Trečiadienį buvo užfiksuotas naujų koronaviruso atvejų rekordas – pranešta apie per parą nustatytus 4635 užsikrėtimus. Tą pačią dieną po pietų Vyriausybė atidėjo galimybių paso reikalavimą vaikams iki 16 m.
Žinant, kad vaikai grįžo į klases, ar šis sprendimas nepablogins epidemiologinės situacijos? O galbūt tai yra žingsnis link galimybių paso atsisakymo?
Ar galimybių paso nukėlimas vaikams turės neigiamos įtakos sergamumui – sunku pasakyti
Sveikatos ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas aiškina, kad rudenį iki moksleivių atostogų, didžioji dalis, apie 30 proc. užsikrėtimų koronavirusu buvo nustatomi mokyklose. Šiuo metu, moksleiviams grįžus į klases, naujų užsikrėtimo atvejų statistikoje mokyklinio amžiaus vaikai sudarė gerokai mažesnę dalį – 14 proc.
Be to, mokyklose šiuo metu galioja reikalavimas dėvėti kaukes, yra vykdomas profilaktinis moksleivių testavimas. Pasak M. Stankūno, tai yra priemonės, prisidedančios prie epidemiologinės situacijos valdymo.
Profesorius pabrėžia, kad galimybių pasas vaikams buvo skirtas tik norint patekti į pramogų ar prekybos vietas – einant į ugdymo įstaigas galimybių paso vaikams nereikėjo.
Būtent dėl šių priežasčių, pasak M. Stankūno, kol kas dar yra sunku pasakyti, ar galimybių paso reikalavimo vaikams nukėlimas turės kokios nors neigiamos įtakos epidemiologinei situacijai.
Vis dėlto sveikatos ekspertų tarybos nariai trečiadienį pranešė siūlantys apskritai peržiūrėti galimybių paso taisykles ne tik vaikams, bet ir visai visuomenei. Specialistų vertinimu, galimybių pasas galimai sukuria nepamatuotą saugumo jausmą ir nėra toks veiksmingas kaip biosaugos priemonės.
„Galimybių paso koncepcija buvo suformuota plintant alfa atmainai, o dabar turime omikron. Gana skirtingos situacijos, skirtingi virusai, daug skirtingų dalykų. Kyla klausimas, ar priemonė šiuo metu yra veiksminga“, – tv3.lt aiškina M. Stankūnas.
Vyriausybės sprendimą laiko logišku
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys galimybių paso vaikams atidėjimą vertina kaip logišką žingsnį, sprendžiantį testavimo problemą. Kaip aiškina parlamentaras, augant užsikrėtimų skaičiams, auga ir testavimo paklausa.
Vis dėlto kai iš vaikų reikalaujama turėti galimybių pasą, o didžioji dalis jų dar nėra pasiskiepiję, eilės testavimo punktuose tik ilgėja.
Užkrečiamųjų ligų ekspertas, profesorius Saulius Čaplinskas taip pat sveikina Vyriausybės žingsnį ir mano, kad galimybių pasas vaikams apskritai nebus įvestas niekad.
„Jau plintant delta atmainai buvo akivaizdu, kad gali užsikrėsti tiek skiepyti, tiek neskiepyti, persirgę ir nesirgę žmonės. Tai omikron, tuo labiau jis dar greičiau plinta. Taip kad galimybių pasas, kaip plačiai jis yra naudojamas prekybos centruose ar kitose vietose, žiūriu rezervuotai, ar jis iš viso turi kažkokią įtaką viruso plitimo mažinimui“, – tv3.lt komentuoja S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, gali būti, kad galimybių pasas apskritai galėjo duoti atvirkštinį efektą – sukurti žmonėms klaidingą įspūdį, jog turėdami šį dokumentą jie yra visiškai saugūs, nors užsikrėsti gali ir pasiskiepiję, ir nepasiskiepiję žmonės.
S. Čaplinskas yra įsitikinęs, kad palaipsniui galimybių paso turėsime atsisakyti būtent dėl to, kad jis yra sukūręs žmonėms klaidingą saugumo jausmą.
„Kai ėmė plisti delta atmaina, jau tada buvo signalas, kad galimybių pasas pasiuntė klaidingą žinutę. Kai kurie žmonės klaidingai suprato, kad jei turi galimybių pasą, gali nesisaugoti, nedėvėti kaukių ir panašiai. Jau tada buvo aišku, kad tai gali turėti negeras pasekmes. Virusas plito ir prie anos atmainos – dabar tuo labiau“, – teigia S. Čaplinskas.
Vis dėlto visur iš karto atsisakyti galimybių paso profesorius nesiūlo. Galimybių paso reikalauti būtų tikslinga tokiose vietose kaip, pavyzdžiui, sporto klubai, kur intensyviai kvėpuojama, naktiniuose klubuose ir t.t.
