Prieš protesto akcijas trečiadienį spaudos konferencijoje pasisakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) bei Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) atstovai. Vėliau trečiadienį bus rengiama kita spaudos konferencija, kurioje kalbės streikų organizatoriai.
„Jokio konflikto tarp profesinių sąjungų nėra, profesinės sąjungos visos, kiek jų bebūtų, visą vasarą tarpusavyje vedė dialogą. Bandėme išsiaiškinti jų reikalavimų esmę, jų planus. Deja, aiškaus atsakymo negavome ir tik todėl, kad mums reikalavimų esmė ir motyvai nėra suprantami, mes nepalaikome jų planų“, - žurnalistams sakė LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Anot jo, penkių profesinių sąjungų reikalavimų pakete kalbama apie mokinio krepšelio didinimą, pensinio amžiaus mažinimą pedagogams, bazinės mėnesinės algos atstatymą į prieš tai buvusį lygį, moksleivių skaičių klasėse. Tačiau dvi didžiosios profesinės sąjungos esą negavo pagrįsto atsakymo, kuriai konkrečiai institucijai skirti šie reikalavimai.
„Kitas principinis klausimas - ar reikalingas streikas, kai atsiveria galimybės derėtis?“, - svarstė jis.
Pasak LŠPS vadovo, šiuo metu jo vadovaujama profesinė sąjunga laikosi derybų, o ne streikų pozicijos - premjeras pernai spalį yra pasirašęs potvarkį, kuriuo turi būti sudaryta derybų grupė tarp dviejų švietimo profesinių sąjungų (LŠPS ir LŠĮPS), keturių ministerijų bei savivaldybių asociacijos.
Jis įvardijo, jog būsimoje Vyriausybės darbo grupėje profesinės sąjungos kels reikalavimus didinti ilgalaikį švietimo finansavimą nuo dabartinio iki 6 proc., pertvarkyti švietimo įstaigų finansavimą įsipareigojant išlaikyti veikiančias mokyklas, išpręsti mokytojų darbo krūvio ir darbo apmokėjimo klausimus. Taip pat prašoma šiuos reikalavimus perkelti į nacionalinę švietimo kolektyvinę sutartį.
„Sutarta, kad programos galėtų pradėti veikti iki balandžio mėnesio, dalis jų pradėtų veikti nuo 2016 ir vėlesnių metų“, - sakė jis.
Tuo metu LŠĮPS pirmininkas Eugenijus Jesinas tvirtino, jog protestuoti atsisakančios profesinės sąjungos supranta, kad „negalima pakeisti šių metų biudžeto sandaros, paskirti papildomų pinigų ir padidinti mokinio krepšelio“, tad būtų neteisinga suteikti mokytojams viltis, kad jų protestas galėtų šiemet kažką pakeisti.
Anot jo, Švietimo ir mokslo ministerija profesinių sąjungų prašymų atliko skaičiavimus ir nustatė, jog papildomiems reikalavimams įgyvendinti 2015-ųjų metų biudžete reikėtų apie 640 mln. litų. Tad tikimasi, jog siūlymai bus įgyvendinami palaipsniui.
Penkios švietimo profsąjungos, susibūrusios į Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinę atstovybę, praėjusią savaitę paskelbė pradedančios apklausas šalies mokyklose dėl įspėjamųjų, taip pat ir terminuotų bei neterminuotų streikų šiemet surengimo, jei dar šiemet nebus pradėti įgyvendinti jų keliami reikalavimai.
