Algirdui Butkevičiui dėl neskaidrių sandorių teko aiškintis Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Apie netvarką Lietuvos pašte garsiai šaukiančiam socialdemokratų lyderiui dėl įtarimų keliančių viešųjų pirkimų šioje valstybės įmonėje reikėjo teisintis STT tyrėjams.
A. Butkevičius patvirtino, kad juo domėjosi teisėsaugininkai. Jis tikino esą buvęs apklaustas tik kaip liudytojas dėl kai kurių Lietuvos pašto viešųjų pirkimų, kurie gali būti neskaidrūs, vykdytų tuo laiku, kai politikas vadovavo Susisiekimo ministerijai. Pasak A. Butkevičiaus, STT agentai norėjo išsiaiškinti, ar jis žinojo, kad kai kurių viešųjų pirkimų sąlygos buvo klastojamos, po konkurso galėjo būti perrašomos pažymos ir panašiai.
Gedimino Kirkilo Vyriausybėje dirbęs socialdemokratas apie savo vizitus STT kalbėjo nenoriai, esą šie buvo „jau senokai“.
„Lankiausi dėl to, kad manęs klausė, ar man buvo žinoma, jog buvo parduodamas vienas objektėlis Kybartuose. Ar žinojau, jog jo kaina buvo pakeista tam, kad nugalėtoju būtų pripažintas Kybartų klebonas, − aiškino A. Butkevičius. − Tai vertinu labai neigiamai. Jei pasitvirtins tai, ką STT man pasakojo, labai neigiamai tai vertinu. Bet juk ministrui tokie dalykai nėra žinomi.“
Tepė tuo pačiu
Sausį A. Butkevičius dėl esą neskaidrių viešųjų pirkimų Lietuvos pašte ketino kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Tuo metu Susisiekimo ministerijai jau vadovavo Eligijus Masiulis.
A. Butkevičius tada tikino, kad E. Masiulio ministerija žūtbūt siekia apjuodinti Lietuvos paštą ir ankstesnę jo administraciją.
„Mes neleisime juodųjų technologijų meistrams ir nesąžiningiems politikams naudotis buvusia valstybinės įmonės administracija kaip atpirkimo ožiu už tai, kas pradėta vykdyti. Ištirti dabartinio susisiekimo ministro E.Masiulio metamus kaltinimus Lietuvos pašto vadovybei gali Generalinė prokuratūra. Jei viešieji pirkimai iš tiesų buvo neskaidrūs, tegul nusižengusieji būna nubausti“, − tuomet skelbė socdemokratas.
Prabėgus porai mėnesių paaiškėjo, kad jokio tyrimo Generalinė prokuratūra nepradėjo. A. Butkevičius tikino, jog tikrai buvo nuėjęs pas prokurorus ir ten sužinojo, kad jo prašymas gali būti pridėtas prie jau vykdomo tyrimo dėl Lietuvos pašto.
TIK FAKTAI
Valstybės valdomo Lietuvos pašto generalinio direktoriaus postą pernai spalį paliko Ernestas Vaidelys. Jį pakeitė Andrius Urbonas.
Susisiekimo ministras E. Masiulis sausį yra sakęs, kad Lietuvos paštas lėšas už parduotą nekilnojamąjį turtą „pravalgydavo“ ir taip sąmoningai siekė nusmukdyti įmonę, kad ją būtų galima vėliau parduoti už simbolinį vieną litą.
Preliminariais duomenimis, pernai Lietuvos paštas patyrė apie 36 mln. litų nuostolių – dukart daugiau negu prognozuota anksčiau ir beveik 26 proc. daugiau negu 2008-aisiais.