Liko Aukščiausiasis
Kaip neseniai pranešė Lietuvos apeliacinio teismo (LapT) pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Kristina Petrošienė, LapT išnagrinėjo abiejų šalių – generalinės prokuratūros ir V. bei R. Savickų skundus ir paskelbė, kad buvusi Panevėžio teisėja V. Savickienė pripažįstama kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba, o jos vyrui, taip pat buvusiam Panevėžio teisėjui R. Savickui dėl papildomų kaltinimų piktnaudžiavus tarnyba bausmė sugriežtinama.
V. Savickienė privalės sumokėti 60 MGL baudą, o R. Savickui paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be atitinkamos institucijos leidimo.
R. Savicko veiksmai buvo kvalifikuoti kaip kyšio paėmimas už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (LR BK 225 str. 2 d.).
Prokuroras apeliaciniame skunde prašė kalta padarius 2 nesunkius nusikaltimus (sukčiavimas ir dokumento suklastojimas) pripažinti ir teisėjų dukrą Justę Savickaitę. Tačiau dėl merginai kaltinime nurodytų veiksmų dar prieš metus suėjo senaties terminas, todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendė jos kaltės klausimo, tik panaikino pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė sprendimą nutraukti bylą dėl senaties.
Dėl senaties nutraukta byla ir dalyje dėl R. Savickui ir V. Savickienei pareikšto kaltinimo, susijusio su kurstymu valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – gydytoją – suklastoti dokumentą.
Šis LapT nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Nepakakko įrodymų
„Akistata“ yra ne kartą yra rašiusi, jog juodi debesys virš tuometinio Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų teisėjo R. Savicko ėmė kauptis 2008 metų pabaigoje, kai jo elgesiu bei priimtais sprendimais susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Kilęs skandalas kliudė ir dar vieną šio teismo teisėją, nagrinėjusį baudžiamąsias bylas – Arnoldą Šukaitį.
Buvo užfiksuota, kaip abu teisėjai, vienas kitam padėdami, iš bankroto admistratoriaus Algio Kleivos paima 3 viskio butelius ir 4 padangas senam uazikui, o V. ir R. Savickai paprašo šeimos gydytojos suklastoti jų dukrai Justei, tuo metu dirbusiai posėdžių sekretore 2-ajame Vilniaus apylinkės teisme, nedarbingumo lapelį.
Tuometinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, pateikęs Seimui įrodymus, 2009 metų gegužę paprašė naikinti teisėjų – R. Savicko ir A. Šukaičio – teisinį imunitetą, kad būtų galima juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. R. Savickui neliečiamybė buvo panaikinta Seimo nariams nubalsavus beveik viebalsiai (92 buvo „už“). O dėl teisėjo A. Šukaičio parlamentarai ir laikinosios tyrimo komisijos nariai nutarė, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, jog šis galėjo padaryti nusikalstamas veikas ir neatidavė jo į prokurorų rankas.
Padėjo draugui
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys liudija, kad tuometinis Panevėžio apygardos teismo teisėjas R. Savickas piktnaudžiavo tarnyba, priimdamas bankroto administratorei Irenai Kleivienei palankų sprendimą civilinėje byloje. Jis atgaline data priėmė nutartį, kuria I. Kleivienės administruojama UAB „Rastuva“ buvo pripažinta bankrutavusia. Už tai R. Savickas iš moters paėmė 60 litų vertės viskio butelį ir maisto produktų, kurių vertė 30 litų. Dar po mėnesio teisėjas vėl gavo dovanų: kaip buvo teigiama, per kolegą A. Šukaitį – porą butelių brangaus viskio.
R. Savickas padėjo ir savo geram pažįstamam taip pat bankroto administratoriui Algiui Kleivai. Už tai, kad jis būtų paskirtas UAB „Nevėžio vingis“ bankroto administratoriumi ir taip užtikrintų jam pajamų šaltinį, teisėjas paėmė 990 litų vertės automobilio padangas, kurios buvo uždėtos ant teisėjų medžioklei naudojamo automobilio (juo naudojosi ir teisėjas A. Šukaitis) ratų bei 2000 litų kyšį.
