Pasak mokslininkų, Antarktidoje užfiksuotos bangos, kurios gali judėti didesniu nei 690 km/h greičiu ir apiplaukti visą žemyną per mažiau nei dvi dienas. Jos stumia šiltą vandenį ant ledo šelfų, kurie yra Antarkties pusiasalio vakariniuose krantuose, kaip rašoma independent.
Praėjusią savaitę didžiulis, milijardą tonų svėręs ledkalnis atskilo nuo Larsen C šelfinio ledyno. Nors jūros lygis nepadidės, nes ledkalnis jau plūduriavo virš vandens, jo skilimas gali pagreitinti kitų į jūrą patenkančių žemyno ledkalnių skaičių.
Manoma, kad iki 2500 metų Antarktidoje tirpstantys ledynai gali pakelti jūros lygį apie 15 metrų, jei žmonės taip pat skleis šiltnamio efektą sukeliančias dujas.Sužinokite, kodėl nuo Antarktidos atskyla valstybių dydžio ledkalniai?
Labiausiai nukentėjo vakarinė Antarktidos dalis
Didžiausi ledo nuostoliai įvyko vakarinėje Antarkties pusiasalio dalyje, mokslininkai nusprendė suprasti kodėl.
Žurnalo Nature Climate Change straipsnyje mokslininkai teigė, kad pakrantės vėjai esantys 6000 km atstumu rytinėje Antarktidos pusėje gali sukelti reikšmingas požeminio vandens temperatūros anomalijas, kurios sušildo vandenį daugiau kaip 2 ° laipsniais.
Šis atšilimo efektas ir paveikė vakarinį Antarktidos pusiasalį, kur jūros vandenys jau yra santykinai šilti, dėl topografijos.
Vienas iš mokslininkų, dr Paulas Spensas, sakė: „Būtent toks šilto vandens atviroje jūroje ir jo transportavimo į šelfą derinys per pastaruosius dešimtmečius smarkiai ištirpino vakarinę Antarktidą. Mes visada žinojome, kad šiltas vanduo atkeliauja į šią sritį, tačiau tikslus mechanizmas išliko neaiškus. Šie vėjai esantys kitoje Antarktidos pusėje gali sukelti tokį didelį požeminį atšilimą, tai yra nerimą keliantis aspektas".
Klimato kaita
Rytinių Antarkties vėjų sustiprėjimą iš dalies gali sukelti klimato kaita. Kai Žemė sušyla, stiprūs vakariniai vėjai, kartu su audromis, kurios kyla virš Pietų vandenyno, juda į pietus, paveikdamos ir šalia Antarktidos esančius vėjus.
Dėl to padidėjęs jūros lygis gali būti pražūtingas žmonijai”, – perspėjo dr. Paul Spensas iš Naujojo Pietų Velso universiteto. „Kadangi trūksta tikslaus būsimų pokyčių skaičiavimo, mokslininkai išliko konservatyvūs, dėl to ką šis ledo tirpimas gali sukelti pasauliui, tačiau pastarieji skaičiavimai rodo, kad Antarktida gali pridėti daugiau nei metrą, prie bendro jūros lygio iki 2100 metų ir daugiau kaip 15 metrų iki 2500 metų, jei bus išmetama tiek pat teršalų ", - sakė jis.
"Tai būtų katastrofiška pakrančių regionų gyventojams, iš namų būtų išstumti šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje. Jei mes imsimės greitų veiksmų kovojant su visuotiniu atšilimu ir sulėtinsime temperatūros kilimą, pietinių audrų keliai greičiausiai grįš į šiaurę. O tai gali sulėtinti Vakarų Antarktidos ledynų tirpimą", - pridūrė jis.
