Ministras informavo, kad šiuo metu savivaldybėms išsiųsta informacija su prašymu, kad šios nurodytų, kiek greitųjų testų joms reikės.
„Preliminariai planuojama iš pradžių jų pateikti apie 70 proc. mokytojų, nes tikrai, tikėtina, kad visi 100 proc. nesitestuos, kadangi tai nebus privalomas testavimas, tai bus galimybė atlikti tokį testą“, – teigė A. Veryga.
Jis pabrėžė, kad savivaldybės turės susitarti su sveikatos priežiūros įstaigomis ir suplanuoti sveikatos priežiūros specialistą, kuris atkeliautų į ugdymo įstaigą ir tokius testus galėtų paimti ir suvesti į elektroninę sveikatos sistemą.
Nori nuraminti mokytojus
Nors dar gegužės mėnesį mokslininkai pateikė išvadą, kad greitieji koronaviruso testai, nustatantys antikūnus kraujyje, geriausius rezultatus rodo praėjus 14–50 dienų nuo pirmųjų koronaviruso simptomų arba teigiamo PGR tyrimo atsakymo, todėl nėra tinkami esamo susirgimo diagnostikai, A. Veryga dėl jų panaudojimo pateikė savo paaiškinimą.
„Tai, kad nustatomas antikūnų susiformavimas, nereiškia, kad žmogus tikrai jau yra baigęs sirgti. Tai gali būti tokių atvejų, bet gali būti ir tokių, kada nustatomi tam tikri židiniai. Žinoma, labai daug nenustatysim, bet tai turėtų suteikti tam tikro saugumo ir pasitikėjimo tiems žmonėms, kuriems reikia grįžti į darbus ir kurie yra rizikos grupėje“, – aiškino A. Veryga.
Jis pabrėžė, kad greitaisiais testais nustačius IgM klasės antikūnus, kurie susidaro prasidėjus imuniniam atsakui į virusinę infekciją, būtų atliekami PGR tyrimai, jie yra skirti ūminės infekcijos diagnostikai.
Nemato tokio testavimo prasmės
Savo ruožtu mokslininkai sako nelabai suvokiantys, ko tokiais tyrimais siekiama.
VU Gyvybės mokslų centro mokslininkės, prof. Aurelijos Žvirblienės manymu, pirmiausia būtų logiška daryti PGR tyrimą, nes serologiniai testai ūmiai infekcijai nustatyti nėra informatyvūs.
„Jeigu antikūnų testas bus teigiamas, tai greičiausiai reikš, kad žmogus persirgo infekcija. Taigi, tikėtina, kad dauguma tokių žmonių, net jei jų antikūnų testas bus teigiamas, viruso nebeturės ir jų molekulinis tyrimas greičiausiai bus neigiamas“, – sakė VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė, prof. Aurelija Žvirblienė.
Ji priminė, kad esama duomenų, kad per pirmas dvi infekcijos savaites labai mažas procentas asmenų, gal tik koks penktadalis, turi susidariusius antikūnus.
„Taigi ar teigiamas antikūnų rezultatas, ar neigiamas, abiem atvejais jis nėra informatyvus. Lygiai taip pat kaip nesame tikri, kad žmonės, kurie neturi antikūnų, kuriems tas testas bus neigiamas, neturi infekcijos“, – dėstė ji
Specialistė priminė, kad gydytojai buvo pateikę aiškias rekomendacijas dėl šių greitųjų testų panaudojimo.
Mokslininkė tokių testų naudojimą šiuo atveju pateisino nebent tokiu atveju, jei pavykus nustatyti žmogui antikūnus paaiškėtų, kad ta infekcija tęsiasi.
36 nauji atvejai
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 36 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 14 iš jų registruota Vilniaus, po 6 – Kauno, Utenos ir Panevėžio, dar 4 – Klaipėdos apskrityse.
Po kontakto su sergančiaisiais užsikrėtė 27 žmonės, 8 asmenų užsikrėtimo aplinkybės šiuo dar nežinomos. Be to, per praėjusią parą Panevėžio apskrityje registruotas 1 įvežtinis atvejis – asmuo į Lietuvą grįžo iš Didžiosios Britanijos.
Šalies ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi 54 žmonės, aštuoni iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma trims žmonėms, su deguonies kaukėmis gydomi 25 asmenys.
Bendras koronavirusinės infekcijos nustatytas skaičius siekia 2762. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 862 asmenys, 1802 – pasveiko.
Nuo COVID-19 iš viso mirė 85 asmenys, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų. Izoliacijoje yra 4097 žmonės.
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 179 įvežtiniai atvejai. Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 5436 ėminiai, iš viso iki šiol ištirtas 623 tūkst. 841 ėminys.