Nors R. Savickas savo kaltę visą laiką neigė, tačiau apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių, kad buvęs teisėjas kryptingai siekė, jog būtent A. Kleiva būtų paskirtas UAB „Nevėžio vingis“ turto administratoriumi. Teisėjų kolegija pritarė prokurorui, kad teisėjo procesinių sprendimų priėmimas nagrinėjamose bylose draugų ar pažįstamų naudai, nėra suderinamas su teisėjo tarnybos interesais ir neturi nieko bendra su teisingumo vykdymu.
Neliko nenubaustas ir kyšio davėjas A. Kleiva. Nagrinėdamas skundus apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo A. Kleivos, davusio R. Savickui kyšį, kaltinimus iš BK 227 str. (papirkimas)1 d. į BK 227 str. 2 d. (papirkimas, tik didesnė kyšio vertė), tačiau bausmė jam liko tokia pati – vyras turės sumokėti 90 MGL baudą. A. Kleiva trejus metus negalės dirbti bankroto administratoriumi.
Ketino padėti dukrai
Na o V. Savickienei su teisėjo mantija teko atsisveikinti, nes ji kartu su savo vyru paprašė šeimos gydytojos išrašyti nedarbingumo lapelį niekuo nesirgusiai ir Vilniuje dirbusiai bei besimokiusiai savo dukrai.
LapT pranešime rašoma: „(...) apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, jog J. Savickaitė bylai reikšmingu laikotarpiu sirgo ir buvo atvykusi į Panevėžio miesto polikliniką pas gydytoją, kad būtų išduotas ir pratęstas nedarbingumo pažymėjimas. Tuo metu teisėjais dirbusių R. Savicko ir V. Savickienės veiksmai, kai jie prašė gydytojos išrašyti žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai nedarbingumo pažymėjimą, vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba kurstant valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – gydytoją – piktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta bendrosios praktikos gydytojos tarnybos principai, esmė ir turinys, be to, pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas“.
Bylinėjosi su prezidente
Už teisėjo vardo pažeminimą tiek R. Savicką, tiek jo žmoną V. Savickienę prezidentė Dalia Grybauskaitė iš teisėjo pareigų atleido dar 2009 metais. Nepripažinę savo kaltės ir nesutikę su tokiu šalies vadovės ssprendimu R. ir V. Savickai prezidentę padavė į teismą. V. Savickienė reikalavo ne tik panaikinti dekretą dėl atleidimo, bet ir priteisti 100 000 litų kompensacijos.
R. Savickas irgi buvo pareiškęs ieškinį prezidentei bei Teisėjų tarybai dėl jo atleidimo iš pareigų ir siekė, kad būtų panaikintas D. Grybauskaitės pasirašytas dekretas. Jis argumentavo, jog pirmiausiai turėjo būti baigta nagrinėti jam iškelta baudžiamoji byla ir tik tuomet sprendžiamas jo atleidimas iš pareigų.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs R. Savicko ieškinį, jį atmetė paaiškinęs: „Prezidentei kreipusis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti R. Savicką iš pareigų, Teisėjų taryba turėjo konstitucinę pareigą šį klausimą spręsti, t. y. patarti arba nepatarti prezidentei dėl ieškovo atleidimo nurodytu pagrindu ir negalėjo šio klausimo apskritai nesvarstyti.“
Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Apeliacinis teismas – šis nusprendė, jog į skandalą įsivėlęs teisėjas iš pareigų buvo atleistas pagrįstai.
Nieko nepešė ir V. Savickienė, pareiškusi ieškinį Lietuvos valstybei, Teisėjų Tarybai ir Prezidento institucijai – jis buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Atleido iš pareigų
Ne ką geriau susiklostė ir R. Savicko kolegos A. Šukaičio karjera. 2009 metais teisėjo A. Šukaičio teisinė neliečiamybė nebuvo panaikinta. Tuomet jam Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) iškėlė drausmės bylą. Išanalizavusi turimą medžiagą TEDK padarė išvadą, kad teisėjas turėjo numatyti, jog privačiame gyvenime santykiai su suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis gali sukelti interesų konfliktą ir konstatavo, kad teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodeksą. Tuokart A. Šukaičiui tebuvo pareikšta pastaba.
Dar kartą teisėjo elgesys ir veiksmai buvo vertinti 2011 metų pavasarį, kai į TEDK kreipėsi Generalinė prokuratūra ir Seimo narys Petras Luomanas. Generalinė prokuratūra savo teikime nurodė, kad teisėjas A. Šukaitis A. Kleivai padėjo surašyti procesinį dokumentą teismo nagrinėjamoje byloje ir taip pažeidė Teisėjų etikos kodeksą.
