Apie tai, kada Lietuvos švietimo sistema išbris iš krizės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) laikinasis vadovas Aidas Aldakauskas ir žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Ar pripažintumėte, kad pagrindinė problema yra privačių bendrovių samdymas tam, kad padėtų įgyvendinti tam tikras funkcijas, šiuo atveju, skaitmenizuoti valstybinių brandos egzaminų rezultatus?
A. Aldakauskas: Nemanau, kad tai yra pagrindinė bėda. Noriu priminti, kad net ir buvęs Nacionalinis egzaminų centras lygiai taip pat pirkdavo paslaugas. Ta pati kompanija, apie kurią mes kalbame, jau anksčiau yra skaitmenizavę egzaminų rezultatus, jų pagrindas visada būdavo iš popieriaus lapo padaryti skaitmeninį formatą.
Ko jie nedarydavo, tai skaičiavimų, vadovas irgi pripažino, kad tai buvo pirmas kartas. Mes pirkome paslaugą visa apimtimi, todėl labai apmaudu, kad tai atsitiko paskutiniame žingsnyje. Atsitiko ne kaltė, kaltę reiktų įrodyti, bet klaida, kurią pripažino ir įmonė.
Ar jūs tiesiog paliekate funkciją konkursą laimėjusiai įmonei ir tikitės, kad viskas bus gerai, ar kaip nors prižiūrite?
A. Aldakauskas: Būtent tai ir padėjo mums užtikrinti, kad nuo vasario pradžios iki liepos pabaigos dirbant su šia įmone pavyko išvengti klaidų administravimo kelyje. Jeigu mes kartu nedirbtume, net neįsivaizduoju, kaip tie procesai turėtų vykti.
Taip, čia yra pražiūrėta ir iš mūsų, ir iš įmonės pusės, perpatikrinimas nebuvo padarytas. Dar kartą sakau, tai buvo apmaudi klaida, antro atsakymų lapo, kuriame galima pakeisti atsakymą, duomenys nebuvo įskaityti, skaičiuojant galutinį rezultatą.
Atrodo, kad jūs kaip agentūra esate nuskriausta, negalite įgyventinti tiek daug ministerijos refrormų, ar jums trūksta darbuotojų?
A. Aldakauskas: Reformų tikrai yra nemažai, viskas tvarkoje, jos yra viena su kita susijusios. <...> Tempas švietimo bendruomenėje, matyt, buvo per didelis. Ugdymo turinio keitimas išgyvena daugelį metų trunkančią istoriją ir ją kažkam teko užbaigti ir uždaryti. Tinkamai ar netinkamai, greitai ar per greitai, dabar galim svarstyti ir diskutuoti. <...>
2019 m. agentūra užgimė iš 6 anksčiau buvusių įstaigų, todėl atsakyti į klausimą ar darbuotojų trūksta, ar yra per daug – yra gana sudėtinga, nes ne tiek daug laiko praėjo nuo to, kai 6 įstaigų organizmas pradėjo veikti kaip vienas. Ryšiai, kurie atsirado naujai, per 2 metus nesusidėlioja, kad viskas veiktų kaip šveicariškas laikrodis.
Teoriškai mes turime 199 etatus, dirbančių žmonių turime 165, nuolatinis darbuotojų poreikis yra. Ar tarp jų yra tokių, kurie būtų galėję atlikti tuos skaičiavimus? Tikrai ne. Jeigu imant Pasiekimų departamentą, kuris yra atsakingas už pasiekimų patikrinimų organizavimą ir vykdymą, jis dirba beveik ta pačia apimtimi, kaip ir dirbo Nacionalinis egzaminų centras.
Ponas Aldakauskas nesiskundžia bloga padėtimi NŠA, tačiau, norint, kad veiktų kaip tas šveicariškas laikrodis, tikriausiai, ne tik NŠA turi susistyguoti, bet ir ministerija turi tiksliai žinoti, ko nori.
G. Sarafinas: Tai ji norėjo tapti pokyčių ministerija, norėjo įsirašyti į istoriją kaip milžiniškiausi reformatoriai, tai įsirašė ilgam, deja, neigiama prasme. Trejus metus jie važiavo buldozeriu, o dabar po truputį pradeda atsitraukinėti.
