daryti didelę neigiamą įtaką gyventojų vartojimui artimiausiais mėnesiais, o vartojimas, visgi, yra pagrindinis JAV ekonomikos variklis. Valdžios sektoriaus skola per šiuos metus šoktels nuo 109 iki 133 procentų.
Nors dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo reitingai, kaip įprasta pasaulyje per tokias krizes, truputį paaugo, jis tikrai negali būti ramus, kad metų pabaigoje bus perrinktas, ypač jeigu žmonių finansinė padėtis rinkimų metu nebus pagerėjusi.
Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.
