„Suverenų judėjimo ištakos yra JAV 1970-ųjų militia judėjimas, Posse Comitatus, kiti kraštutinių dešiniųjų judėjimai. Šie judėjimai laikėsi požiūrio, kad valstybė, specifiškai federacinė valstybė, neturi teisės jiems nieko nurodinėti, jie neprivalo laikytis įstatymų.
Taip pat egzistuoja persidengimas tarp suverenų ir religinių fundamentalistų (daugiausiai krikščionių fundamentalistų). Pastarieji laikosi požiūrio, jog Dievo valia yra teisinga, ją būtina vykdyti, jo įstatymai yra teisingi. Tuo tarpu federalinės valdžios valia ir įstatymai – netinkami. Galiausiai, nueinama prie tos pačios išvados – valdžią galima suspenduoti, jos atsisakyti“, – teigia filosofas A. Buiko.
Nors suverenų judėjimo ištakos – kraštutinių dešiniųjų judėjimai, filosofo teigimu, šiomis dienomis suverenų asociacija su rasistinėmis ar antisemitinėmis idėjomis nėra tokia akivaizdi.
„Žmonės ne visada supranta, jog patys skleidžia antisemitines ar rasistines idėjas. Pavyzdžiui, kai kalba apie pasaulinius bankininkus, dalis jų tiesiogiai smerkia žydus. Tuo tarpu kitiems, tokie terminai kaip bankininkai, globalistai, pasaulinis elitas yra gražus būdas pasakyti – žydai“, – paaiškina filosofas.
Taip pat, A. Buiko teigimu, suverenų demografija tampa vis įvairesnė.
„Ilgą laiką galvota, kad suverenai – pagrinde baltaodžiai rasistai. Tačiau, dabar suverenų judėjimas JAV yra labai populiarus tarp juodaodžių kurie save vadina maurais, sako kad yra Maroko arba Maurų imperijos (Mauritanijos) atstovai ir todėl jie negali mokėti mokesčių, nes nėra tiesiogiai pavaldūs JAV valstybei.
Šiuo atveju, rasė yra nėra itin svarbi, tą patį manau apie religiją. Pagrindinės bėdos, matyt, yra susijusios su pajamomis. Žmonės, kurie daug uždirba, vis tiek gali priklausyti toms grupėmis.
Pavyzdžiui, aktorius Wesley Snipes vaidinęs filme „Ašmenys“, atsisako mokėti mokesčius ir prijaučia suverenams. Mano nuomone, svarbiausias elementas yra ne pajamos, o labiau nepasitenkinimas turimomis pajamomis ir tikėjimas, kad tu nusipelnai daugiau.
Daugiausiai lyderystės pozicijas suverenų judėjimuose užima vyrai, tačiau būna ir kitokių atvejų. Pavyzdžiui – Kanadoje, viena svarbiausių suverenių yra Romana Didulo, moteris, gimusi kanadiečių–filipinų kilmės šeimoje“, – komentuoja pašnekovas.
Panašumai ir skirtumai tarp skirtingų suverenų judėjimų
Nors suverenų judėjimas yra gana platus, pašnekovo teigimu, galima įvardyti kelis bruožus, kurie būdingi skirtingų valstybių (Rusijos, Lietuvos, JAV, Kanados ir kitų) suverenams.
„Pirmiausia, valstybė, kurioje jie gyvena yra nelegitimi ir jos įstatymai yra vienaip ar kitaip neteisingi, todėl šie žmonės gali naudoti tam tikras teisines priemones, pavyzdžiui, savo susirašytus dokumentus, šaukimus, kurie neturi jokio teisinio pagrindo, tam kad atribotų save nuo valstybės įstatymų ir jų nesilaikytų.
Antra, valstybė yra sandoris arba panaši į korporaciją, tad galima pasakyti – aš nebesu valstybės pilietis/narys, tad nebeturiu paklusti jos įstatymams“, – paaiškina filosofas.
Vienas iš svarbiausių įvykių, paskatinusių suverenų judėjimo populiarėjimą – COVID-19 pandemijos metu išpopuliarėjusios sąmokslo teorijos.
