Kauno vicemeras Simonas Kairys sakė, kad vieta, kurioje pagerbiamas su sovietų okupaciją kovojusių „miško brolių“ vadas, itin didelio dėmesio sulaukė per Vėlines.
„Ta vieta tikrai parodė savo reikšmingumą per Vėlinių dienas, matant tiek kauniečių – tai turbūt buvo populiariausia vieta. Todėl žiūrime pozityviai, tik nereikia skubėti“, – BNS sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Į savivaldybę šią savaitę kreipėsi konservatorė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė. Ji pasiūlė prie paminklo įrengti vėliavos stiebą, ant kurio visad plevėsuotų vėliava.
„Plevėsuojanti vėliava nuolatos primintų apie Lietuvos laisvės kovas ir jų didvyrius“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Vicemeras sakė, kad svarstytina mintis geriau apšviesti paminklinį akmenį, tačiau pabrėžė, kad visas iniciatyvas svarbu aptarti su paminklo autoriumi Stasiu Žirguliu.
„Kiek diskutavome, mes ir patys galėtume apsiimti ant savo pečių, tačiau reikia išsiaiškinti, kokios tos iniciatyvos. (...) Reikia susėsti, pasižiūrėti. Be galo svarbu, ką pasakys pats autorius, nes jis irgi turi matyti, kas tinka prie jo darbo, o kas ne“, – sakė Kauno vicemeras.
Nors R. Morkūnaitė–Mikulėnienė siūlo paminklą atnaujinti iki metų pabaigos, Kauno vicemeras siūlo neskubėti ir aptarti techninius klausimus bei idėjas, neprisirišant prie konkrečios įgyvendinimo datos.
Paminklinis akmuo A. Ramanauskui–Vanagui 2012 metais pastatytas Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžoje Kaune, šalia Kauno kolegijos bendrabučio.
Šioje vietoje 1956 metais partizanų vadas bei jo žmona Birutė Mažeikaitė–Ramanauskienė buvo areštuoti KGB operacijos metu. Vėliau partizanų vadas buvo žiauriai kankintas, 1957 metais jam įvykdyta mirties bausmė.
Seimas 2018–uosius ketina paskelbti A. Ramanausko–Vanago metais, minint šimtąsias jo gimimo metines.