Stankūnas: esu tikras, kad tas laikas ne už kalnų
LSMU profesorius M. Stankūnas sako, kad dabar pirmiausia reikėtų nuspręsti, ko pandemijos valdyme iš galimybių paso norėtume – kokio efekto tikėtumėmės taikydami šią priemonę.
M. Stankūnas svarsto, kad argumentų būtų galima rasti tiek diskutuojant, ar galimybių pasą reikėtų panaikinti, tiek kalbant, ar jį reikėtų sugriežtinti.
Profesorius yra įsitikinęs, kad taikyti tokias griežtas kontrolės priemones, kaip galimybių pasas, reikėtų tik turint stiprius argumentus dėl jo efektyvumo.
„Jeigu kalbant apie delta atmainą, buvo aiškiai įrodyta, kad paskiepyti žmonės patys rečiau užsikrečia negu nevakcinuoti ir turi mažesnę riziką platinti virusą. Dabar žinutės yra įvairios. Reikėtų padaryti rimtą namų darbą, pažiūrėti, ką sako mokslas. Negalėčiau teismukiškai atsakyti, ar reikėtų griežtinti, ar švelninti. Manau, kad reikėtų padaryti vertinimą“, – sako M. Stankūnas.
Galimybių pasas yra tik laikina priemonė, sako profesorius. Yra įvardintas rodiklis, kuriuo remiantis galimybių pasas įsigaliotų ir kada būtų panaikintas – stacionare gydomi pacientai.
„Besikeičiant situacijai tai gali būti peržiūrėta. Galimybių pasas vaikams yra atidėtas iki kovo. Turime pusantro mėnesio, per tiek laiko gali įvykti daug dalykų. Realiai sužinosime, kas yra omikron, kokios atsiras kitos atmainos, kaip virusas keičiasi. Tada bus priimti sprendimai.
Esu 100 proc. tikras, kad jo kažkada nereikės ir manau, kad tas laikas tikrai nėra kažkoks už kalnų. Dar noriu pasakyti, kad galimybių pasas nėra ta priemonė, kuriai esant kažkam būtų labai džiugu, kad ji yra“, – sako M. Stankūnas.
Slušnys galimybių paso negriežtintų, bet dar neatsisakytų
Parlamentaras L. Slušnys, paklaustas, į kurių ekspertų pusę stotų – raginančių griežtinti galimybių pasą, ar jo atsisakyti – teigia, kad pirmiausia situaciją vertintų pagal tai, kiek užsikrėtusiųjų COVID-19 patenka į ligonines.
„Tikriausiai stočiau į tą pusę, kad galimybių pasas, kai pasiekėme beveik 90 proc. imunizuotų žmonių, jo griežtinti papildomai nereiktų. Tačiau tikrai neišdrįsčiau priimti sprendimo jo atsisakyti“, – tv3.lt sako L. Slušnys.
O kokios sąlygos turėtų būti, kad atsisakyti galimybių paso parlamentaras išdrįstų?
„Jei atvejų, tarkime, turime 4,5 tūkst., tačiau į ligonines nekeliauja nei pusė procento, tada sakyčiau, kad didelės baimės nebeturiu. Tada būtų galima pasiųsti žinutę, kad toliau, žmonės, rūpinkitės patys. Vakcinas turime, tiek, kiek galėjome, jau padarėme, o dabar rūpinkitės patys ir sprendimus priimkite patys – norite užsikrėsti, ar norite saugotis. Reikia stebėti situaciją, kokia ji sveikatos sistemoje“, – svarsto L. Slušnys.
Pasak parlamentaro, akcentuojamas turėtų būti sveikatos priežiūros įstaigų užimtumas ir sveikatos specialistų kiekis. L. Slušnys pabrėžia, kad paruošti sveikatos priežiūros specialistus užtrunka kelerius metus, tad situacijai staigiai suprastėjus, kiltų galvosūkis, iš kur gauti pakankamai specialistų.
Tačiau parlamentaras pripažįsta, kad vienu klausimu galimybių pasas jau nebeduoda norimos naudos.
„Manau, kad kaip vakcinavimo skatinimo priemonę mes galimybių pasą išsėmėme. Tie, kurie buvo prieš šį pasą, rado būdų, kaip apeiti jo reikalavimus – nesilankė prekybos centruose, dideliuose renginiuose, nusispjovė ir ėjo ten, kur atveža į namus arba į mažesnes parduotuves.
Kaip vakcinacijos skatinimo priemonė – jau išsemta. Man galimybių pasas asocijuojasi su pirmuoju žodžiu – galimybėmis. Žmogus, kuris yra aukšto sąmoningumo, valstybėje turi didesnes galimybes nei tas, kuris priešinasi ir nepaiso jokių taisyklių“, – sako L. Slušnys.
Čaplinskas: ligą laikas normalizuoti, bet kartu reikia nepamiršti saugotis
Profesorius S. Čaplinskas galimybių pasą laiko ne medicinine, o politine priemone. Vis dėlto biosaugos priemonių, galinčių tiesiogiai padėti stabdyti viruso plitimą, pasak profesoriaus, pamiršti ir atsisakyti nereikėtų.
