Vilniaus miesto savivaldybė pateikia detalesnį paaiškinimą apie situaciją, kurioje atsidūrė vilniečių šeima. Institucijos atstovai ragina Mato tėvus leisti vaiką į specialiąją mokyklą, paskirtą šeimai pagal gyvenamąją vietą.
Meras komentavo feisbuke, bet situacijos neišsprendė
Vilnietė Anna augina berniuką su sunkia negalia, tačiau negauna vietos mokykloje, kur vaikui būtų tinkamos sąlygos. Rugsėjį Matas turėjo žengti į pirmą klasę, švęsti pirmąją Mokslo ir žinių dieną savo gyvenime, bet šeima susidūrė su biurokratiniais sunkumais.
Vaikas liko be vietos mokykloje, kuri atitiktų jo labai didelius specialiuosius poreikius. Pasak Annos, šeimai buvo pasiūlyta viena mokykla, bet ji neatitinka berniuko specialiųjų poreikių, tai yra buvo neatsižvelgta į Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų išvadas ir rekomendacijas.
Žinia, kad jos vaikas negali eiti į pirmą klasę jam tinkamoje mokykloje, Anna pasidalino Rugsėjo 1-osios vakarą. Įrašas Facebook‘e sulaukė tūkstančių reakcijų, bendrinimų ir šimtų komentarų, tačiau nepaisant to savivaldybės verdiktas nepasikeitė.
„Niekas nepasikeitė. Gavau tik iš savivaldybės atsakymą feisbuke, <...> kad laikosi tokios pačios pozicijos. <...> Vicemeras žadėjo ieškoti sprendimo, bet kol kas parašė, kad vietų nėra ir viskas. Žiūrėsime, kas toliau bus. O Šimašius parašė, kad jų sprendimas buvo pateiktas anksčiau ir reikia jo laikytis“, – tv3.lt sakė Anna.
„Su rugsėjo pirmąja ir Jus. Kviečiu užeiti visgi į arčiau Jūsų namų esančią Jums bei Jūsų vaikučiui pritaikytą mokyklą, kuri laukia Jūsų vaikučio, ir laukė, kvietė Jus nuo pat pradžių, ir Jūs tai žinote“, – po Annos įrašu komentavo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Baiminasi dėl vaiko sveikatos: atstumų mokykloje neįveiktų fiziškai
Matui – 7-eri metai, jam diagnozuotas cerebrinis paralyžius, berniukui sudėtinga judėti, o dėl sutrikusios pusiausvyros jis nepajėgus bėgioti, savarankiškai gali įveikti tik labai trumpus atstumus. Greta judėjimo negalios, nustatytas autizmo spektro sutrikimas, vaiko prastesnė rega. Taip pat berniukas visiškai nekalba.
„Vaiko negalia yra sunki – sunkiausia iš visų kategorijų. <...> Jam nustatyti labai dideli specialieji poreikiai – didžiausi, kokie galėtų būti pagal Lietuvos sistemą. <...> Jam yra 7 metai, bet jo raida tikrai neatitinka 7 metų vaiko, nes jis visiškai nekalba, sunkiai vaikšto, pusiausvyros pas jį nėra, nebėgioja visiškai, pats apsitarnauti negali. Kad jis gali nueiti nedidelius atstumus, mums tai labai didelis pasiekimas, dėl to dirbta daug metų“, – apie Matą pasakojo jo mama.
Dabar Matui priskirta lankyti Verkių mokyklą-daugiafunkcį centrą, tačiau, pasak mamos, sąlygos šioje švietimo įstaigoje neatitinka labai didelių vaiko specialiųjų poreikių.
„Atstumai iki valgyklos, aktų salės ir kitų objektų labai dideli – Matas neįveiks fiziškai. Grįžti į vežimą nenorime, tai jį demotyvuos judėti savarankiškai. Ir tiek metų ir darbo įdėta į judėjimą, kad tiesiog negalim viską imti ir nurašyti. Emocinė vaiko būklė taip pat ne visada tokia, kad jis nueitų didesnį atstumą (klasė – valgykla – klasė)“, – feisbuke dalijosi Anna.
Portalui tv3.lt ji papildė, kad girdėjo, esą ši mokykla paprastai nepriskiriama vaikams su labai dideliais specialiaisiais poreikiais.
„Ten yra keltuvas iki pirmo aukšto, pastatas didelis, 3 aukštų. <...> Gerai, jeigu vaikas vaikšto ir turi nedidelius specialiuosius poreikius, tada mokykla tinka. Bet jeigu nustatyti labai dideli specialieji poreikiai, tiesą pasakius, kiek kalbėjau su tėvais ir specialistais, nuo senų laikų nebuvo tinkama ši mokykla“, – teigė Anna.
