Organizatorius dingo
2011 metų vasarą sukčiavimams telefonu Panevėžyje grupę subūręs ir iš Marijampolės pataisos namų jai vadovavęs Sigitas Januševičius nuteistas valstybės kaltintojo prašyta šešerių su puse metų laisvės atėmimo bausme. Šio nuosprendžio anksčiau už pasipriešinimą pareigūnams nuteistas biržietis neišklausė, mat, kol bus išnagrinėtas jo apeliacinis skundas dėl ankstesnio nuosprendžio už įkalinimo įstaigoje padarytą nusikaltimą, jis buvo išleistas į laisvę ir pradingo. Tad dabar teko paskelbti šio nusikaltėlio paiešką.
Organizatoriui talkinę jo tėvas Remigijus (48 m.) ir brolis Ovidijus (25 m.) Januševičiai nuteisti trejų metų, o bendrininkės Laura Kojalavičiūtė (25 m.) ir Aušra Čygaitė (21 m.) – atitinkamai penkerių ir trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimu. Nuosprendžius Panevėžio apygardos teismui apskundė tėvas ir sūnus O. ir R. Januševičiai.
Tipinė schema
Prieš porą metų Panevėžio policija vos ne kiekvieną dieną užregistruodavo po pranešimą apie nuo telefoninių sukčių nukentėjusius asmenis. Sukčiai buvo nusitaikę į garbaus amžiaus žmones ir dirbo pagal visiems gerai žinomą schemą. Gaujos nariai dažniausiai skambindavo į laidinius telefonus ir, jei išgirsdavo senyvo žmogaus balsą, prisistatydavo policijos pareigūnais ir imdavo porinti apie šių artimiesiems įvykusią nelaimę: dažniausiai aukos giminaitis būdavo „padaręs avariją ir sužalojęs žmogų“. Kad tas „prasikaltęs“ giminaitis nepakliūtų už grotų, aukai būdavo patariama duoti kyšį pareigūnui, kad šis tą įvykį „tinkamai“ užfiksuotų. Kitus įtikindavo, kad pinigų reikia giminaičio sukeltoje avarijoje sužaloto asmens skubiai operacijai. Tretiems aiškindavo, jog pinigai reikalingi žalai nukentėjusiajam atlyginti – tuomet, girdi, nebus keliama baudžiamoji byla ir panašiai.
Šiuos pagyvenusius žmones paprastai „apdorodavo“ policijos pareigūnais apsimetę S. Januševičiaus kameros bendrai. Kai sutrikę senoliai sutikdavo atiduoti savo santaupas, kad „nuo bėdos“ išgelbėtų artimuosius, S. Januševičius skambindavo savo draugei L. Kojalavičiūtei arba kitai bendrininkei A. Čygaitei ir nurodydavo adresą, kuriuo reikia nuvykti paimti pinigų. Merginos paimtus pinigu perduodavo S. Januševičiaus tėvui arba broliui, kurie, aišku, joms atlygindavo atiduodami dalį apgaule išviliotų pinigų. Likusius pinigus vyrai pervesdavo į S. Januševičiaus nurodytas sąskaitas.
Išviliojo 36 000 litų
Tačiau, ne veltui sakoma, kad „ir gudri višta uodegą įsidilgina“. Taip nutiko ir šį kartą. Eilinį kartą iš apgautos moteriškės nuėjusi paimti pinigų, į pareigūnų rankas įkliuvo L. Kojalavičiūtė – kaip sakoma, su visais įkalčiais. Mergina, jau turėjusi reikalų su teisėtvarkos pareigūnais, nutarė, kad palengvins savo dalią nuoširdžiai prisipažindama. Vienas po kito buvo suimti visi gaujos dalyviai. (Teisybės dėlei vertėtų parašyti, jog tyrėjams taip ir nepavyko nustatyti asmenų, skambinusių aukoms iš pataisos namų – nuteistieji, kaip visada, „nieko nežinojo ir nieko nematė“; tebuvo rasti du telefonai, kurie priklausė „nežinia kam“).
Tyrėjai išsiaiškino, jog per kelias savaites nuo šių nusikaltėlių nukentėjo 7 garbaus amžiaus žmonės, iš jų sukčiai išviliojo daugiau nei 36 000 litų.
Pas vieną nukentėjusiąją L. Kojalavičiūtė vyko net ne vieną kartą – auka, įsitikinusi kad gelbėja dukterį, per du kartus atidavė 13 550 litų.
Nuo apgavikų nukentėjo septyni asmenys, tačiau teismo nuosprendį išklausė ne visi nukentėjusieji – du per tą laiką numirė.
Lupikautojai ir jų gynėjai siekė, kad nuostolius nukentėjusiesiems atlygintų Marijampolės pataisos namai – girdi, šios įstaigos pareigūnai neužtikrino, kad nuteistieji neužsiimtų nusikalstama veikla. Tačiau teismas nusprendė kitaip ¬– visiems 5 sukčiams teks solidariai atlyginti žalą likusioms gyvoms aukoms. Mirusiųjų nukentėjusiųjų ieškiniai palikti nenagrinėti.
Toks su tokiu
Beje, šių eilučių autorė pasidomėjo minėtos sukčių gaujos kai kurių narių gyvenimo keliais ir klystkeliais. Biržiečiai tėvas ir sūnus Ovidijus Januševičiai turėjo darbą, iki šiol nebuvo su teisėtvarka rimtai susidūrę, užtat abi merginos – kaip tokiais atvejais sakoma – „policijai gerai žinomos“. Abi jau teistos.
