Skurdžiai gyvenantys – nematomi
Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad didėjantys atlyginimai ir šiek tiek augančios pensijos yra gerai, bet senų žmonių padėtis dirbančiųjų atžvilgiu smarkiai nesikeis.
„Vaiko pinigai – padidėjo, visgi vidutinių pajamų šeimų gyvenimo papildomi 20 ar 40 eurų nepakeis, bet tai yra solidarumas su tais, kurie turi mažiau. Šiek tiek didėja šalpos pensijos, kurios skiriamos tiems, kurie neturi teisės gauti „Sodros" pensijos. Šalpos pensija mokama arba seniems, arba neįgaliems žmonėms, didelė dalis tų žmonių – neįgalūs nuo pat vaikystės, gimė neįgalūs“, – sako ekonomistas.
Jis pridūrė, kad šalpos pensijos padidėjo labai nedaug ir tai – nepateisinama.
„Kai viskas kyla: atlyginimai, pensijos, „vaiko pinigai“, tiems žmonėms (šalpos pensijos gavėjams) padidinimas yra labai nereikšmingas, o didinta jiems nebuvo dešimt metų, nes krizės laikais pašalpos buvo įšaldytos“, – tikina R. Lazutka.
Gaunantieji socialinę pašalpą taip pat neturi kuo džiaugtis, jų 122 eurų dydžio pašalpa padidės vos truputį, skurdas juos lydės ir toliau.
„Tokių žmonių nėra labai daug, bet visuomenės nuomonė apie juos nėra gera. Manoma, kad jie savo pinigus prageria. Visgi alkoholizmas yra liga, žinoma, yra garbingos ir negarbingos ligos, bet čia jau nieko negalima padaryti. Tarp gaunančiųjų socialines pašalpas yra ir neprasigėrusių žmonių, o tokių, kuriems gyvenimas tikrai negailestingas, tarkime, vienišos mamos su keliais vaikais, kurių tėvas – pabėgęs. Ji gali gyventi kaime, dirbti negali, nes darbo vieta – toli. Tokių situacijų yra ir tų pašalpų reikia“, – sako ekonomistas.
R. Lazutka tikina, kad šių žmonių padėtis nėra gerinama, nors mėginama eiti teisinga linkme ir derinti išmokas su paskata dirbti. Visgi, ši pašalpa yra per maža ir ją gaunantys žmonės lieka skurde.
„Jei žiūrėtume, kokie žmonės pakliūva į skurdo spąstus, pamatytume, kad žmonės – keičiasi. Dalis žmonių išeina iš skurdo, o kiti, tarkime, vyresni, pasiekę pensijos ribą, pakliūva į šį ratą. Lietuvoje yra apie 23 proc. žmonių gyvenančių skurde. O štai tie, kurie gauna tik 122 eurus yra dar labiau atitrūkę ir gyvena žemiau skurdo ribos“, – sako R. Lazutka.
Ekonomistas svarsto, kad skurdas gali būti paveldimas. Apleisti vaikai ateina iš šeimos ir mokykloje į juos taip pat kreipia mažiau dėmesio, užsidaro skurdo ratas ir taip kuriasi nesėkminga visuomenė.
„Suomijoje geriausi mokytojai dirba su blogiausiais vaikais, o pas mus viskas atvirkščiai. Dėl to susidaro ilgalaikis, paveldimas skurdas, o tokie vaikai susiduria ir su visuomenės pasmerkimu, nurašymu. Neretai iš vaiko nieko nesitikima vien todėl, kad jis augo „blogoje“ šeimoje“, – aiškina R. Lazutka.
Jis prognozavo, kad kiti metai džiaugsmo pašalpas gaunantiems žmonėms neatneš.
„Kainos kyla, brangsta ne tik maistas, net ir elektra, šildymas, o lengvatos veikia ne visiems ir ne visada. Net ir menkas pabrangimas žmonėms, kurių pajamos itin mažos – ryškus ir skausmingas“, – svarsto ekonomistas.
Anot jo, skurdžiai gyvenantys žmonės Lietuvoje yra pamiršti ir negirdimi, jie negeba organizuotis ir užimti ministerijos, todėl lieka nematomi.
Trūksta pinigų ir tinkamo požiūrio
Ekonomistas Justinas Mundeikis įsitikinęs, kad atskirtis tarp skurdo ribos ir faktinių pajamų yra tokia didelė, jog bet kokie pašalpų didinimai situacijos stipriai nepagerins. Anot jo, „vaiko pinigų“ didinimas yra geras dalykas, bet ši priemonė yra visiškai nesukoncentruota, nes duodama visiems – reikia ar nereikia.
„Problema su „vaiko pinigais“ ta, kad taip kovojame su skurdo pasekmėmis, bet mažai dėmesio skiriame priežastims. Trečdalis socialiai remtinų šeimų vaikų mažiau dalyvauja priešmokykliniame ugdyme, neina į darželius ar priešmokyklines klases. Tai svarbu, nes mokykloje jų lygis jau būna nevienodas“, – tikina J. Mundeikis.
Ekonomistas įsitikinęs, kad Lietuvoje stinga supratimo, kaip naudojame pinigus, nėra kaštų-naudos analizės.
„Blogai tai, kad socialinės pašalpos dydis yra perpus mažesnis nei absoliuti skurdo riba. Tai – labai didelis nesusipratimas, kaip galima absoliutų skurdą įvardyti, kaip 245 eurus, o teisę į socialinę pašalpą žmogus įgyja, jei jo pajamos ne didesnės nei 122 euro. Tai – didžiuliai neadekvatumai“, – stebisi ekonomistas.
Anot jo, stinga ne tik pinigų, bet ir tvaraus sisteminio požiūrio į socialinę sritį.
Pasak J. Mundeikio, Lietuvoje yra ir didelė struktūrinio nedarbo problema, krūvos žmonių neranda darbo, nors darbininkų mes įsivežame iš trečiųjų šalių.
Taip, pasak ekonomisto, mes nesprendžiame nedarbo problemų, skatiname emigraciją. Jis mano, kad 2019 metai nieko nepakeis socialinės politikos srityje ir ilgalaikėje perspektyvoje didelių ir gerų pokyčių – nenusimato.