„Tarp žmonių protestavusių prieš COVID apribojimus ir suverenų yra nemažai panašumų, kai kuriais atvejais yra net ir tiesioginiai ryšiai. Anksčiau daugelis suverenų buvo mokesčių protestuotojai – tai yra žmonės kurie iš principo protestavo prieš būtinybę mokėti mokesčius.
Tačiau pandemijos metu, kuomet buvo įvesti apribojimai, dalis žmonių pastebėjo tai ką laikė didėjančia valstybės kontrole. Šis judėjimas tuo metu dar labiau išplito“, – papildo pašnekovas.
Vis dėlto, suverenų judėjime galima įžvelgti dvi skirtingas atšakas: vieni suverenai teigia nepriklausantys jokiai valstybei, tuo tarpu kiti teigia, jog laikosi kitos, nebeegzistuojančios valstybės įstatymų.
„Svarbiausia yra teigti, kad asmuo nepaklūsta dabartiniams įstatymams. Yra suverenų, kurie teigia kad jie nepriklauso jokiai valstybei, tad jiems galioja tik bendroji teisė arba jūrų teisė, jeigu jis save priskiria „laisvųjų žmonių ant žemės“ (freeman on the land – angliškai) judėjimui. Bet taip pat yra kitų judėjimų, pavyzdžiui Rusijoje veikianti suverenų judėjimo grupė, teigianti kad SSRS panaikinimas buvo neteisėtas. Jų teigimu, sovietų sąjunga vis dar teisiškai egzistuoja, Rusijos valstybė yra nelegali ir nelegitimi. Pagal juos, dabartinė Rusijos valdžia yra ofšorinė kompanija, kurią slapta valdo JAV.
Panašus judėjimas – Reichsburger, yra aktyvūs Vokietijoje ir Austrijoje, turi beveik 19 000 narių. Jie teigia, kad pati Vokietija yra nelegitimi. Jie teigia esantys Vokietijos imperijos, kurią valdė Vilhelmas antrasis, palikuonys. Todėl, pasak jų, jiems galioja to laikotarpio įstatymai. Ta grupė turi gana įdomių ryšių su Rusija, pavyzdžiui, 2019 m. viena grupė susikūrusi savo pačių pasus ir konstituciją. Jų vadovas buvo nuteistas 14 metų. Tuo metu jis bandė surinkti kariuomenę, kuri bandė versti vyriausybę. Tuo metu kai jis buvo kalėjime, jis paprašė pagalbos iš Vladimiro Putino“, – pasakoja lektorius.
Įbauginta, institucijomis nepasitikinti visuomenė – dirva suverenų judėjimams
Filosofo teigimu, suverenų ir panašūs judėjimai tampa aktualesni, kuomet sąlygos tinkamos.
„Tokie judėjimai (panašiai kaip ir sąmokslo teorijos), jie yra sėklos, kurios pataikiusios į joms netinkamą dirvą, nesuvešės. Bet patekusios į tinkamą dirvą, suvešės. Ši dirva – visuomenė, kuri labai nepasitiki valstybe, yra ja nusivylusi, apimta baimės ir nerimo dėl savo ateities.
Suverenų judėjimas leidžia visiškai kitaip suprasti savo vietą pasaulyje. Šiaip žmogus, kuris neturi pinigų, neturi darbo, ir nesugeba jo susirasti, tiesiai šviesiai tariant yra laikomas lūzeriu. Kita vertus, jeigu apsiimi suverenų judėjimo veikla, tu staiga tampi kovotoju prieš tironišką vyriausybę, kuri siekia atimti tavo prigimtines teises, privers tave mokėti daugybę mokesčių. Gali iš naujo save suvokti, per to konflikto su valstybe prizmę. Gali nebesijausti nevykėliu“ , – paaiškina filosofas.
„Suverenų judėjimai paaiškina blogį ir iš kur jis kyla. Labai sunku gyventi, kai žinai, kad vyksta blogi dalykai, tačiau nelabai gali paaiškinti, kodėl tai vyksta, nelabai gali juos paveikti. Jeigu staiga imi teigti, jog visas blogis kyla iš vyriausybės, valstybės, paaiškinti neteisybę tampa lengviau.