L. Kojalavičiūtė bendravo su įvairaus plauko vagišiais-recidyvistais, o A. Čygaitė trainiojosi su girtuokliais ir tokiais aršiais nedorėliais, kurie šiandien jau susodinti už grotų iki gyvos galvos.
L. Kojalavičiūtė už plėšimą į kaltinamųjų suolą sėdo pernai rugpjūčio pradžioje. Kadangi mergina buvo teisiama pirmą kartą, jai Panevėžio apylinkės teismas tą kartą atseikėjo tik pusantrų metų belangės, nors būtent ji suorganizavo pažįstamos moters apiplėšimą. Vienam iš jos bendrų, tokiam recidyvistui, 13 kartų už vagystes, plėšimus bei smurtinius nusikaltimus teistam Žydrūnui Kamantauskui (30 m.) iš Pasvalio už grotų šį kartą teks patupėti 6 su puse metų. Kiti toje pačioje grupėje veikę plėšikai dar laukia teismo verdikto.
Apiplėšė pažįstamą
Priminsime, kad 2012 metų kovo 17-ąją, apie 1 valandą, L. Kojalavičiūtė su Ž. Kamantausku ir dar porą bendrų įsiveržė į vienos panevėžietės R. M. butą (prieš tai Laura buvo iššniukštinėjusi, jog moteris pasiturimai gyvena). Plėšikai auką kaip mat sudorojo – papurškę į akis dujų vyrai užlaužė moteriai rankas ir paguldė, kad ši negalėtų priešintis. Nuplėšė nuo jos kaklo auksinę grandinėlę, o nuo pirštų bandė numauti 4 brangius žiedus. Kadangi auka pasipriešino, vyrai ėmė deginti plaštakas (vėliau ekspertai nustatys I ir II laipsnio kairės rankos nudegimus). Išeidami grobikai dar susirinko vertingesnius buto šeimininkės daiktus – nukentėjusioji plėšikų grobį įvertino šiek tiek daugiau nei 6 000 litų.
Netrukus L. Kojalavičiūtė įkliuvo į policijos pareigūnų rankas ir buvo patupdyta į tardymo izoliatorių. Užtat kiti bendrai pasistengė dingti. Buvo paskelbta jų paieška.
Pirmasis įkliuvo Ž. Kamantauskas. Tų pačių metų rugsėjo viduryje, važiuodamas savo automobiliu kelyje Panevėžys-Pušalotas, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie ir ieškojo šio pasislėpėlio. Plėšikas, iššokęs iš automobilio ir pasileidęs bėgti nuo vieno pareigūno, pakliuvo tiesiai į kito glėbį. Ž. Kamantauskui buvo uždėti antrankiai. Įniršęs, kad nieko negali padaryti, plėšikas įkando pareigūnui į šlaunį ir suplėšė džinsines kelnes.
„Padėjo“ seseriai
Na o A. Čygaitė 2012 metų rudenį Pasvalio apylinkės teismo buvo pasiųsta metams su puse už grotų. Mat būdama girta suorganizavo sugėrovus, kad šie pamokytų smurtaujantį sesers draugą. Ir pamokė taip, kad vaikinas atsidūrė reanimacijoje, turėjo iškęsti keletą operacijų ir ilgai gulėti ligoninėje.
Tai įvyko 2010 metų pavasarį, balandžio 26-ąją. Tą vakarą Panevėžyje, kur tuo metu mokėsi biržietė A. Čygaitė, susirinkusi „šauni“ kompanija – dvi merginos ir 3 jaunuoliai – gausiai vaišinosi alkoholiu. Staiga, apie 9 valandą vakaro suskambo Aušros telefonas. Iš Joniškėlio paskambinusi sesuo pasiskundė, kad jos draugas ir vėl ją skriaudžia. Aušra su draugeliais tuoj pasišovė važiuoti į Joniškėlį –¬ „pamokyti tą šunsnukį“. Buvo iškviestas blaivus vairuotojas, o karingai nuteikusi kompanija apsiginklavo: vienas pasiėmė virtuvinį peilį, antras – medžioklinį, trečias – dujinį balionėlį.
Verta paminėti, kad toje kompanijoje girtuokliavo dabar jau už dvigubą žmogžudystę iki gyvos galvos nuteisti Ignas Mačiukas (iki tol buvo 4 kartus teistas) ir Valentinas Leknickas (buvo teistas 6 kartus). Šie jauni girtuokliai tų pačių metų gegužės pabaigoje Zakrių kaime (Biržų raj.) žiauriai nužudė ūkininkus – Liną (54 m.) ir Šarūną (22 m.) Čiudarus.
Atvykę į Joniškėlį egzekutoriai išsikvietė A. Čygaitės sesers draugą pasikalbėti prie vieno pastato G. Petkevičaitės-Bitės gatvėje. Atėjęs į susitikimą vaikinas buvo užpultas iš visų pusių: papurkšta į akis dujų, jis buvo badomas peiliais, spardomas. Laimė, kad jo nuskriaustoji draugė, pamačiusi, kad tyška kraujai, iškvietė greitąją, o medikai – policiją.
Vyras išgyveno tik todėl, kad jam buvo suteikta skubi medikų pagalba. Medikai sulopė 9 žaizdas įvairiose gyvybiškai svarbiose kūno vietose – kelias dešinėje krūtinės ląstos pusėje, juosmens srityje, šlaunyje ir kitur.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