O Seimo narys P. Luomanas tvirtino, jog teisėjo A. Šukaičio elgesys nederamas, nes kai buvo sprendžiamas teisėjo imuniteto panaikinimo klausimas Seime šis neprieštaravo būti apklausiamas kaip liudytojas teisėjui R. Savickui iškeltoje baudžiamojoje byloje, tačiau, kai į jį kreipėsi prokurorai, A. Šukaitis atsisakė duoti parodymus. TEDK priėmė sprendimą iškelti teisėjui A. Šukaičiui drausmės bylą.
Tų pačių metų rugsėjį šalies Prezidentei, matyt, trūko kantrybė ir ji paprašė Teisėjų Tarybos (TT) patarti atleisti iš teisėjo pareigų A. Šukaitį. Tuo pat metu prašė TT sutikimo atleisti iš pareigų ir R. Savicką (iki tol šio teisėjo įgaliojimai buvo tik sustabdyti). Abu – už teisėjo vardą žeminančius poelgius. Nei vienas iš TT narių tam neprieštaravo. Va tuomet A. Šukaičio ir stvėrėsi prokurorai.
Prokurorų nuomonė
Generalinė prokuratūra tikėjo turinti pakankamai įrodymų, jog buvęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas A. Šukaitis piktnaudžiavo, kurstė piktnaudžiauti bei iššvaistyti turtą ir siekė, kad šis būtų pripažintas kaltu. Prokurorai siūlė eksteisėjui skirti laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant. Jų nuomone, A. Šukaitis taip pat turėjo sumokėti 1300 litų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Tačiau šių metų vasarį Šiaulių apygardos teismas A. Šukaitį išteisino motyvuodamas, kad „nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų požymių“. Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje nėra užfiksuota, jog A. Šukaitis žinojo, ar galėjo žinoti, kad padangos medžiotojų būrelio automobiliui buvo perkamos iš bankrutuojančių įmonių lėšų.
Generalinė prokuratūra šį Šiaulių apygardos nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Šių metų spalio viduryje buvusį Panevėžio teisėją A. Šukaitį, išteisino ir Lietuvos apeliacinis teismas, paskelbęs, kad šis yra nekaltas.
Klastojo dokumentus
Apie iki šiol teismų karusėlėje tebesisukančią ir savo nekaltumą bandančią įrodyti buvusią Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo teisėją Anželiką Šimaitienę „Akistata“ ne kartą jau rašė.
Priminsime, kad šios teisėjos įgaliojimai buvo sustabdyti dar 2006-aisiais, kai jai ir posėdžių sekretorei Jolantai Rutkauskienei buvo iškelta baudžiamoji byla ir pareikšti kaltinimai piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir suklastojus teismo posėdžio protokolą, į kurį įrašė melagingas žinias.
Ši istorija prasidėjo dar 2002 metais, kai Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas gavo vienos pilietės ieškininį pareiškimą, kuriame buvo prašoma leisti privatizuoti butą sostinės centre. Moteris tame bute gyveno nuo 1945 metų, o nuomą mokėjo Vilniaus savivaldybei. Teisėja A. Šimaitienė priėmė sprendimą leisti moteriškei privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, o Vilniaus savivaldybė – sutiko su tokiu sprendimu. Po beveik trejų metų, kai butas 2 kartus buvo perparduotas, o pati buto savininkė mirusi, kilo triukšmas. Naujasis buto šeimininkas, nupirkęs dar ir šalia esančius butus, ketino juos sujungti. Tačiau, paaiškėjo, kad butas, kurio privatizavimui leidimą davė teisėja A. Šimaitienė, privatizuotas neteisėtai. Tuomet A. Šimaitienė bei posėdžių sekretorė J. Rutkauskienė ir buvo apkaltintos suklastojusios dokumentą, leidžiantį privatizuoti tą butą.
Taip pat teisėjai A. Šimaitienei buvo pareikšta, jog ji ne tik diskreditavo teisėjo vardą, bet ir padarė didžiulę turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei
Įsisukęs teismų maratonas tęsėsi beveik penkerius metus. Vienas teismas pripažino teisėją kalta, kitas išteisino, trečias – priėmė nutartį bylą nutraukti dėl senaties. Tačiau nei pati A. Šimaitienė, nei prokurorai nesutiko, kad byla būtų nutraukta dėl senaties. Teisėja siekė išteisinimo, o prokurorai – įrodyti, kad teisėja padarė nusikaltimą. Byla pasiekė Lietuvos apeliacinį teismą.
