Prokuroras – griežčiau
Linas Deltuva už 17 metų marijampolietės Daivos (vardas pakeistas) seksualinį prievartavimą (oralinį seksą prieš paauglės valią) nuteistas minimalia – 3,5 metų – įkalinimo bausme. Ją vyras jau atlieka nuo praėjusių metų liepos 5-osios, kai tik buvo sulaikytas. Vadinasi, netrukus turėtų išeiti į laisvę, jeigu protingai elgsis „zonoje“, nes juk įprasta, kad kaliniai grotas palieka anksčiau teismo paskirtos bausmės laiko. Tuomet Linas galės juoktis iš visuomenės noro ir Seimo narių pastangų lytinius nusikaltėlius kuo ilgiau laikyti izoliuotus nuo „pagundų“.
Kita vertus, jeigu BK yra numatyta ir 2 metų nelaisvės bausmė (minimali) seksualiniams prievartautojams, tai ji ir taikoma. Bet Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Tomas Stelionis, kaltinęs L. Deltuvą teisme ir po to apeliaciniu skundu kreipęsis į aukštesnės instancijos teismą dėl griežtesnės bausmės (7 metų nelaisvės), įsitikinęs, jog tik ne prievartautojui L. Deltuvai – švelnesnė bausmė. Šis savo šeimos nesukūręs ir iki suėmimo jokiu nuolatiniu darbu neužsiėmęs vyras – 3 kartus dėl chuliganizmo ir narkotikų jau teistas recidyvistas, mėgstantis išgerti, o girtas jis būnantis agresyvus, nespjaunantis į kvaišalus, ragavęs „zonos“ gyvenimo, bet kitaip gyventi nenorintis. Tad turbūt būtų neteisinga, jeigu tokia pat minimalia bausme už seksualinį prievartavimą būtų nuteistas ir pirmą kartą nusikaltęs prievartautojas, iki nusikaltimo „žibėjęs“ teigiama charakteristika.
Tačiau prokuroro argumentų neišgirdo nei Marijampolės apylinkės teismas, L. Deltuvos bylą išnagrinėjęs dar šių metų balandį, nei Kauno apygardos teismas (teisėjų kolegija), tą pačią bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėjęs neseniai. Antrasis teismas nustatė, kad pirmasis bylą ištyrė išsamiai ir nešališkai, priimdamas tinkamą nuosprendį.
Skausmą išliejo žinute
Tad kuo gi sukėlė teisėjų gailestį ar pasitikėjimą L. Deltuva? Tie marijampoliečiai, kurie bent iš nuogirdų žino apie savo miesto advokatus, pirmiausia sakytų, kad Lino sėkmės arkliukas – jį gynęs advokatas. Šis – patyręs profesionalas, nusikalstamo pasaulio „autoritetų“ gynėjas, senas marijampolietis, draugiškai bendraujantis su teismų darbuotojais. Net Marijampolės policijos pareigūnams keista, kad „toks advokatas“ ėmėsi teisto chuligano reikalų.
O tas chuliganas L. Deltuva įkliuvo po to, kai į policiją kreipėsi jau minėta 17-metė Daiva su mama. Ši, paryčiais gavusi dukters žinutę telefonu, nes tuo metu Daiva gyveno su močiute, negalėjo būti rami. „Myliu tave, mama, – skaitė iš miegų prikelta moteris. – Neįsivaizduoji, kiek ką tik turėjau iškęsti, kaip su manimi elgėsi ir kaip aš jaučiuosi... Nekenčiu to šlykštaus narkomano visa širdim!! Nes net gatve ramiai praeit negalėjau... Jis man neleido niekur eit, net namo, ir dar buvo visko, kas tik apie savižudybę verčia galvot. Aš tikiu, kad tas šiukšlė gyvenimo bus pamokytas! Parvežė policija mane namo neseniai, viskas gerai jau. Nenorėsiu mėnesių mėnesius net į kiemą išeit.“
Šioje žinutėje Daiva nurodė mamai, kad tas šiukšlė – Linas. Ji taip pat išliejo pyktį ir ant savo artimo draugo, kuriam dar prieš nusikaltimą, nujausdama grėsmę, vidurnaktį parašė žinutę, bet kažkodėl nesulaukė jokios reakcijos. Toje žinutėje paauglė rašė: „Būk geras, pasiimk mane, atsitiko bėda. Apie tai nieko nesakyk, nerašyk man, tik pasiimk. Nes tikrai ne juokai čia.“
Pabėgti bijojo
Viskas įvyko, kai Daiva, vakare su draugėmis eidama namų link, gatvėje susitiko kaimyną Liną su draugu. Liną pažinojo ir kaip savo bendraamžės draugės Simonos (vardas pakeistas) vaikiną, tad nepabūgo stabtelėti, nors abu vyrai buvo neblaivūs. Linas pasakė Daivai, kad laukia tuoj ateisiančios Simonos, ir pasiūlė palaukti kartu, tad paauglė ir liko.
