Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumento klastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu.
Įtariama, jog viena Klaipėdos apskrityje veikianti bendrovė, užsiimanti gyvenamųjų namų statybomis, nuo 2019 iki 2022 metų galimai neįtraukia visų įvykusių ūkinių operacijų į įmonės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu valstybės įgaliotoms institucijoms teikia žinomai neteisingus duomenis. Taip pat įtariama, kad įmonė galėjo klastoti Kadastrines bylas ir turto vertinimo ataskaitas.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai, o jį atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Siekiant ikiteisminiame tyrime išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti veikas padariusius asmenis, kovo 8 dieną, dalyvaujant gausiam policijos pareigūnų būriui, vaikų teisių apsaugos specialistams, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, buvo atliktos 42 kratos Klaipėdos apskrityje.
Per jas paimti grynieji pinigai, sulaikyti penki asmenys, kuriems įteikti pranešimai apie įtarimus bei atliktos jų apklausos. Vienam iš įtariamųjų paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Ikiteisminio tyrimo metu apribota įtariamiesiems priklausančio turto nemažiau kaip už 100 000 eurų.
Klaipėdos apskrities policija teigia, kad per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia įtarti, kad įmonės 44 metų direktorius, veikdamas bendrai su buhalterines paslaugas teikiančios įmonės buhalteriu, dalies iš fizinių asmenų gautų grynųjų pinigų neapskaitydavo.
Vadovas dalies už parduodamą nekilnojamąjį turtą gaunamų pajamų, ne mažiau kaip 250 000 eurų, nepateikė įmonės apskaitoje, nedeklaravo gautų pajamų bei neapskaičiavo ir nesumokėjo nuo jų priklausančių mokesčių, ne mažiau kaip 90 000 eurų.
Įtariama, kad įmonės vadovas pasitelkė matininko paslaugas teikiančios įmonės vadovą, kuris kadastrinėse bylose įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie statinius žemės sklypuose, tai yra, kad sandorių sudarymo metu statinių žemės sklypuose nėra.
Be to, pasitelkus turto vertinimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotoją, šis asmuo turto vertinimo dokumentuose įrašydavo tikrovės neatitinkančią informaciją nurodydamas neteisingus duomenis apie pastatytų namų baigtumo procentą ir jų vertę. Tokiu būdu buvo klastojami oficialūs dokumentai.
Pastaraisiais metais valstybė didelį dėmesį skiria „šešėlio" mažinimui ekonomikos, verslo ir finansų sistemose.
„Kryptingai dirbant ir analizuojant įvairias ekonomikos ir verslo sferas, nustatytos rizikingiausios veiklos sritys, kuriose pastebimi didžiausi „šešėlinės" ekonomikos reiškiniai. Kaip parodė Klaipėdos apskr. VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos atliekamas ikiteisminis tyrimas, statybų sektoriuje, gali būti generuojamos didelės neapskaitytos piniginės lėšos, o turintys būti sumokėti valstybei mokesčiai yra slepiami“, – rašoma policijos pranešime.
