Švelni teismo bausmė
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje buvo kaltinami Alytaus gyventojai Edvinas Markevičius (23 m.) ir Aurimas Šidopskis (28 m.), paskelbė, kad įrodyti buvus grasinimą nužudyti nėščią moterį ir kėsinimąsi tai padaryti paprasčiausiai nepavyko – trūksta įrodymų.
Taigi savo gyvenime jau ketvirtą teistumą užsidirbęs E. Markevičius, pravarde Žvėris, nuteistas tik už chuliganišką elgesį prie Alytaus ligoninės ir už nežymų bičiulio draugės Lauros (28 m.) sužalojimą. Nuteistajam paskirta vienerių metų nelaisvės bausmė.
Taip pat anksčiau 3 kartus teistas (visus – už chuliganišką elgesį) A. Šidopskis už savo draugės nežymų sveikatos sutrikdymą Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pasiųstas kalėti 10 mėnesių.
Tiesa, šis nuosprendis dar negalutinis – jis gali būti skundžiamas aukštesnės pakopos teismui. O kol paskelbtasis nuosprendis įsiteisės, abu nuteistieji tebegyvena laisvėje. Jie palikti be pagrindinio asmens dokumento ir raštu pasižadėję, kad niekur neišvyks tol, kol įsiteisės nuosprendis.
Be to, nuteistieji teismo įpareigoti atlyginti nukentėjusiajai Laurai, Alytaus ligoninei ir Ligonių kasai padarytą žalą – iš viso beveik 13 000 litų.
Tiek įvertinti du jaunų alytiškių išpuoliai.
Išdavė vaizdo kameros
Viskas prasidėjo praėjusių metų sausio 20-osios naktį, kai neblaivus A. Šidopskis sugalvojo aplankyti Alytaus ligoninėje tuo metu gydytą nėščią savo širdies draugę Laurą. Pasikalbino kartu vykti ir girtą bičiulį E. Markevičių. Ligoninės apsaugos darbuotojas nenorėjo įleisti neblaivių vyrų, tad kilo konfliktas. E. Markevičius, išvarytas iš ligoninės patalpų, staiga išsitraukė po megztiniu turėtą pakištą degtinės butelį, kurio prieš tai apsaugininkas negalėjo pastebėti per įžūlaus svečio striukę, ir metė jį į stiklines ligoninės pastato duris. Stiklas išdužo. Chuliganas su draugu dėjo į kojas.
Tačiau ligoninės aplinką stebinčios vaizdo kameros tuoj pat padėjo policijos pareigūnams sudėlioti visus taškus, ir E. Markevičius buvo išaiškintas. Jo pareigūnai vėliau ieškojo ir bendraudami su paciente Laura, nes ligoninėje tą naktį triukšmavę ir chuliganiškai elgęsi abu vyrai juk buvo jos lankytojai. Laura nenuslėpė, kad vaizdo kamerų užfiksuotoje medžiagoje mato A. Šidopskio draugą E. Markevičių. Mažylį turintis šeimos vyras buvo apkaltintas viešosios tvarkos pažeidimu.
Žygis dėl nuoskaudų
Nors E. Markevičius-Žvėris pilnai pripažino kaltę dėl išdaužyto ligoninės durų stiklo ir aiškino, kad taip padarė tik dėl to, jog buvo girtas, bei teisme prisipažino, kad alkoholis jam „trukdo gyventi“, tačiau, atrodo, ilgai širdyje ir mintyse nešiojosi nuoskaudą dėl neva Lauros išdavystės – kad atpažino nufilmuotą.
Po poros mėnesių, kovo 25-osios naktį, E. Markevičiui kaip tik atsirado proga susitikti su ta pačia Laura. Kol vyras buvo blaivus, Lauros nekabino, bet kai išgėrė, visi piktumai jam vėl sukilo.
Piktas tą vakarą buvo ir kartu su Žvėrimi laiką leidęs jo bičiulis A. Šidopskis. Nors tą vakarą buvo švenčiamas kito draugo gimtadienis, bet linksmybės A. Šidopskiui baigėsi, kai iš vakarėlio anksčiau už jį namo išskubėjo jo mylimoji Laura, mat šiai, tuo metu penktą mėnesį besilaukusiai antrojo vaikelio, A. Šidopskio atžalos, reikėjo pasirūpinti savo pirmagimiu mažamečiu sūnumi. Bet kai vėliau būsimasis tėvas paskambino Laurai, jis suprato, kad moteris ne namie, tad vyrą užvaldė įtarimai ir pavydas.
Vidurnaktį A. Šidopskis panūdo aplankyti Laurą jos namuose ir pasiaiškinti, kodėl ji neva melavusi, kad eis namo. Kartu vyko ir Žvėris.
Kaip teigiama prokurorų kaltinime, girti vyrai, įleisti į Lauros butą, buvo agresyviai nusiteikę: abu kėlė triukšmą garsiai belsdami į duris, buto koridoriuje A. Šidopskis sugriebė Laurai už plaukų ir išpešė plaukų kuokštą, po to kartą kumščiu sudavė į veidą, šoną, pilvą, sugriebęs rankomis moteriai už kaklo, spausdamas stūmė, o E. Markevičius sudavė smūgį kumščiu Laurai į nosį. Kilo sąmyšis, moteriai iš nosies pasipylė kraujas.