Netrukus Linas išsidavė, kad Simona pati neateis – ją turinti pakviesti Daiva. Antraip jis Daivą užmušiąs. Dešimtmečiu vyresnio vyro, apie kurio agresiją jau buvo girdėjusi, Daiva išsigando, nes savo grasinimą jis tuoj pat palydėjo kumščio smūgiu į namo sieną.
Todėl ir važiavo Daiva su abiem vyrais, kai atvyko šių iškviestas taksi automobilis. Mašinoje Linas vadino Daivą žiurke, bet taksistui tai buvo neįdomu. Net tada, kai taksi sustojo ir Linas su draugu išlipo, o Daiva taksistui pasakė, kad bijo abiejų vyrų, vairuotojas burbtelėjo: „Ką dabar darysi...“
Taigi Daiva liko mašinoje, nes iš jos išlipęs Linas su draugu buvo netoliese – paauglė baiminosi jų galimos reakcijos.
Paskui taksi atvežė trijulę prie vieno namo. Daiva išlipo kartu su vyrais, jų apsupta, kad nepabėgtų.
Siaubingos minutės
Bute, į kurį Daiva atėjo, jo savininkas jau miegojo. Bet buvo aišku, kad jis – užėjusiųjų artimas bičiulis. Kažkuris iš vyrų iškart užsirakino buto duris. Linas vėl liepė Daivai rašyti žinutes Simonai, kad šioji ateitų. Ką paauglė rašė, Linas stebėjo. Dėl kažko staigiai pyktelėjęs, pradėjo keikti Daivą ir metė į ją cigarečių pakelį. Paauglė, supratusi, kad įsiaudrinęs Linas gali tapti nebevaldomas, paprašė jo ramiai pasikalbėti tik dviese. Daiva tikėjosi, kad jai pavyks išeiti.
Tačiau Linas, vos įėjus abiem į virtuvę, kabliuku užkabino jos duris, toliau keikė paauglę ir sudavė kumščiu į kaktą. Tuomet buvo užkliudytas veidrodis – jis nukrito ir sudužo. Nebesivaldžiusiam Linui, rodės, tik to ir tereikėjo. Jis pagriebė veidrodžio šukę ir, grasindamas palikti žymę, klausė Daivos, kurią kūno vietą jai šuke „papuošti“. Grasindamas kartojo, kad ji kalta, jog neatvažiavo Simona. Tuomet Linas staiga nusismaukė kelnes, pasiėmė į rankas peilį ir liepė paauglei tenkinti jį oraliniu būdu.
Daiva išsigandusi verkė, prašė ją paleisti, stumdė Liną nuo savęs ir šaukėsi pagalbos, bet prievartautojas savo aukos neklausė.
Galiausiai Linas išleido Daivą iš virtuvės, liepęs niekam nesipasakoti, o paskui nurodė eiti kartu su juo ir su draugu į netoliese esančią parduotuvę, prekiaujančią naktį. Lauke Daiva bandė pabėgti, bet buvo sugriebta už plaukų.
Galima tik spėti, kuo būtų pasibaigusi toji naktis Daivai, jeigu ne tuoj pat sutikti policijos patruliai. Jie sustabdė vyrus, apžiūrėjo jų dokumentus, o Daivą, šiai atvirai pasakius, kad ji bijo savo „palydovų“, parvežė namo. Tuo metu paauglė daugiau nieko policininkams nepasakojo.
Buvo jau trečia valanda nakties. Daiva tuoj pat parašė mamai jau minėtą žinutę. Netrukus abi jau buvo policijoje...