Atleido iš darbo
Kadangi teismų pabaigos nesimatė, tai besibylinėjanti teisėja A. Šimaitienė 2011 metais Prezidentės dekretu buvo atleista iš darbo kaip sukompromitavusi teisėjo vardą. Buvo nutarta patikrinti ir ankstesnę – 2000-2003 metų – A. Šimaitienės darbinę veiklą. Tikrintojai nustatė grubius pažeidimus nagrinėjant civilines nekilnojamo turto privatizacijos bylas.
A. Šimaitienė teismuose bandė užginčyti Teisėjų tarybos priimtą nutarimą patarti prezidentei atleisti ją iš Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjos pareigų, taip pat siekė prisiteisti iš buvusio darbdavio – Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo – daugiau nei 300 000 litų
Kaip tuomet „Akistatai“ sakė A. Šimaitienė, per tuos 5 bylinėjimosi metus ji negavo ne tik atlyginimo. Per tą laiką moteris pastojo ir pagimdė kūdikį, tačiau jai nebuvo mokamos nei nėštumo nei vaiko auginimui skirtos pašalpos. Nebuvo mokama ir nedarbingumo pašalpa, kai moteris sirgo. „Tokie įstatymai, – sakė A. Šimaitienė. – Mano, kaip teisėjos, įgaliojimai buvo sustabdyti, taigi negavau jokių pajamų, tad ir pašalpos nepriklausė. Teko vyrui imti atostogas vaikui auginti. Net, kai rimtai sirgau, nedarbingumo pašalpos „Sodra“ irgi nemokėjo. O juk dirbau nuo 1995 metų, tai gal nors kiek turėjau užsidirbti?“ A. Šimaitienė tvirtino, jog pateikdama teismui ieškinį ji nesiekia, kad būtų gražinta į darbą, ji tik prašo laikyti atleista savo noru.
Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 metų rugsėjį nusprendė, kad skundas tretiesiems asmenims – prezidentei D.Grybauskaitei bei Teisėjų tarybos nariams, nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai ir nepriėmė jo nagrinėti. Jo nuomonei pritarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ir tų pačių metų gruodį nutartį dėl skundo nepriėmimo paliko nepakeistą. LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Vienas kaltas, kitai – senatis
Teismų karusėlė sukosi toliau. 2013 metų lapkritį Kauno apygardos teismas paskelbė, kad dėl senaties nutraukiąs baudžiamąją bylą, kurioje buvusi teisėja A. Šimaitienė kaltinama dokumento klastojimu, pagalba sukčiaujant ir piktnaudžiavimu.
Kartu su A. Šimaitiene į teisiamųjų suolą sėdęs vilnietis Sergejus Viničenko buvo pripažintas kaltu panaudojęs žinomai suklastotą tikrą dokumentą, sukčiavęs ir apgaule įgijęs 1,6 mln. litų svetimą turtą – žemės sklypą Vilniuje, M. K. Čiurlionio gatvėje. Jam buvo paskirta 3 su puse metų laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apygardos teismas įžvelgė tik S. Viničenkos kaltę, o A. Šimaitienei baudžiamąją bylą nutraukė suėjus senaties terminams.
Ir vėl iš naujo
Tačiau prokuratūra nenuleido rankų ir Kauno apygardos nuosprendį apskundė aukštesniajai instancijai. Skundus parašė ir A. Šimaitienė su S. Viničenko.
Šių metų spalį Lietuvos apeliacinis teismas gražino buvusios teisėjos A. Šimaitienės bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo nustatęs, kad teisėjos galbūt padarytam nusikaltimui nėra sukakęs senaties terminas. Senaties terminai dėl S. Viničenkos, kaip vykdytojo, ir A. Šimaitienės, kaip galimos bendrininkės, nusikalstamų veikų negali baigtis skirtingu metu, kaip tai nustatyta Kauno apygardos teismo nuosprendyje.
Apeliacinis teismas taip pat panaikino apygardos teismo skirtą 3 su puse metų laisvės atėmimo bausmę šioje byloje nuteistam S. Viničenkai bei pakeitė ją 26000 litų dydžio bauda. Vyriškis ją turės sumokėti per vienus metus.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
