Nors pastarųjų metų statistika krypsta į gerąją pusę – nepilnamečiai padaro mažiau nusikaltimų, tačiau teisininkas, kriminologas doc. Dr. Gintautas Sakalauskas sako, kad skaičiai neatspindi realybės. Svarbu ir tai, kad nusikaltusiems nepilnamečiams priskiriami 14-17 metų paaugliai.
„Mažėja tik absoliutūs (red. statistiniai) skaičiai, kurie išreiškia nusikalstamų veikų kiekį. Bet Lietuvoje mažėja ir pačių nepilnamečių, atvejų tas skaičius išlieka maždaug toks pats“, – sako G. Sakalauskas.
Realūs skaičiai gali siekti kelias dešimtis tūkstančių.
G. Sakalauskas teigia, kad remiantis tyrimais, dauguma žmonių padaro nors vieną nusikaltimą kol sulaukia pilnametystės.
„Dažniausiai tai būna nedideli nusikaltimai, smulkios vagystės, smulkūs viešosios tvarkos pažeidimai, lengvas smurtas. Tai tą maksimumą (red. nusikaltimų) galime įsivaizduoti iki keliasdešimties tūkstančių per visą laiką“, – sako G. Sakalauskas.
1998-ieji buvo niūrūs
Tuo metu statistika skelbė: nusikaltimų sostinėje daugėja. Per pastaruosius mėnesius – jų net 10 proc. daugiau. Vaizdai, matomi reportaže žemiau, daryti apie 17 val. vakaro. Didžiosios gatvės – gyvenimas verda. Tačiau vos už kelių žingsnių – tamsu, tuščia ir baugu.
„Kaip statistika rodo, būtent nusikaltimų, kurie įvyksta viešosiose vietose, tai dažniausiai, būna po 21 val. Tos jau, vadinkime, piko valandos policijoj būna nuo 21 val. iki kažkur 1 val. nakties“, – prieš 20 metų TV3 teigė Vilniaus policijos komisaras inspektorius Petras Lazarenka.
TV3 atliko apklausą gatvėse, atrodo, kad nesaugiausia yra Naujininkų, Šeškinės, Viršuliškių rajonuose. Žmones gąsdino vietinės paauglių gaujos. Naktinis Senamiestis baugina tamsiomis gatvelėmis ir kiemais. Jie – girtų ir agresyvių piktadarių priebėga.
„Agresyviausi būtent paaugliai: 17-18 metų. Matosi, kad jie yra neužimti. Prie parduotuvių būriais renkasi ir vis tiek, nelabai jauku, tikrai, ypač vakare eiti pro tokį būrį“, – prieš du dešimtmečius kalbėjo vilnietė.
Pasipiktinęs nepilnamečių elgesiu buvo ir kitas vilnietis: „Žmogų už 10 litų gali užmušti.“
Kalbėtojai sakė, kad įgyvendinant nusikalstamumo prevencijos nacionalinę programą nebuvo pasiekta pažangos. Gausėjo berniukų ir mergaičių, nusikalstančių nebe pirmą kartą. Į narkomaniją linkę ne tik asocialių šeimų vaikai, nemažai jų gyvenimą baigė tragiškai arba buvo nužudomi.
Kas pasikeitė per 20 metų
Nuo 2014 iki 2017 metų nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų pastebimai sumažėjo nuo 3386 iki 1918 per metus, skelbia statistikos departamentas.
G. Sakalauskas įsitikinęs, kad tokį pokytį lėmė paauglių laisvalaikio praleidimo pokyčiai.
„Jie (red. nepilnamečiai) daugiau yra susiję su išmaniomis technologijomis, daugiau laiko praleidžia prie telefonų, kompiuterių, laisvalaikis yra mažiau aktyvus“, – teigia specialistas.
Kitas svarbus dalykas, anot, G. Sakalausko, kad smurtinio nepilnamečių elgesio veikla pradėjo mažėti dėl to, kad patys vaikai nėra mušami, užauga ir karta, kuri nemuša kitų, rodo Vokietijoje atlikti tyrimai.
Nusikalstamą elgesį skatina ne tik aplinka
Pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, nepilnamečiai į smurtą linksta dėl kelių pagrindinių priežasčių. Kai kurie jų neturi išugdytos savivokos, nesuvokia savo elgesio poveikio kitų žmonių atžvilgiu.
„Dažnai jiems paprasta daryti žalą kitiems, nes nejaučia vidinių, sakykime, sąžinės, kaltės priekaištų. Šie nusikaltėliai nelinkę keisti savo elgesio, juos mažiausiai veikia bet kokios elgesio keitimo programos ar bausmės“, – sako psichologė S. Vizgaudienė.
Kitų asmenų nusikalstamumą lemia nepalanki augimo ir auklėjimo aplinka.
„Jie prikaupia savyje stiprių žalojančių neigiamų emocijų, pavyzdžiui, išaugusio didelio pykčio, bejėgystės, kitų neigiamų jausmų visai aplinkai, tai turi įtakos norui priešintis visuomenėje nusistovėjusioms normoms ir nuveda prie nusikalstamo elgesio. Kitu atveju, jaunuoliai susideda su bendraamžiais, linkusiais į nusikalstamą elgesį, ir jei artimi suaugusieji laiku nesustabdo, įsitraukia į nusikalstamą veiklą“, – pasakoja S. Vizgaudienė.
Pasak psichologės, polinkį į nusikalstamą elgesį vaikai gali perimti ir iš tėvų.
„Dažnai tokie vaikai dar ir auga socialiai tam formuotis leidžiančioje ar net skatinančioje nepalankioje aplinkoje. Ir net jei vaikas turi stiprių prieštaravimą skatinančių savybių (neklusnumą, egocentrizmą, agresyvumą ir t. t.), aplinka gali stipriai padėti diegdama teisingas vertybes, brėždama ribas, skatindama atsakomybę už savo veiksmus“, – sako S. Vizgaudienė.
Svarbų vaidmenį atlieka ir ugdymo įstaigos bei aplinka, kurioje vaikas praleidžia daugiausiai laiko.
„Priklausymas bendraamžių grupėms, kurios linkusios į socialiai nepriimtiną elgesį daro didžiulį poveikį jaunų žmonių elgesiui bei formavimuisi“, – sako psichologė.
Pasak G. Sakalausko, nepilnamečių mažėjimas realiems skaičiams neturi įtakos. Jo teigimu, nepilnamečių nusikalstamumas mažėja visose pasaulio valstybėse, tačiau ateitį prognozuoti sunku.
„Vagystės, smurtas yra ir vis tiek bus, o sumažėjimo nebus didelio. O nusikalstamo elgesio yra pakankamai. O gera žinia, kad jis yra dažniausiai smulkus“, – sako G. Sakalauskas.
Nors ir nėra jaučiamas didelis nepilnamečių nusikalstamumo mažėjimas, tačiau psichologė S. Vizgaudienė įvardija matomų pokyčių priežastis: „Visuomenė darosi tikrai sąmoningesnė ir mums pradėjo rūpėti ne tik savi, bet ir svetimi vaikai. Palaipsniui tai išauga į konkrečius darbus, ko apskritai šalyje imamasi, kad vaikai augtų saugesni, laimingesni.“
