Lietuvoje, kaip rodo pačios Švietimo ir mokslo ministerijos paviešinti statistiniai duomenys, nuo 2003 iki 2010 metų jau išnyko 563 mokyklos.
Palyginti su 2003 metais, šiemet jau neturime 142 pagrindinių mokyklų, 185 vidurinių mokyklų. Tiesa, per 7 metus į teigiamą pusę pakito gimnazijų skaičius. Prieš 7 metus Lietuvoje veikė 90 gimnazijų, o dabar – 216 gimnazijų. Tačiau gimnazijų daugėjimas vis vien neatsvėrė vis didesnio mokyklų nykimo.
Atitinkamai mažėja ir švietimo bei mokslo finansavimas. 2011 metų valstybės biudžeto projekte švietimo ir mokslo reikmėms numatyta skirti 260,5 mln. litų mažiau nei 2010 metais. Tai yra švietimo ir mokslo finansavimą sumažinti 5,4 proc. Europos Sąjungos parama sumažėja 315,9 mln. litų. Mokinio krepšelio dotacija 2011 metais numatyta 88,2 mln. litų mažesnė nei 2010 metais. Ir sieks tik 1934,7 mln. litų. Mat apskaičiuota, kad Lietuvoje mažėja mokinių. Per metus sumažėjo net 19 890 mokinių, įskaitant ir šešiamečius, kurie mokėsi ikimokyklinėse grupėse. Kokios šio nykimo priežastys? Gal ateityje mūsų vaikai važinės į artimiausią mokymo įstaigą jau ne 10, bet 50 kilometrų? Nes tik ten ras artimiausią mokyklą?
Vydas Gedvilas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys:
Mokyklų mažėjimą visų pirma lemia objektyvios sąlygos. Mažėja mokinių skaičius. Antra, savivaldybės vykdo savarankišką funkciją – optimizuoja mokyklų tinklą. Bet pagrindinė priežastis – mokyklose mažėja mokinių. Dėl mažo gimstamumo. Ateityje tai atsilieps ir šalies aukštosioms mokykloms. Sumažės studentų. Prognozuojama, kad per dešimtmetį šalyje studentų skaičius sumažės nuo 39 tūkstančių iki 12 tūkstančių. Bet skaudus dalykas, kad išnyksta mokyklos. Tai ypač paliečia kaimą, nes mokykla yra ir kultūros židinys. Griauname, griauname ir kaimas nyksta. Kaimas ar miestelis tol patrauklūs, tol gyvybingi, kol turi mokyklą. Jei nėra, jaunos šeimos čia negyvens. Jei vaikui tenka visą dieną važinėtis autobusais, tai kada pavargusiam mokytis? Nukenčia ir popamokinė veikla, įvairūs būreliai. Taip ir susensta ir išnyksta Lietuvos kaimai. Be to, mokyklas naikina ir kitos mokyklos. Vilioja vaikus, kad gautų daugiau krepšelių, ir taip išbalansuoja rinką. Jei būtų mano valia, pinigus skirčiau ne mokykloms, bet savivaldybėms. Ir tiek, kiek savivaldybės teritorijoje yra mokinių. Jei mokykla savivaldybei reikalinga, nors ir apytuštė, tai tokios mokyklos naikinti negalima. Matyt, reikia keisti patį mokyklų finansavimo modelį.
Petras Gražulis, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys:
Dar mokyklų praretės. Aš manau, gal sąmoningai taip daroma. Jei mokykloje moksleivių sumažėja, mokykla įsiskolina ir ją jau reikia uždaryti. Mokykla jau sunaikinama teisinėmis priemonėmis. Be to, mokyklos, norėdamos prisirinkti krepšelių, dar labiau lenktyniaus. Dar labiau konkuruos dėl vaikų. Aš čia įžvelgiu didelę blogybę. Mokyklos direktorius, bijodamas prarasti krepšelius, jau bijo pareikalauti iš mokinio, kad nepraleidinėtų pamokų, ruoštų namų darbus. Nes vaiko tėvai supyks ir perkels vaiką į kitą mokyklą. Krepšelių metodika nėra tinkama. Mokyklos uždarinėjamos. Jų tinklas optimizuojamas. Miestų mokyklų klasės jau perkrautos, klasėje daugiau nei 30 vaikų. Mokytojas neturi galimybės prieiti prie kiekvieno vaiko, su juo pabendrauti, paklausti, gal namuose kas nors negerai, gal mokslas nesiseka. Nepritariu tokiai švietimo reformai – 4 metai pradinėje, 4 metai pagrindinėje, 4 metai gimnazijoje. Toks mokinys jau neturi nuolatinių klasės draugų, nuolatinės bendruomenės, užauga visiškai susvetimėjęs. Sąmoningai siekiama, kad būtų susvetimėjimas. Ir pedagogų atsakomybė mažesnė. Gimnazija kaltina ankstesnę mokyklą, kad blogai vaiką parengė, o ankstesnė mokykla kaltina gimnaziją, kad gerą mokinį “sugadino". Mokymo sistema turi būti vientisa. Tai ugdo bendruomeniškumą.
Edvardas Žakaris, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys:
Ir taip šiandien mokyklų finansavimas nepakankamas. Ir atlyginimai mokytojų pamažėję, ir už įvairias paslaugas mokyklos įsiskolinusios, mokymo priemonių trūksta. Neišgali nusipirkti.
Tai atsilieps mokinio ugdymo ir darbo kokybei. Leista 5 procentus perskirstyti lėšų iš mokinio krepšelio, bet neleista tais perskirstytais pinigais dengti mokyklos įsiskolinimus už įvairias švietimo reikmes. Vadinasi, mokyklos negali sukaupti lėšų.
Nepanaudotą likutį teks grąžinti į biudžetą. Ką tai reiškia? Mokyklų įsiskolinimai tik didės. Mokyklos toliau užsidarinės. Dėl finansavimo trūkumo. Jei norės išgyventi, veiks ugdymo kokybės sąskaita. Mokinių ugdymo ir mokymo kokybė tik blogės.
Olava STRIKULIENĖ
