Praėjusių metų antrąjį ketvirtį prasidėjęs BVP augimas rodo nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią, tačiau auganti infliacija gali pakišti koją euro prisijungimui prie euro zonos 2014 m., skelbia bankas „Swedbank“.
„2012 m. Mastrichto kriterijų patenkinti gali būti sudėtinga. Ne dėl to, kad kainos augs labai smarkiai, bet dėl to, kad pats Mastrichto kriterijus bus žemame lygyje. Tikėtina, kad 2012 m. bus bent trys euro zonos narės, kuriose infliacija bus apie 0 proc. – būtent periferinės šalys. Reikėtų proaktyvių veiksmų iš valstybės pusės siekiant pažaboti kainų augimą“, – spaudos konferencijoje sakė banko vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Bankas prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė vartotojų kainų infliacija bus 2 proc., o kitąmet apie 2,5 proc. Tuo tarpu Mastrichto infliacijos kriterijus 2012 m. gali siekti apie 1,5 proc.
Valstybės finansai – įtempti
Pagrindiniu iššūkiu bankas įvardina valstybės finansus ir lėtai vykstančias struktūrines reformas. Šiais metais biudžeto deficitas sumažės iki maždaug 6 proc. BVP, tačiau vis dar viršys 3 proc. BVP Mastrichto kriterijų ir bus labai toli nuo siektino biudžeto subalansavimo, pastebi banko analitikai.
Anot jų, artėjantys Seimo rinkimai ir stiprėjantis skepticizmas euro atžvilgiu gali kišti koją tolimesniam biudžeto balansavimui.
„Kai kurios politinės partijos gali rinkimų metu siūlyti sprendimus didinančius valstybės išlaidas. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis per trejus metus padidėjo beveik trigubai – nuo 15,6 proc. 2008 m. iki prognozuojamų 42 proc. šiemet. Staigiai auganti skola parodo prieš krizę neatsakingai didintų biudžeto išlaidų netvarumą ir žalą ekonomikai“, – rašoma banko parengtoje šalies makroekonomikos apžvalgoje.
Nedarbas mažės lėtai
„Swedbank“ žada, kad darbo rinka atsigaus lėtai – tiek kalbant apie naujas darbo vietas, tiek ir apie realaus darbo užmokesčio augimą, o pagrindine problema lieka struktūrinis nedarbas.
„Prieš metus kas dešimtas bedarbis Lietuvoje buvo bedarbis, o šių metų viduryje – kas antras. Tai lemia neatitikimas tarp bedarbių kvalifikacijos ir poreikių darbo rinkoje. Būtent tai viena iš pagrindinių priežasčių dėl ko nedarbas mažės labai lėtai“, – dėstė N. Mačiulis.
Šiemet bus sukurta 40 tūkst. darbo vietų, daugiausia jų – privačiame sektoriuje. Tai nedarbą sumažins iki 15,5 proc. Ta pati tendencija išliks ir kitąmet, tik tempas bus lėtesnis – nedarbas mažės kartu su bendru darbo jėgos skaičiumi.
Tiesa, realaus darbo užmokesčio didėjimo šiemet tikėtis negalima, jis didės 2,5 proc. kitąmet.
Neprasiskolinome
N. Mačiulis pastebėjo, kad lietuviai vieni mažiausių prasiskolinę Europoje. Skaičiuojant namų ūkio skolos ir pajamų santykį, Lietuvoje šis rodiklis siekia 45 proc. Dar mažesnes skolas turi tik Slovėnijos namų ūkiai. Tuo tarpu Latvijoje šis rodiklis siekia 70 proc., o Estijoje – 91 proc. Sąrašo priekyje – Danija su daugiau nei 250 proc.
Todėl lietuviams, skirtingai nei kitų išsivysčiusių šalių gyventojams, negresia ilgas ir skausmingas įsiskolinimų mažinimo ir savo balansų koregavimo procesas.
Ekonomiką kels investicijos
Šiemet ekonomikos augimą daugiausia skatins materialinės investicijos, o ne įmonių atsargų atstatymas, kaip buvo pernai, pastebi „Swedbank“.
Daugiausiai bus investuojama į privatų sektorių ir bankas prognozuoja, kad šiemet investicijos augs 8 proc. Ta pati tendencija išliks ir 2012 m.
Tuo tarpu eksportas pasieks naujas aukštumas, nes šiais metais nominalus eksporto augimas tęsis, tik jo tempai bus daugiau nei dvigubai lėtesni – apie 12 proc.
