E. Puidokaitė, dirbanti su prostitucijos problema Lietuvoje, abejoja, jog 2006 metais skandalingame vakarėlyje, kur dalyvavo teisingumo ministras Rimantas Mockus, iš tiesų buvo šokėja, o ne prostitucija užsiimanti moteris.
Esą prieš kelis dešimtmečius, kuomet vyko minėtas vakarėlis, ne tik prostitucija, bet ir striptizo klubų veikla nuo visuomenės buvo labai slepiama.
„Mes bandėme įgyvendinti visokias veiklas, ieškoti nukentėjusių asmenų, tai striptizo klubai mūsų neįsileisdavo, tiktai tam tikrą auditoriją“, – pažymėjo ji.
Atsigręžus į tuos laikus, žmonių požiūris į prostituciją užsiimančias moteris buvo toks tarsi jos savo noru tuo užsiimtų, nors iš tiesų realybė esą kitokia.
„Niekas nenori iš tikrųjų būti prievartaujamas, seksualiai išnaudojamas dešimčių skirtingo amžiaus ir išvaizdos nepažįstamų vyrų kiekvieną dieną. Niekas to nenori, nes kūnas fiziškai nėra tam sutvertas“, – pažymėjo E. Puidokaitė.
Prostituciją Lietuvoje iki šiol supa vieša paslaptis
E. Puidokaitė tikino, jog prostitucijos profesiją Lietuvoje ir kitose šalyse iki šiol supa vieša paslaptis.
„Iš pačių nukentėjusiųjų ir prostitucija užsiimančių asmenų esame girdėję, kad jų klientai dažnai būna aukšto statuso ir aukštas pozicijas užimantys asmenys. Pavyzdžiui, Belgijoje legalizuota prostitucija, tai ten ypač dažnai suvažiuoja europarlamentarai ir kitokias aukštas pozicijas užimantys asmenys“, – patikino ekspertė.
Nors nuo 2006 metų įstatymai pasikeitę ir Lietuvoje baudžia ne tik prostitucija užsiimančius žmones, bet ir jų klientus, pasak E. Puidokaitės, esą teoriškai tai neveikia.
Atkreipė dėmesį, jog dabar nubaustų už prostituciją gerokai daugiau nei prostitucijos paslaugų pirkėjų.
O štai 2015 metais buvo nubausta beveik 800 su prostitucija susijusių asmenų, tačiau 88 proc. jų buvo prostituciją vykdantys žmonės, o tik 12 proc. – paslaugų pirkėjai.
Taigi ši sistema, E. Puidokaitės teigimu, vis dar leidžia prostitucijos paslaugų pirkėjams manipuliuoti prostitucija užsiimančiais asmenimis bei grasinti pranešti policijai apie juos, o patys likti nenukentėję.
Kokios moterys dažniausiai užsiima prostitucija
Taigi savanoriškos prostitucijos esą nėra, moterys tuo užsiima arba neturėdamos kito pasirinkimo, arba priviliotos sutenerių.
„Į prostituciją daugiausiai patenka moterys migrantės, dažnai neturėdamos jokio kito pasirinkimo, nes galbūt neturi galimybės gauti darbą legaliai, galbūt neturi socialinės pagalbos, galbūt yra vienišos mamos ar bėgančios nuo smurto moterys, ar patyrusios seksualinę prievartą vaikystėje, ar net ir suaugusios“, – socialinį kontekstą moterų, užsiimančių šia veikla, apibūdino ji.
Dėl išvardintų priežasčių prostitucija, nepriklausomai nuo to, ar yra suteneris, kuris pelnosi iš prostitucija užsiimančio žmogaus, ar nėra, laikoma smurtu seksualiniais tikslais.
O iš šio užburto rato prostitucija užsiimantiems žmonėms ištrūkti yra labai sudėtinga.
„Tai tarsi užburtas ratas, kai jos bando išeiti ir, jeigu yra įstatymai tokie kaip Lietuvoje, tai tu negali išeiti, nes tu vis moki baudas ir toliau ieškai kaip tų pinigų gauti, tam kad galėtum išgyventi ir svajoja vieną dieną susitaupyti ir to nebedaryti“, – pasakojo Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro komunikacijos ir advokacijos atstovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
