„Šiaulių apygardos teismui perduota didelės apimties baudžiamoji byla, kuri yra viena iš didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje finansinių nusikaltimų bylų, kurioje valstybei buvo padaryta apie 13 mln. eurų žala nesumokėtų PVM ir pelno mokesčių“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Nina Raugienė.
Jos teigimu, apie 8,4 mln. eurų šių pinigų galėjo būti gauti nusikalstamu būdu ir legalizuoti juos išgryninant.
Pasak Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), skaičiuojama, kad 2014–2016 metais sukčiaujant buvo išvengta sumokėti per 7 mln. eurų PVM ir beveik 4 mln. eurų pelno mokesčių, vien didmeninės prekybos naftos produktais apyvarta sudarė beveik 21 mln. eurų.
To laikotarpio kainomis buvo parduota beveik 30 mln. litrų dyzelino ir benzino – toks kiekis tilptų į 491 cisterną, o bendra galimai fiktyvių sandorių suma viršijo 41 mln. eurų.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 metų gruodį, baigtas – šių metų lapkričio pabaigoje, pagrindinis nusikalstamų schemų organizatorius – žinomas teisėsaugai.
Šeši kaltinamieji
Įtarimai tyrime buvo pareikšti 18-ai asmenų. Dėl septynių teismai priėmė baudžiamuosius įsakymus, su keturiais asmenimis susiję ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, vienas įtariamasis mirė, o šešių įtariamųjų organizuotos grupės narių baudžiamoji byla perduota į teismą.
„Teismui perduoti šeši kaltinamieji, iš kurių penki yra fiziniai asmenys, vienas kaltinamasis – juridinis asmuo, kurio naudai buvo daromos nusikalstamos veikos. Pagrindinis jų organizatorius, idėjų generatorius buvo 13 kartų už įvairius finansinius nusikaltimus teistas ir šiuo metu dar trijose bylose teisiamas Mažeikių gyventojas“, – teigė prokurorė.
Jos teigimu, pagrindinis įtariamasis nusikalstamą veiką prekiaujant naftos produktais nusikalstamoje grupėje kartu su sūnumi ir kitais asmenimis pradėjo dar atlikdamas bausmę pataisos namuose.
Įtariama, kad organizuota grupė, bandydama išvengti PVM, dirbtinai kėlė savo apyvartą ir kūrė fiktyvių sandorių grandines tarp savo faktiškai valdomos ir nusipirktų veiklos nevykdančių įmonių, kurių direktoriais už 50–100 eurų būdavo paskirti asocialūs asmenys, o atėjus laikui mokėti mokesčius, veiklos nevykdančiomis bendrovėmis ketinta atsikratyti nesumokėjus PVM ir pelno mokesčių.
„Šių fiktyvių ir realiai ūkinės veiklos nevykdančių įmonių direktoriais buvo fiktyvūs, dažnai asocialūs asmenys, gyvenantys ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, ir Lenkijoje“, – kalbėjo N. Raugienė.
Pasak FNTT, per tyrimą nustatyta, kad kaltinamasis su bendrininkais galbūt klastojo savo faktiškai valdomų ir įsigytų fiktyvių bendrovių dokumentus, į apskaitą įtraukdavo neįvykusius tarpusavio sandorius ir apgaulingai tvarkydami juridinių asmenų apskaitas.
Įtariama, kad pagrindinis organizatorius naudojosi savo valdomomis fiktyviomis įmonėmis ir neva pirko didelius kiekius elektronikos prekių, kavos, sidabro, gintaro iš savo bendrininko – Latvijos piliečio – valdomų fiktyvių 7 lietuviškų, 11 latviškų, 9 lenkiškų, vienos čekiškos įmonės ir vienos Panamoje registruotos finansų įstaigos.
Latvis, naudodamas veiklos nevykdančių savo bendrovių rekvizitus, išrašydavo sąskaitas ir gaudavo užmokestį už tariamai parduotas prekes, paskui šiuos pinigus išgrynindavo ir, pasilikęs savo dalį, grąžindavo pagrindiniam kaltinamajam. Nustatyta, kad 2014–2016 metais tokių pavedimų suma siekė 8,4 mln. eurų, iš kurių pagrindinis kaltinamasis užvaldė ir savo reikmėms naudojo per 6,7 mln. eurų.
Schemų organizatorius teisėsaugai žinomas nuo 1994 metų
FNTT teigia, kad pagrindinis įtariamas schemų organizatorius – dėl panašių finansinių nusikaltimų darymo teisėsaugai gerai žinomas nuo 1994 metų. Ne vienus metus praleidęs įkalinimo įstaigose, jis buvo teistas už stambaus masto sukčiavimą PVM prekiaujant degalais, metalu, mediena, statybinėmis medžiagomis, pastaraisiais metais nusikalstamos veikos buvo daromos prekiaujant naftos produktais.
Teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius, jau 2011 metais konstatavo, kad analogiškų nusikaltimų darymas yra jau tapęs neatsiejamu įtariamojo gyvenimo būdu bei pragyvenimo šaltiniu.
Pasak FNTT, įkalinimo įstaiga pateikė teigiamą charakteristiką, joje nurodyta, kad asmuo ateityje tikriausiais nebedarys nusikaltimų, iš įkalinimo įstaigos jis buvo paleistas anksčiau laiko.
FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje kaltinamajam buvo pradėti ir į teismą perduoti dar trys ikiteisminiai tyrimai. Šiuose tyrimuose nustatyta per 258 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių valstybei ir 25 tūkst. eurų padaryta žala juridiniam asmeniui.
Per tyrimą laikinai buvo apribota nuosavybės teisė į įtariamųjų turtą (butus, namus, žemės sklypus, automobilius), kurio bendra vertė siekia 1,8 mln. eurų.
Schemų organizatorius dalį šio turto (vilkikus bei puspriekabes) pardavė, žinodamas, kad jiems yra skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir naujieji šio turto savininkai jų negalės priregistruoti savo vardu. Dėl šio fakto kaltinamajam pradėtas ir atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas.
Dalis parduoto turto yra surasta Lietuvoje ir Ukrainoje. Kai kurios transporto priemonės buvo parduotos ir išgabentos į Rusiją. Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, jo suma siekia beveik 12 mln. eurų.
Už sukčiaujant pasisavintą didelės vertės svetimą turtą griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laivės atėmimu iki ketverių metų.
Už įsteigimą ar vadovavimą juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už dokumentų klastojimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