Pavyzdžiui, nuo rugsėjo 1 d. prasideda vadinamoji įtraukiojo ugdymo reforma. 2 metus mums aiškino, kaip viskas sklandžiai vyksta, o praeitą savaitę viceministras pasakė, kad negalima vartoti žodžio pasirengta, pats atšaukė anksčiau kalbėtus žodžius.
Anksčiau buvusi ministrė Šiugždinienė nuosekliai aiškino, kaip reikia įvesti kartelę, kad 10-okai, kurie neišlaiko PUPP egzaminų daugiau nei 4 10-balėje sistemoje, negalės patekti į 11–12 klases. Dabar pati atšaukia tai.
Kalbant apie tinklo reformą, iš pradžių buvo pasakyta, kad, jeigu nėra 21 mokinio 11 klasėj, likviduojam gimnazijos statusą tai mokyklai, dabar sako, kad ieškos išeičių ir gal nebelikviduos. Jie važiavo buldozeriu ir aiškino, kad viskam pasirengta, eisim ir neatsitrauksim, o dabar vardinu pavyzdį po pavyzdžio, kai vyksta klaidų pripažinimas. Tai yra gerai, bet gal buvo galima nepadaryt tiek klaidų vienu metu. <...>
Tai aš matau nesistemiškumą, blaškymąsi ir nenuoseklumą, kalbant apie ministeriją. Praeitą savaitę viceministras sakė, kad rezultatai nuostabūs, mokiniai gerai išlaikė egzaminus ir, pasirodo, čia yra ministerijos darbų poveikis.
Nu, reik taip sugalvot, reikia tiesiog normaliai nučiuožt, kad pranešt tokį sakinį. Kai palengvinamos užduotys ir vaikai išlaiko geriau, prisiimti nuopelnus ir sakyti, kad mes prisidėjom prie to, kad Lietuvos švietimo padėtis gerėja yra nonsensų nonsensas, bet taip vyksta.
Visą pokalbį rasite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
3 val. ·
Šį rytą vos nemiriau iš juoko.
Dalia Grybauskaitė VRK lūpomis džiaugiasi: "Nors mūsų demokratija turi trūkumų, pasaulis mus traktuoja kaip europietišką, demokratišką ir teisinę valstybę, o mūsų miestus vadina kosmopolitiškais ir moderniais. Gavome Vestfalijos taikos premiją už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką… Viltis, kuri sklinda iš Lietuvos, yra didelė vertybė pasauliui."
Stoviu ir galvoju: "Čia apie ką?"
Gal geriau reikėjo Šimonytei paskirti melo karalienės titulą ir statulėlę "Mis Arogancija".
Už ką?
Už nenusakomą artistiškumą ir vaidybą purvinoje "užingridinio" melo scenoje.
Už tos begėdiškos vaidybos patirtį.
Už valstybės pinigų taškymo pagreitį.
Už aferas ir milžiniškas strategines valdymo klaidas, kurias kaip didžiausią "pergalę",- mokesčių mokėtojai finansavo, televizijos filmavo, fotografavo, kasdien rodė ir transliavo.
Už genderinę dvasią ir už tai, kad diskutuoti su valdžios gauja buvo tas pats, kas purvinoje baloje plautis kojas, o kritikuoti politinę mafiją - buvo uždrausta.
Už meną ir toliau vaidinti politinėje scenoje ir manipuliuoti, už sugebėjimą dangstyti savo ministrų nuodėmes ir nusikaltimus, už Lietuvos privedimą prie genderinės bedugnės krašto.
Už melą ir nesiskaitymą su tauta, už tai, kad Lietuvos žmogui savo šalyje lieka vis mažiau Tėvynės.
Už naikinamus gyvenimus.
Už ėjimą prieš tiesą ir sąžinę.
Už gąsdinimus, draudimus, laisvo žodžio cenzūrą, baimę ir įvestą režimą.
Už siekį, kad Lietuvoje kasdien vis labiau įsigalėtų kriminalinės valdžios diktatūra, kad režimas dar labiau keltų mokesčius ir smaugtų žmones.
Už įstatymus, kurie verčia Lietuvą gėjų ir narkomanų kraštu.
Už nuolat ginamus ministrus, už nutylėtus "gaujos" nusikaltimus ir teisės pažeidimus, už sveiko proto likučių naikinimą.