Mama – neviltyje: „Vaiko specialiuosius poreikius ne aš pati sugalvojau“
Vilnietė skeptiškai vertina Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus. Ji teigia, kad dėl Mato gerovės į instituciją kreipėsi gerokai iš anksto, tačiau, pasak Annos, problema nėra išspręsta iki šiol, atėjus rugsėjui.
„Pirmą kartą kreipiausi į savivaldybę ne vakar ir ne užvakar, o jau su prašymu registracijos sistemoje. Prašymą išdėsčiau plačiau, pastabose parašiau, kad nenorėtumėm, kad skirtų Verkių specialiosios mokyklos. Raštu prašiau, kad susipažintų su Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadomis ir remiantis jomis skirtų mokyklą. Jie tikrai turėjo ne vieną savaitę ir ne vieną mėnesį, kad skirtų mokyklą, kuri atitinka vaiko specialiuosius poreikius“, – kalbėjo Anna.
Vilnietė teigia turinti ekspertų išvadas ir jas dar pavasarį pateikusi savivaldybei.
„Vaiko specialiuosius poreikius ne aš pati sugalvojau. Vertino kompetentinga komisija ir padarė išvadas. Tos išvados, matyt, nebuvo skaitomos. Tiesiog mokykla priskirta pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, ir viskas. Kam tada mes tiek laiko skiriame, vaikštome po komisijas, renkame dokumentus, kad gautume specialiąją mokyklą, jeigu jų po to niekas neskaito?“ – stebėjosi moteris.
Šeima norėtų Matą leisti į Šilo specialiąją mokyklą ir tiki, kad ten berniukas lengviau adaptuotųsi.
„Mums labiausiai patiko Šilo specialioji mokykla. Daug vaikų iš Mato priešmokyklinės grupės ir darželio eina ten. Matui būtų pažįstami vaikai, jam būtų lengviau pritapti. Pas jį ir autizmas yra, tai jam sunku pritapti naujoje aplinkoje, o ten būtų jo draugai. Plius mes esame būsto keitimo procese, pagal naują gyvenamąją vietą mums ta mokykla ir priklausytų“, – teigė Anna.
O dabar vilniečiai atsidūrė kryžkelėje – nenori vaiko leisti į priskirtą mokyklą, nes ten netinka sąlygos, o jam tinkančioje mokykloje negauna vietos.
„Dabar vaikas neina į mokyklą. Jis galėtų būti dabar prie vaikų, turėti savo pirmąją Rugsėjo 1-ąją. <...> Mes, tėvai, dabar paėmėme atostogas, kad galėtume kartu su vyru prižiūrėti jį, bet jos kažkada baigsis. Aišku, aš pergyvenu. Buvo padaryti visi namų darbai, surinkti visi popieriai, pateikta į sistemą. <...> Jie (savivaldybė – aut. past.) kaip robotas pasižiūrėjo į deklaruojamą gyvenamąją vietą, ir jūs darykite, ką norite, niekam neįdomu, nes jūsų gyvenamoji vieta čia ir jums priklauso ši mokykla. Tikiu, kad jeigu būtų peržiūrėti savivaldybės registracijos sistemoje pateikti dokumentai ir kompetentingos komisijos rekomendacijos ir išvados, būtų priimtas kitas sprendimas dėl mokyklos skyrimo. Klausimas būtų sprendžiamas ne formaliai, o individualizuotai““, – pasakojo Anna.
Savivaldybė pateikė paaiškinimą: „Matas tikrai turi mokyklą“
Portalas tv3.lt susisiekė su Vilniaus miesto savivaldybe ir paprašė paaiškinti situaciją plačiau.
Savivaldybės atstovai raštu informavo, kad dėl Mato vietos švietimo įstaigoje yra priimtas sprendimas ir leido suprasti, kad tėvai turi 2 pasirinkimus: eiti į paskirtą Verkių mokyklą-daugiafunkcį centrą arba į bendrojo lavinimo mokyklą.
„Matas tikrai turi mokyklą, tėvelius kviečiame pasirašyti sutartį ir bendradarbiauti su mokykla, ji jo labai laukia bei pasiruošusi užtikrinti kokybišką mokymąsi, tinkamą socializaciją ir gerovę kiekviename žingsnyje. Kviečiame įsilieti į mokyklą. Pedagogai nuoširdžiai Matui padės, patars, palaikys, rūpinsis“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pateiktame komentare.