Baigėsi tuo, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai ir išsivežė chuliganus į policiją.
Šiurpūs išgyvenimai
Pati Laura pareigūnams detaliau pasakojo, ką patyrusi naktį bute, prikelta iš miego.
Anot Lauros, nors tuo metu ji laukėsi A. Šidopskio vaiko, tačiau bendros ateities su šiuo vyru nesiejo, nes jis mėgdavo per dažnai išgerti, o išgėręs būdavo piktas, grubus, nenuspėjamas, be to, labai įtarus ir pavydus. Tą vakarą Laura būtų išvis neįsileidusi A. Šidopskio su draugu, tačiau pajuto degėsių kvapą ir pagalvojo, kad padegtos jos buto durys, tad išėjo pažiūrėti.
Moterį iškart pasitiko A. Šidopskio kaltinimai melavus ir priekaištai. Tuo momentu iš lovos atsikėlė Lauros sūnelis ir išsigandęs pradėjo verkti. A. Šidopskis stumdė Laurą, parvertė ant lovos. Tada į puolimą perėjo ir kartu įėjęs E. Markevičius. Jis paėmė peilį ir šiurpindamas pradėjo priekaištauti moteriai dėl incidento, sausį buvusio prie ligoninės, bei kartojo, kad už išdaužytą langą sumokėsią abu kartu. Esą Laura įskundė – Laura ir nuostolį dengs. Tuo metu A. Šidopskis kalbėjosi telefonu, o E. Markevičius-Žvėris liepė išsigandusiai Laurai nusimauti auksinius savo žiedus. Esą jeigu nenusimaus, tai jis pirštus nupjausiąs. Visa tai girdėjo ir matė Lauros sūnelis – jis pabūgęs verkė ir maldavo nepjauti mamos.
Žvėris ir toliau buvo su peiliu rankoje. Jis įdūrė Laurai į koją, peiliu baksnodamas lietė moteriai pilvą, taip baugindamas. Anot Lauros, Žvėris sakė, kad nužudys ją – esą nebijąs tai padaryti, nes gausiąs tik apie 10 metų nelaisvės.
Lauros kančias, trukusias kone pusvalandį, nutraukė atvykę policijos patruliai, kuriuos iškvietė triukšmą išgirdę žmonės. Abu chuliganai buvo išvežti, o Laura parašė skundą dėl jų elgesio.
Be to, po nakties košmaro Laura iškart apsilankė ligoninėje, nes blogai pasijuto, bijojo, kad neprarastų vaisiaus. Medikai jai teigė, kad grėsė persileidimu. Po to moteris vėl nuolat lankėsi pas gydytojus, darėsi įvairius tyrimus dėl gimsiančio vaikelio būklės, labai išgyveno. Laurai prireikė ir psichologo pagalbos. Be to, teko nuolat raminti ir tą naktį labai išsigandusį pirmagimį sūnelį.
Pasekmės – ateityje?
Iškart po įvykio ši istorija atrodė žiauri ir grėsminga. Spėta, kad kaltinamieji turės atsakyti už grasinimą nužudyti ir kėsinimąsi tai padaryti. Baudžiamasis kodeksas už tokias veikas numato griežtas bausmes – panašias, kaip ir už nužudymą.
Tačiau, kaip jau minėta, teisme sunkūs kaltinimai subliūško. Abu kaltinamieji kategoriškai neigė siekę Lauros mirties, Žvėris neigė ir grasinęs moteriai ją nužudyti, ir ketinęs nupjauti pirštus. Anot teismo, vien tai, kad vyras rankoje turėjo peilį, dar nereiškia, jog juo kėsinosi žaloti ar žudyti. Be to, ant Lauros kūno medikai neaptiko peilio dūrių žymių (mat tik baksnota į kūną), tad ir įvertino tą košmarišką naktį kur kas paprasčiau. Dar teismas atkreipė dėmesį, kad vyrai tą naktį ne jėga įėjo į Lauros butą, o pro jiems atvertas duris, ir kad per pusvalandį, kol atvyko patruliai, galėjo moterį sunkiai sužaloti, jeigu to išties būtų siekę iš anksto. O tai, kad neblaivus, pykčio ir pavydo kurstomas žmogus gali akimirksniu sužvėrėti, todėl ir yra pavojingas, teismas vertino tik kaip prielaidas. Užtat ir bausmė švelni.
Galima tik pridurti, kad alytiškė Laura vis dėlto sėkmingai išnešiojo ir pagimdė kūdikį. Dėl jo moteris buvo susitaikiusi su vaikelio tėvu, kelis mėnesius pagyveno kartu, bet paskui išsiskyrė dėl A. Šidopskio nepasikeitusio gyvenimo būdo. Dabar pora bendrauja tik tiek, kiek reikia dėl abiejų sūnelio. O ar šiam vaikeliui gali kaip nors atsiliepti dar prieš jo gimimą motinos patirtas naktinis košmaras, bus aišku tik gerokai vėliau.
Irena ZUBRICKIENĖ