Už neribotas teises, suteiktas saviems veikėjams.
Už atimtą teisę ir atmuštą norą lietuviams protestuoti, mitinguoti, rašyti ir kritikuoti valdžios beprotybes.
Už valdžios nusikaltimų nuolatinį dangstymą karu.
Už per kadenciją padarytą žalą Lietuvai ir kiekvienam jos žmogui.
Už privatizuotą ir užgniaužtą laisvę, jeigu ta laisvė nekvepia kanapėmis ir neatitinka genderinės "šaikos" orientacijos.
Už suteiktą "laisvę" valdžios mylimiesiems.
Už vergiją kai kuriems žmonėms ir susidorojimą su kitaminčiais.
Už akcijas "Pareigūnai, užčiaupkit mums neįtinkantį lietuvį".
Už valdžios veiksmų, įstatymų ir draudimų pavojingumą.
Už puikiai finansuojamą valdžios propagandos ruporą eLeRTe.
Už neliečiamybės statusą, suteiktą LGBT ir jų garbintojams.
Už atakas prieš šeimą, prieš tautos vertybes, prieš šalies tradicijas, prieš sveiką protą, prieš žmonių gerovę, prieš Lietuvos ateitį, prieš demokratiją ir laisvę.
Už prievartą ir sprendimus, ką lietuviams galvoti, ką rašyti ir kaip gyventi.
Už drabstomą purvą ant kitaip manančių, už trypiamą tautos veidą, už pažeidinėjamus įstatymus ir sugebėjimą "šaikos" "chebrytei" išlikti "švariems".
Už neturėjimą gėdos ir sąžinės.
Už kovą su visuomene ir prezidentu, vadovaujantis galios principu.
Už pavergtą tautos dvasią, įskaitant draudimą mitinguose švilpti.
Už valdžios moralinį išsigimimą.
Už šalies stūmimą į karą.
Už organizuotą antivalstybinę veiklą ir nekonstitucines priemones siekiant savų tikslų.
Už valdžios klerkų gobšumą, "čekučius", neteisėtą valstybės pinigų pasisavinimą ir švaistymą.
Už aroganciją ir abejingumą žmonių nevilčiai ir nepasitenkinimui.
Už siekį kadencijos metu karu užmaskuoti grupuočių "tvarkymąsi valstybėje".
Už ministrų ir kitų "užingridų" sukeltą grėsmę valstybės saugumui.
Už tų grėsmių ir jų priežasčių "nematymą”.
Už stojimą į galutinį tautos, šeimos, tradicijų, prigimtinių vertybių ir tikėjimo griovimo kelią.
Už sveiko proto žlugdymo spektaklį, pavadinimu: "Tai geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai".
Už sugebėjimą aukas ir užpuolikus sukeisti vietomis.
Už Lietuvos įvėlimą į niekingus konfliktus.
Už smegenų plovimą tautai, už niekingą politiką, už šlykščią genderizmo ideologijos propagandą ir genderizmo beprotybes praktikoje, už niekingus išvedžiojimus LGBT ideologiją įtvirtinant mokyklose ir darželiuose.
Už pavojingą gaujos idėjinių fanatikų veiklą, fašistuojančius "jaunuosius komjaunuolius" ir jų skystą protelį, šaukiant, kad tai "sukėlė Kremlius".
Už "šlovingas", "didingas" "edukuotos Lietuvos" genderines "aukštumas".
Už kovą prieš "kremlinius", "putinoidus" ir visus, kurie "suka Kremliaus malūną".
Už sukurtą įžūlų naująjį pamišimą, paklusimą pedokonjunktūrai, už nupirktą žiniasklaidą, užvaldytas medijas ir paralyžuotą tautos dvasią ir protą.
Už Marijos žemės vertimą masine psichiatrijos ligonine.
Už kasdieninį kartojimą, kad visa tai - "naujoviška" ir "progresyvu".
Už nesuvokimą, kad taip gyventi valstybėje darosi tiesiog pavojinga.
Štai už ką reiktų Šimonytei ir jos "elitiniams kurtizanams" įteikti apdovanojimus.
Žiauru?- Žiauru.
MEGA Vagys nebaudžiami...- jei jie turi bergiu dinastijos stogą.
