Pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepciją neliks galimybių šias atsargas išleisti politinio ciklo (priešrinkiminėms) priemonėms ir bus užkirstas kelias skaudžioms iš tokios politikos kylančioms porinkiminėms pasekmėms šalies ūkiui: infliacijai, nedarbo didėjimui, didelėms palūkanoms, skolos didėjimui, mokesčių didinimo ateityje rizikai.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtai Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepcijai. Dabar bus teikiami susiję įstatymai, kurie įpareigos kaupti valstybės iždo atsargas, skirtas sunkmečiui, o sukauptas lėšas finansiškai investuoti. Įstatymais numatoma užtikrinti, kad prasidėjus sunkmečiui investuotos lėšos būtų grąžinamos į valstybės iždo sąskaitą, siekiant išlaikyti valstybės funkcijų (socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, visuomenės apsaugos ir kitų) finansavimą.
Patvirtintoje koncepcijoje numatyta, kad Valstybės iždo atsargos sunkmečiui sparčiausiai būtų kaupiamos gerais ekonomikos laikais iš įstatyme numatytų šaltinių – viršplaninių pajamų, privatizavimo, atitinkamų metų biudžete numatytų lėšų. Koncepcija taip pat numato, kad atsargos sunkmečiui kaupiamos kol pasiekiamas priimtiniausias valstybės iždo atsargų sunkmečiui dydis, lygus vienerių metų viešųjų finansų išlaidoms. Toks maksimalus atsargų dydis yra pagrįstas tarptautine patirtimi.
Sunkmečiui skirtomis atsargomis įstatymų nustatyta tvarka disponuotų tik nepriklausoma valstybės institucija – Lietuvos bankas, todėl atsargos būtų labai apsaugotos nuo neapdairios politikos priemonių poveikio, o sukaupti piniginiai ištekliai būtų pelningai finansiškai investuojami. Sukauptos atsargos prireikus taip pat galėtų būti naudojamos greitam Lietuvos banko įstatinio kapitalo padidinimui, kainų stabilumo užtikrinimo palengvinimui ir valdžios sektoriaus skolos mažinimui, bet ne mažiau nei ketvirtadalis valstybės ižde sukauptų atsargų sumos turėtų likti būtinų valstybės funkcijų ir įsipareigojimų finansavimui.
Koncepcijoje numatytų iždo atsargų kaupimo taisyklių taikymas 2003–2008 m. būtų sukūręs sąlygas iš perteklinių valstybės pajamų iki pastarosios krizės pradžios sukaupti optimalias valstybės iždo atsargas (apie 20 mlrd. litų). Tokiu būdu, 2008 metais prasidėjus pasaulio finansų krizės nulemtam sunkmečiui, iš sukauptų lėšų būtų vykdytos valstybės funkcijos ir įsipareigojimai piliečiams, nedidinant valstybės skolos.
Šis Vyriausybės sprendimas stiprins finansų rinkų pasitikėjimą Lietuvos įsipareigojimais dėl fiskalinės drausmės.
Krizinis fondas galėtų būti jau po poros metų, prognozuoja finansų ministrė I. Šimonytė
Lietuva krizinį fondą galėtų turėti jau 2014–2015 metais, kai nebus deficitinio biudžeto, prognozuoja finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtai Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepcijai. Dabar bus teikiami susiję įstatymai, kurie įpareigos kaupti valstybės iždo atsargas, skirtas sunkmečiui, o sukauptas lėšas finansiškai investuoti. Įstatymais numatoma užtikrinti, kad prasidėjus sunkmečiui investuotos lėšos būtų grąžinamos į valstybės iždo sąskaitą, siekiant išlaikyti valstybės funkcijų (socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, visuomenės apsaugos ir kitų) finansavimą.
„Turime keistą įsivaizdavimą apie tą dalyką – turime per vėlai arba per anksti. Dabar kalbame apie įstatymo koncepciją, kuri numatytų pareigą kaupti tokį fondą, kai bus tokia galimybė. Galimybė bus tokiu atveju, kada, visų pirma, mūsų biudžetai bus subalansuoti. Čia, ko gero, kalbame apie maždaug 2014–2015 metų perspektyvą. Ir tada, kai turėsime viršplaninių pajamų, gaunamų ar dėl geresnio biudžeto vykdymo, ar dėl nepalankių šia prasme makroekonominių procesų, pavyzdžiui, dėl ūkio kaitimo (...) Be abejo, tokios pajamos turėtų būti neutralizuojamos jas atidedant į šoną ir kaupiant blogesnėms dienoms, užuot išleidus ir dar labiau pagilinant ekonomines problemas“, – po Vyriausybės posėdžio sakė I. Šimonytė.
Pasiteiravus, kokia suma turėtų būti atidėta į fondą, I. Šimonytė įvardino, kad optimalaus lygio riba valstybei būtų jos biudžeto išlaidų suma – 20 mlrd. litų. Tiesa, pažymėtina, kad, norint tokią sumą sukaupti, reiktų nemažai pastangų.
„Bet turėčiau pasakyti, kad praeityje, jeigu nuo maždaug 2003 metų būtų taikomos tokios antiinfliacinės politikos, antiinfliacinio biudžetavimo taisyklės, tai mes 2008 metų pabaigoje būtume turėję maždaug 20 mlrd. litų rezervą“, – aiškino už finansus atsakinga ministrė.
„Siekiame, kad nepasikartotų tokios bėdos, ir turime padaryti išvadas iš šios krizės ir to, kaip buvo elgiamasi su finansais iki krizės, kad kitą kartą, kai galbūt ateis tokia pasaulinė krizė, o pasaulinės krizės turi savybę periodiškai kartotis, kad mes būtume žymiai geriau pasirengę. Pasirengę taip, kaip, pavyzdžiui, kaimynai estai, kurie sukaupę tokius rezervus galėjo išvengti kai kurių labai skausmingų taupymo priemonių. Rezervas turi būti kaupiamas tam, kad nepasikartotų tai, ką matėme Vilijos Blinkevičiūtės valdymo SADM metu ar visos Gedimino Kirkilo Vyriausybės darbo metu, kai net ir toje pačioje “Sodroje„ sukaupti nemaži rezervai iki 2008 metų, per 2008 metus artėjant rinkimams, buvo visiškai iššvaistyti“, – komentavo Premjeras Andrius Kubilius.