Vėliau savivaldybės atstovai atsiuntė išsamesnį komentarą, kuriame nurodė aplinkybes, kuriomis Matui buvo skirta specialioji mokykla Verkiuose. Portalas tv3.lt domėjosi, kokią įtaką savivaldybės sprendimui darė Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos išvados. Štai, ką atsakė institucija:
„Jau pirmuoju priėmimo etapu (birželį) vaikui pasiūlyta mokykla, tėveliai ją atsisako lankyti ir pasirašyti sutartį. Matui, kaip ir kitiems specialių poreikių turintiems vaikams, teritorinė Vilniaus Verkių specialioji mokykla-daugiafunkcis centras paskirta pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Prieš priėmimo komisijos posėdžius automatiškai tikrinama gyventojų registro informacija apie naujausią gyventojo deklaruotą gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį. Aukštesniais prioritetais šeimos nurodytos ugdymo įstaigos pirmąsias klases suformavo iš jų teritorijose deklaruotų vaikų.
Pedagoginės psichologinės tarnybos išvados reikalingos tam, kad mokyklos galėtų individualizuoti bendrąsias ugdymo programas moksleiviams. Ugdymą intelekto, įvairiapusį raidos, judesio ir padėties ar kt. sutrikimą turintiems vaikams pasirengusios teikti visos Vilniuje veikiančios specialiosios mokyklos, įskaitant ir Matui paskirtąją. Tai patvirtina ir pateiktuose dokumentuose nurodomi sutrikimai ir pagalbos poreikis.
Vilniaus Verkių specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre šiuo metu mokosi 13 mokinių su sunkiais judesio ir padėties sutrikimais. Mokykla nuoširdžiai rūpinasi kiekvienu iš moksleivių, pasiruošusi užtikrinti kokybišką ugdymo procesą ir tinkamą socializaciją.“
Nurodė priežastis, kodėl vaikas gali nepatekti į konkrečią specialiąją mokyklą
Dar savivaldybė paaiškino, dėl kokių priežasčių vaikas gali nepakliūti į norimą specialiąją mokyklą.
Štai, kaip atrodo savivaldybės raštu atsiųsto komentaro ištrauka:
„Dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai priimami į arčiausiai savo deklaruotos gyvenamosios vietos esančias mokyklas, vykdančias bendrojo ugdymo programas. Asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvų pageidavimu gali būti priimami į mokyklų specialiąsias klases (grupes) bei specialiąsias mokyklas. Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo pridėti prie e. prašymo pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių. Priėmimo sistema susieta su Gyventojų registro duomenimis, todėl informacija apie naujausią gyventojo deklaruotą gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį yra sutikrinama prašymo registracijos (redagavimo) metu automatiniu būdu. Duomenys elektroninėje sistemoje atnaujinami prieš komisijų posėdžius. Be eilės priimami vaikai dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių ir priklausantys mokyklos aptarnavimo teritorijai.
Į Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kartu su vaikais, gyvenančiais mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, be eilės priimami vaikai, turintys sunkią judėjimo negalią (juda vežimėliu arba negali lipti laiptais), ir vaikai, kurių bent vienas iš tėvų turi sunkią judėjimo negalią (juda vežimėliu arba negali lipti laiptais), kai ugdymo įstaiga, priskirta pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, nėra pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims. Dažnai tėveliai šį punktą interpretuoja, kad specialiosios mokyklos visos yra pritaikytos ir ši pasirinkimo galimybė jiems negalioja.
Kodėl yra taip, kad negali eiti į mokyklą, kurią nori?
- Dėl tėvų persideklaravimo iš rajono deklaruojantis Vilniaus mieste, pasikeitusių deklaracijų prieš pat priėmimo etapus.
- Dėl projektinių pajėgumų, kurie neatitinka augančio labai didelių specialiųjų poreikių mokinių skaičiaus.“
2021/2022 m. mokslo metais sostinės savivaldybėje bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 8 577 specialiuosius poreikius turintys vaikai. Iš jų nedidelis – 5 466, vidutinius – 2 254, didelius – 845, labai didelius – 12.
„Specialiosiose mokyklose mokėsi 580 mokinių: Vilniaus Šilo mokykla – 154 (šiemet jau suvesti 164) Vilniaus Verkių specialioji mokykla-daugiafunkcis centras – 147 (šiemet jau suvesti 174) Vilniaus „Atgajos“ specialioji mokykla – 196 (šiemet jau suvesti 206) Vilniaus „Vilties“ specialioji mokykla – daugiafunkcis centras – 83 (šiemet jau suvesti 88)“, – nurodė savivaldybės atstovai. Ir pažymėjo, kad šių metų duomenys dar tikslinami.