„Toliau reikia stengtis laikytis atstumų, kur įmanoma vėdinti patalpas, vengti perpildytų patalpų, teisingai dėvėti medicinines kaukes ir respiratorius rizikingose situacijose“, – pataria S. Čaplinskas.
Profesorius taip pat primena, kad peršalimo ligų simptomus pajutę žmonės turėtų pasaugoti aplinkinius ir neiti į darbą bei vengti kitų kontaktų, taip pat esant bent menkiausiam įtarimui atlikti greituosius antigeno testus.
„Patys žmonės turėtų turėti galimybę tai padaryti kiek įmanoma plačiau arba kad įstaigų tinklas, kur galima tai padaryti, būtų kuo platesnis. Manau, kad jau laikas palaipsniui eiti link COVID-19 normalizavimo. Kaip sakoma, End of the Exceptionalism (lietuviškai: išskirtinumo pabaiga – aut. past.)
Į šią ligą po truputį reikia pradėti žiūrėti kaip į kitą peršalimo ligą, bet rimtai žiūrint ypač tiems žmonėms, kurie turi gretutinių ligų ar kitų aplinkybių, sunkinančių ligą. Šiems žmonėms yra ypač svarbu pasisaugoti ir kas nepasiskiepijo, būtinai reikia pasiskiepyti“, – primena S. Čaplinskas.
Dulkys apie galimybių paso ateitį: esame ant tos ribos, kada turėsime priimti sprendimus
„Galimybių paso turinys gali būti peržiūrėtas, priklausomai nuo situacijos“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Dulkys.
Pasak jo, priėmus sprendimą atidėti galimybių pasą vaikams, esminė žinutė yra ta, kad laboratorijos, tyrimų centrai koronaviruso testo atsakymus teiktų greitai ir sklandžiai.
„Kadangi auga atvejų skaičius, kitose šalyse jis yra stulbinantis, mes norime būti pasiruošę, kad prioritetas yra simptominiai atvejai. Būtent visus savo testavimo prioritetus persižiūrime, kas nėra prioritetas.
Vaikų atžvilgiu PGR testų gavimas mobiliuose punktuose šiuo metu mums nėra prioritetas. Vaikams veikia daugybė kitų elementų: savikontrolė, testai namams, kaupinių metodai. Yra tų priemonių. Mūsų žvilgsnis į simptominius“, – teigė A. Dulkys.
Sveikatos apsaugos ministras negalėjo pasakyti, kiek laiko galimybių pasas bus taikomas visoms kitoms gyventojų grupėms.
„Jeigu mes anksčiau pabrėždavome, kad galimybių pasas yra tik viena iš srautų valdymo priemonių ir kad ji yra laikina, tai šiandien galiu pasakyti, kad tikrai esame tame etape, kai diskutuojame, analizuojame, tariamės ir esame ant tos ribos, kada turėsime priimti sprendimus, kiek jis yra iš tikrųjų efektyvus.
Kaip matote, omikron priverčia mus keisti elgesį, nes užsikrėtimai yra galimi ir tų, kurie pasiskiepijo, ir tų, kurie persirgo, ir tų, kurie nepasiskiepijo. O galimybių pasas atsirado tada, kai turėjome atmainas, kur ta atskirtis buvo labai aiški“, – sakė A. Dulkys.
Visgi ministras nenorėjo prognozuoti, kada bus atsisakyta galimybių paso.
„Esant omikronui, žinokite, bijau prognozuoti, apie ką tarsimės rytoj“, – teigė A. Dulkys.
Galimybių pasas vaikams atidedamas iki kovo
„Sparčiai plintant omikrono atmainai koncentruojame savo dėmesį į testavimo algoritmus ir testavimo pajėgumus“, – Vyriausybės posėdžio metu sakė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.
„Atsižvelgiant į tai, kad ugdymo įstaigose ne visi vaikai testuojami profilaktiškai, jų atliekamų savikontrolės testų kol kas negalima susieti su Galimybių pasui keliamais kriterijais, taip pat nedidelė vaikų dalis 12–15 metų amžiaus grupėje yra pasiskiepijusi, Galimybių pasu kol kas gali naudotis nedidelė vaikų dalis.
Siekiant suteikti daugiau laiko paskiepyti vaikus nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), siūloma pakeisti Nutarimą ir patikslinti Galimybių paso išdavimo kriterijus vaikams, numatant kad reikalavimas turėti Galimybių pasą kontaktinėse veiklose vaikams taikomas ne nuo 12 metų ir 2 mėnesių, o nuo 16 metų“, – rašoma nutarime.
Pakeitimas galios iki 2022 m. vasario 28 d., o nuo 2022 m. kovo 1 d. vėl būtų reikalaujama galimybių pasą turėti vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių. Ministerija nurodo, kad pilnai vakcinuoti yra 33,79 proc. 12–15 m. amžiaus vaikų. 60,8 proc. šios amžiaus grupės vaikų nėra imunizuoti.
