Balsas.lt pradeda straipsnių ciklą su Kalėjimų departamento atstovais, kuriuos kalbiname apie situaciją laisvės atėmimo įstaigose.
Šįkart apie kalinimo sąlygas ir nuteistųjų skundus balsas.lt kalbasi su Kalėjimų departamento direktoriumi Artūras Norkevičius.
- Papasakokite, kaip pasikeitė kalinimo taisyklės iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo ir neprilausomybės metais?
- Ryškiausias pavyzdys, kuris visiems skamba baisiai – baudos izoliatoriai (karceriai). Juose iki 15 parų atsiduria kaliniai, kurie piktybiškai daro tam tikrus pažeidimus.
Jeigu kalbėtume apie laikotarpį iki nepriklausomybės atgavimo, tai patekusiam į karcerį asmeniui būdavo neišduodama patalynė (nei naktį, nei dieną). Žmogus gulėdavo ant lentinės pakylos. Vakare prižiūrėtojas ją atlenkdavo, o pasibaigus miegui skirtam laikui užlenkdavo prie sienos ir prirakindavo spyna.
Dieną žmogus galėdavo vaikščioti tokioje kameroje arba sėdėti ant taburetės. Jis būdavo maitinamas tik kas antrą dieną. Vieną dieną – pagal normas, o kitą – jam buvo duodama duonos, druskos ir virinto vandens.
Šios nuostatos atgavus nepriklausomybę buvo panaikintos. Atsirado daugiau lengvatų nuteistiesiems. Suprantama, kad kalinimo sąlygos pataisos namuose ir kalėjime išliko skirtingos.
- Kokia situacija yra dėl absurdiškų kalinių skundų nagrinėjimo?
- Nuteistieji iš tikrųjų skundžiasi dėl visko, tačiau skundai yra vienas iš demokratijos požymių. Žmogus gali skųstis dėl ko tik pageidauja. Per metus sulaukiame itin daug skundų. Pastebime piktnaudžiavimo atvejų. Šiais metais skundų skaičius jau viršija 4 tūkstančius.
Yra asmenų, kurie per metus parašo beveik 500 skundų. Tad galima įsivaizduoti, ką jis rašo. Skundų rašymas tampa tokio asmens gyvenimo būdu. Tiesiog sėdi ir rašo skundus dėl laikymo sąlygų, maisto, apšvietimo, santykių su darbuotojais, kitais kaliniais.
Tas sukuria didelį srautą, tačiau valstybė neturi mechanizmo, kuris leistų neutralizuoti tokius atvejus. Skundų teisė turi išlikti, bet reikėtų įvertinti viską, kiek tik įmanoma griežčiau. Dėl tokio kalinių piktnaudžiavimo krūvis užgula įvairių institucijų pečius, ne tik įkalinimo įstaigų.
Pavyzdžiui, vienas žmogus, kuris per metus parašo itin daug skundų, kartą skundėsi, kad negavo atsakymo. Pasirodo, tas atsakymas buvo duotas, tačiau nuteistasis pats pasimetė. Turėjome ieškoti, buvo duotas toks atsakymas, ar nebuvo. Paaiškėjo, kad buvo.
- Tačiau galbūt pasitaiko pagrįstų skundų?
- Būna, kad nuteistieji skundžiasi dėl ploto trūkumo ir tokie skundai dažnai būna pagrįsti. Ypač įstaigose, kurios statytos prieš daugiau kaip 100 metų. Arba skundžiasi dėl langų ploto. Tarkime, pagal reikalavimus trūksta natūralaus apšvietimo. Ateina atsakingų institucijų darbuotojai ir patvirtina šį faktą.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje susidarė tokia situacija. Pripažįstame, kad skundas pagrįstas. Atsiprašome, pranešame, kad negalime padėti. Pranešame apie planus, apie tai, kada galėtų būti pastatyta nauja įstaiga. Viskas, ką tokiu atveju galime padaryti.