Vadinasi, jeigu valstybė mums netrukdytų, visuomenėje nebeliktų problemų. Panašių įsitikinimų buvo galima rasti ir komunistinėse visuomenėse, nors tais atvejais, argumentacija yra kiek kitokia. Bet kokiu atveju, yra teigiama, jog visas visuomenės blogis kyla iš vienos ar kitos visuomenės grupės veiklos ir jeigu šią grupę pašalintume, vėl grįžtume į gėrį. Bet nėra suvokimo, kad pašalinus vieną grupę, problemos, dėl kurių ji susikūrė, niekur nedingtų.
Galiausiai ją pakeistų kita grupė. Beveik visada situacija yra kur kas sudėtingesnė. Puikus pavyzdys yra carinė Rusija, kuri turėjo problemą su žiauriu, korumpuotu ir neefektyviu elitu, kurie buvo pakeisti žiauriais, korumpuotais ir neefektyviais partijos nariais. O po to, po Sovietų Sąjungos žlugimo, juos pakeitė tokie patys oligarchai. Matote, kas įvyko. Vienos grupės pakeitė kitas, bet pačios problemos niekur nedingo, nes jos yra kur kas gilesnės“, – papildo filosofas.
Pašnekovo teigimu, neretai žmonės suverenų idėjomis susidomi dėl nusivylimų teisine sistema bei visuomenės autoritetais.
„Suverenai teisei yra tai, kas plokščia žemė yra geografijai. Pseudoteisiniai suverenų įsitikinimai susiję nepasitikėjimu institucijomis, epistemologiniais autoritetais – tai yra profesoriais, gydytojais, kitais žmonėmis, kurie daug mokėsi, daug dirbo, dėjo dideles pastangas, todėl mes pasitikime jų žinojimu. Nepasitiki ir žurnalistais.
Taip pat suverenai ieško kokių nors kitų autoritetų – į jų terpę įlenda nesąžiningi pseudo teisės ekspertai, kurie pardavinėja savo žinias, mokymus, nors patys jų nenaudoja, nes jie neatlaikytų teismo sprendimo“, – pasakoja filosofas.
Suverenų keliamos grėsmės – nuo terorizmo iki nacionalinio saugumo klausimų
„Dažniausiai suverenai yra linkę tiesiogiai susidurti su teisėsauga. Tam, kad tiesiog atsiribotum nuo visuomenės, nėra būtina tapti suverenu. Suverenų judėjimas nėra pagrįstas tik atsiribojimu, jis taip pat pagrįstas protestu ir priešiškumu valstybei.
JAV dažniausiai atsisakoma turėti valstybės išduodamus dokumentus, atsisakymu naudoti automobilių numerius, atsisakoma paklūsti kelių eismo taisyklėms ir priešiškumu baudų mokėjimui. Taip pat JAV iki 2020 m. suverenų judėjimas FTB buvo laikomas pavojingiausiu vietinio terorizmo (domestic terrorism – angliškai) šaltiniu. Pavyzdžiui, sąmokslo teoretikas Timothy McVeigh, prijautęs suverenų judėjimui 1995 m. Oklahomos valstybiniame pastate įvykdė teroro aktą (sprogdinimą), kurio metu žuvo 168 žmonės. Iki pat Rugsėjo 11 pasaulio prekybos centro dangoraižių sprogdinimų, tai buvo daugiausiai aukų nusinešusi teroro ataka JAV istorijoje“, – pasakoja pašnekovas.
Vis dėlto, filosofo teigimu, suverenai Lietuvoje pirmiausia yra nacionalinio saugumo grėsmė.
„Viešajai tvarkai jų reikšmė yra pakankamai maža. Daugiausiai žmonės, kurie garsiai kalba viduryje gatvės ir taip bando platinti savo judėjimo informaciją. Didžiausias pavojus yra nacionalinio saugumo plotmėje. Tokios nedidelės nepatenkintos grupelės gali būti infiltruotos Rusijos ir kitų priešiškų vyriausybių. Jos gali pradėti veikti priešiškai Lietuvos saugumo interesams – pavyzdžiui, reikalauti tokių dalykų kaip pasitraukimas iš NATO. Kitas reikalas – suverenų judėjimas iš principo sudarytas iš žmonių, kurie yra priešiški hierarchijai ir galios sistemoms. O tam, kad galėtum jiems pasipriešinti, pats turi tapti galios sistema – pavyzdžiui, apsiginkluoti“, – papildo pašnekovas.
