Šių šalių narysčių NATO dar neratifikavo ir Vengrija, o Suomija yra net pradėjusi svarstyti galimybę „atsiskirti“ nuo Švedijos ir į NATO mėginti stoti vienai. Nors anksčiau buvo akcentuojama, kad Švedija ir Suomija prie Aljanso prisijungs tik kartu.
Pasak I. Šimonytės, Lietuva ir Švedija yra senos ir geros kaimynės, partnerės, todėl natūralu, jog Lietuvai labai svarbu, kad Švedija taptų ir NATO nare. Tai, pasak premjerės, svarbu ne tik atskiroms šalims, bet ir visam regionui, kurio saugumą Švedija labai sustiprintų.
Atsakydama į klausimą, ką turėtų Lietuvos prezidentas pasakyti Turkijos sostinėje, kur, manoma, skris prieš NATO viršūnių susitikimą, premjerė sakė: „Ką galime pasakyti Ankaroje? Vienas dalykas, tai, kad trečiosios šalys bando daryti dalykus, kuriuos jau esame matę ir pas save ir kitur. Daromos provokacijos, siekiama aštrinti tam tikrus dalykus (provokacija Švedijoje su Korano sudeginimu).
Mes būdami tokiame lauke, kur dažnai tokių bandymų yra buvę, matome tą geriau. Galime pasakyti, kad ne viskas, kas atrodo, taip ir yra. Kitas svarbus dalykas, tai regiono saugumas – tai ne tik švedų ir suomių narystės klausimas, tai viso regiono klausimas. Mes esame šiame regione, todėl manau, kad dori ir padorūs NATO nariai, turi interesą matyti tas šalis (Švediją ir Suomiją) savo gretose. Turime teisę tai paryškinti“, – kalbėjo premjerė.
Švedijos ministras pirmininkas kalbėdamas apie šalies perspektyvas tapti NATO nare šią vasarą, sakė, gerbiantis Turkijos apsisprendimo teisę.
„Jaučiu stiprų įsipareigojimą iš kitų partnerių. Aš žinau, kad įsipareigojimas yra, nes dauguma labai greitai ratifikavo mūsų stojimo prašymus. NATO generalinis sekretorius net sake, kad tai greičiausias procesas, nors to ir nepakanka. (Švedijos ir Suomijos stojimo neratifikavo Turkija ir Vengrija).
Esame laukiami, esame šeimos dalis, gerbiama tą faktą, kad visos šalys turi ratifikuoti ir gerbiame faktą, kad tik Turkija gali priimti sprendimą už Turkiją“, – sakė jis, pripažinęs, kad švedai tikrai jaučiasi laukiami, nes parama iš kitų šalių, kad ir žodinė, buvo didžiulė.
Jis pridūrė, kad negali įtikinti Turkijos kitaip, nei yra susitarta. „Mūsų pažadai trišaliame susitarime išdėstyti aiškiai, darome tai, ką pažadėjome. Jie patvirtino, kad mato mūsų pastangas, ypatingai kalbant apie kovą su terorizmu, teisės aktų pakeitimus, ginkluotės eksportą. Bet gerbiame faktą, kad Turkija turi priimti sprendimą pati ir mums reikia sutikimo iš visų NATO šalių“, – pakartojo Švedijos premjeras.
Jis pridūrė, kad jo darbas nėra kažkam patikti, bet jis siekia padaryti viską, kad Švedija ir Suomija prisijungtų prie NATO.
„Gerbiu kitų šalių priėmimo procesą, gerbiu ir pyktį iš tų šalių, kurios reaguoja į įvykius Stokholme, provokacijas, kuriomis siekiama pakenkti stojimo procesui. Nemanau, kad tai turėtų aptemdyti bendrą tikslą padidinti Europos saugumą. <...> Mes siekiame NATO narystės, nes NATO padėtų Švedijos saugumui ir nesame kuklūs, suprantame, kad ir patys galime prisidėti aviacijoje, jūrose, po vandeniu. Turime tokių dalykų, kurie padėtų sąjungininkams. Patys siekiame apsaugos, bet galime pasiūlyti ir savo apsaugą“, – pabrėžė U. Kristerssonas.
Į NATO įstojusi Švedija prisidėtų ir prie Aljanso oro policijos misijos Lietuvoje, sakė premjeras.
„Kaip būsima sąjungininkė, Švedija nori padėti su oro policija, žvalgyba Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse per oro policijos misiją“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė politikas. Pasak jo, Stokholmas yra dėkingas Lietuvai už jos paramą Švedijai ir Suomijai siekiant narystės NATO.
Premjerų taip pat buvo paklausta apie Lietuvos ir Švedijos ginčus dėl elektros viršpelnių. Šis nesusikalbėjimas dar nėra išspręstas ir, pasak Lietuvos premjerės, nebus greitai išnarpliotas, nes kalbama apie pinigus, o tai opus klausimas net tarp draugų. Ginčas perduotas spręsti trečiajai šaliai.
„Kaip aš esu ne kartą minėjusi, tai yra susitarimas, kuris reikalautų susitarti, kokia dalis pelno tenka kokiai valstybei. Tokie susitarimai niekada nėra greitai pasiekiami. Tai šitoje temoje yra du klausimai, vienas jų – pinigų, kitas – techninis, nes esant tokiai elektros rinkai, srautai yra labai įvairūs.
Yra mūsų nuomonė apie tai, kas yra srauto šaltinis, tą nuomonę esame pateikę Švedijos pramonės ministerijai, bet Švedijos pramonės ministerija turi kitą nuomonę.
Todėl klausimas bendru sutarimu yra pateiktas spręsti Europos Komisijai (EK). Ji spręs klausimą dėl reglamento aiškinimu, kaip išaiškinti iš kur kilo perteklinis dalykas, kur susidarė elektra ir kur susidarė perteklinės pajamos. Nebus šis procesas greitas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Jai pritarė ir Švedijos ministras pirmininkas, pasidžiaugęs, kad pavyko bent susitarti klausimą perduoti į EK rankas.
„Abi šalys gerbs EK rezultatus, radome tinkamą būdą, kaip išspręsti problemą, norėjome, kad trečioji šalis į tai atsižvelgtų“, – sakė jis.
