„Artimiausi mėnesiai bus, turbūt, labai sunkūs, galbūt net lemiami šio karo eigoje“, – po susitikimo su Kaja Kallas ir Krišjaniu Kariniu žurnalistams sakė premjerė.
„Todėl turime spartinti ir didinti visokeriopą paramą Ukrainai. Pirmiausia, žinoma – karinę. Džiaugiuosi, kad Baltijos šalys buvo ir yra tarp aktyviausių karinės pagalbos teikėjų pagal savo gyventojų skaičių, pagal savo ekonomikos dydį“, – pažymėjo ji.
I. Šimonytė taip pat nurodė, jog labai svarbia išlieka parama Rusijos niokojamam Ukrainos energetikos sektoriui. Premjerė pažymėjo, kad sąjungininkės turi stiprinti Rusijai taikomas sankcijas, didinti šios šalies izoliaciją bei užtikrinti atsakomybę už karo nusikaltimus, telkiant paramą specialaus tribunolo steigimui.
Pasak Lietuvos premjerės, Baltijos šalys yra tarp aktyviausių Ukrainos rėmėjų pagal savo dydį ir gyventojų skaičių.
„Mūsų visų šalių piliečiai palaiko Ukrainą, labai susitelkia ir tai mums, kaip politikams suteikia mandatą daryti tai, ką darome. Artėjant invazijos į Ukrainą metinėms vyksta akcija, kurios metu visuomenė renka pinigus eilinei pagalbai, šiuo atveju radarams. Per kelias dienas surinko keletą milijonų eurų, tai rodo, kad žmonės nepavargsta, o tai padeda ir mums kalbėti ne tik savo, bet ir savo žmonių vardu“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Paklausta ar Baltijos šalys kažkaip ruošiasi karo Ukrainoje metinėms, ar mano, kad Rusija turės bjaurių siurprizų tuo metu, premjerė atsakė, kad „nelogiška galvoti, kad kažkas nutiks tik tą vieną dieną, kai dalykai vyksta kasdien (bombardavimai, žudynės, naikinimai). Mes žinome Kremliaus įpročius, jie prisiriša prie skaičių ar datų, bet nemanau, kad tai keistų mūsų elgesį, mes turime daryti tą patį, ką ir kasdien – padėti Ukrainai“.
Kalbėdama apie būsimą NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, ji pabrėžė, kad svarbiausi klausimai ten, žinoma, bus priešakinė NATO gynyba, finansavimo didinimas ir tai, kad NATO šalys įsivertintų Rusijos riziką.
„Beveik metus trunkanti agresija bet kam parodė tikrąjį Rusijos veidą, ketinimus ir priemones, kuriomis siekiama tikslų. Tikiuosi, kad pamatysime lūžį, kalbėsime pagaliau apie saugumo architektūrą be Rusijos“, – vylėsi Lietuvos premjerė.
Ji taip pat patikino, kad Rusijos sportininkų galimas dalyvavimas Olimpinėse žaidynėse kelia nepasitenkinimą Baltijos šalims. „Mūsų interesas, kad rusai ir baltarusiai negalėtų apsimesti, jog atstovauja neutraliai vėliavai, boikotas (žaidynių) yra vienas sprendimas, bet jis nebūtinai bus toks efektyvus, kaip neleidimas sportininkams dalyvauti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Rusija ruošiasi naujam puolimui
Estijos premjerė K. Kallas šiuo metu vadovaujanti Baltijos ministrų tarybai tikino, kad Rusija akivaizdžiai ruošiasi naujam puolimui, naujai didelei bangai.
„Todėl pagalba turi būti pakankama, ji turi padėti išstumti rusus iš Ukrainos teritorijos, mes (Baltijos šalys) teikiame pagalba iki šiol istorijoje nematytu mastu, taip, visi, matyt, tikrina senus ginkluotės sandėlius, bet to nepakanka reikia ir daugiau gaminti“, – sakė estų premjerė, pabrėžusi, kad ginkuotės reikia greitai, nelaukiant naujo rusų puolimo.
Latvijos premjeras K. Karinis daug dėmesio skyrė šalių vienybei ir tam, kad tokiomis aplinkybėmis, kuriomis šiuo metu gyvename, svarbiausia yra vienybė ir atsparumas, tiek valstybių, tiek atskirų žmonių.
„Vis daugiau kalbama apie naujas Rusijos mobilizacijas ir tai rodo, kad karas bus ilgas. Turime suprasti, kad turėsime padėti Ukrainai ilgai, tai reiškia karinę paramą. Mes investavome daugiau, nei vieną procentą BVP šiai paramai ir kiekvieną savaitę priimame naujus sprendimus, ką dar galime tiekti Ukrainai. Latvija remia, žmonės prisideda, duoda visko, ko gali prireikti. <...>
Kyla grėsmė, kad Vakaruose pradėsime atsipalaiduoti, pavargsime nuo karo, nes Maskva to laukia. Jie bandys kalbėti apie taiką, bandys meluoti, neva galime taiką pasiekti nepadėdami Ukrainai. Mes pasieksimę taiką, kai Ukraina laimės karą prieš Rusiją, kitos opcijos nėra. Turime investuoti didelį procentą nuo BVP Ukrainai padėti, laukiame NATO susitikimo Vilniuje. Svarbu, kad NATO įsipareigojimai priimti Madride būtų įgyvendinti, turime investuoti į savo karinius pajėgumus taip pat“, – kalbėjo Latvijos Vyriausybės vadovas.
Jis tikino, kad neužtenka veikti pavieniui, reikia, kad NATO sąjungininkai stiprintų savo buvimą čia, kad karas ir neramumai nekliudytų Baltijos šalių. „Mes esame pasiruošę kovoti nuo pirmos minutės“, – sakė jis.
Baltijos Ministrų Taryba– Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių bendradarbiavimą koordinuojanti institucija. Ji įkurta 1994 metais.