„Nebuvo brutalus“
Pats L. Deltuva savo kaltės nepripažino, o Daivos ir buvusios jo draugės Simonos jam nepalankius parodymus vadino suokalbiu, šmeižtu. Pasturgalio apsinuoginimą prieš paauglę vyras vadino pajuokavimu – esą jautęs Daivos dėmesį jam.
Teismas pabrėžė, kad kaltinamasis nuteisiamas vien tik pagal paauglės parodymus, kurie visą laiką buvo neprieštaringi, nuoseklūs. O bausmė nedidelė dėl to, kad mergina turėjo galimybę pabėgti nuo vyrų dar tada, kai visi važiavo taksi automobiliu ir sustojo, bet ji tuo nepasinaudojo; be to, prievartautojas nebuvo labai brutalus – aukos neišrenginėjo, ją baugino ir prievartavo neilgai, paties prievartos akto neužbaigdamas iki galo. Tai esą nesukėlė merginos sveikatai fizinių ar psichinių pasekmių. Dar teismas pabrėžė, kad Daiva tuo metu buvo jau beveik pilnametė – po savaitės jai suėjo 18 metų. Visa tai nusvėrė prievartautojo naudai.
Bet 7 metų įkalinimo bausmės prievartautojui siekęs prokuroras linkęs nesutikti su teismo argumentais. Anot prokuroro, paauglės sutiktas vyras buvo jos kaimynas ir bičiulės draugas, tad ji iškart nuo jo nebėgo, o paskui, išgirdusi grasinimų, vyro paprasčiausiai bijojo, suprasdama, kad ir vėliau nuo jo niekur nepasislėps. Dėl to paties paauglė nepuolė iškart skųstis ir policininkams – netrukus tai padarė tik padrąsinta mamos. Prokuroras taip pat teigė nesuprantąs, kodėl grasinimai šuke ir peiliu nėra brutalūs veiksmai. Dėl to ši istorija gali būti dar kartą prisiminta – jau Aukščiausiajame Teisme.
Tik faktai
Labai panaši istorija ir Panevėžio krašte. Čia prokurorai irgi prieštarauja dėl sušvelnintos bausmės už pasikėsinimą prievartauti nuteistam jaunuoliui.
Nuo vaikystės pažįstamą merginą pasikėsinęs prievartauti jaunuolis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimu, jam taip pat buvo priteista atlyginti 15 000 litų neturtinės žalos. Tačiau Panevėžio apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, šią bausmę pakeitė laisvės apribojimu ir tris kartus sumažino neturtinės žalos atlyginimą priteisdamas 5000 litų.
Su tokiu teismo sprendimu nesutikę prokurorai parašė kasacinį skundą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos tik laisvės apribojimo bausmės nuteistam 21 metų jaunuoliui. Valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą teisme palaikiusio Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Manto Jurkėno nuomone, taip pat nepagrįstai buvo tris kartus sumažintas anksčiau priteistas 15 000 litų neturtinės žalos atlyginimas didelį stresą ir smurtą patyrusiai nukentėjusiajai.
Prieš dvejus metus vasarą Pasvalio rajone neblaiviam jaunuoliui, siekusiam patenkinti lytinę aistrą ir išžaginti merginą, nepasisekė įvykdyti šio sunkaus nusikaltimo tik dėlto, kad nukentėjusioji, nors ir jėga pargriauta ant žemės, aktyviai priešinosi, šaukė ir kvietė pagalbą mobiliojo ryšio telefonu, kuris po to buvo iš jos atimtas. Neabejingi žmonės, išgirdę merginos pagalbos šauksmus, atskubėjo į pagalbą ir padėjo apginti nukentėjusiąją nuo smurtautojo.
Prokuroro teigimu, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką šiuo atveju vertintinas kaip tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai buvo pradėtas daryti nusikaltimas, bet veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių – nukentėjusiajai pavyko pabėgti, todėl baudžiamosios atsakomybės sulaukęs jaunuolis laisvės atėmimu buvo nuteistas pagrįstai.
Už lytinės aistros tenkinimą su žmogumi prieš šio valią panaudojant smurtą ar grasinant jį panaudoti baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Irena ZUBRICKIENĖ
