Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Gaisras Vilniaus „IKEA“ parduotuvėje kilo pernai gegužės 9-ąją. Išvakarėse Ukrainos pilietis prieš parduotuvės užsidarymą sandėlyje šalia degių prekių paliko sprogmenį su laikrodiniu mechanizmu, kurį aktyvavo 4 valandą ryto. Kilo gaisras.
Galimai organizavo Rusija
Milžiniškas prekybos centras visas nesudegė tik dėl to, kad staigiai sureagavo parduotuvės darbuotojai. Bylą teismui perdavusi prokuratūra dabar šį įvykį pripažino teroristiniu išpuoliu ir viešina jo detales. Lietuvos pareigūnai teigia nustatę, kad išpuolį vykdė teroristinė grupė, o jį galimai organizavo ir užsakė asmenys, susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
„Pasirašytas kaltinamasis aktas ir byla keliauja į Vilniaus apygardos teismą kaltinant vieną asmenį dėl teroristinio pobūdžio nusikalstamų veikų“, – konstatavo prokuroras Artūras Urbelis.
Su kaltinamuoju aktu teismui pateiktas ir civilinis ieškinys dėl 485 tūkst. eurų padarytos žalos parduotuvei Lietuvoje. Prokuroras pabrėžė, kad ši gaisro „IKEA“ byla yra viena pirmųjų, kai nusikaltimas kvalifikuojamas, jog veikė teroristinė grupė.
„Buvo identifikuotas įtariamasis ir jo bendrininkai, kurie šį nusikaltimą planavo, organizavo ir jį padarė“, – pabrėžė kriminalinės policijos atstovas Saulius Briginas.
Išpuolį šie asmenys kruopščiai planavo, prieš tai į Lietuvą buvo atvykę žvalgybos tikslais, fotografavo prekybos centrus, planavo pasitraukimo kelius.
„Tai buvo du asmenys, jauno amžiaus, iki 20 metų. Vienas jų, kurį mes ir perduodame teisminiam nagrinėjimui, buvo nepilnametis“, – teigė A. Urbelis.
Piktinasi, kad per daug slaptumo
Abu jaunuoliai – Ukrainos piliečiai. Tiesa, prokuratūra akcentuoja, kad su šia nusikalstama grupe taip pat yra susiję dar keli Rusijos ir Lietuvos piliečiai. Pasak prokuroro, jaunuoliams už išpuolį buvo pažadėtas 10 tūkst. eurų atlygis ir BMW automobilis.
„Čia yra ta pati pigiausia forma, kur realiai, na, valstybės mastu nieko nekainuoja. Daro Rusija ir žymiai rimtesnes operacijas“, – tikino politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Apžvalgininkas teigia, kad pagrindiniai būdai užtikrinti valstybės saugumą yra investicijos į valstybės saugumo tarnybas ir visuomenės atsparumo didinimas. Dažnai prokuratūra neatskleidžia net paties fakto, kad buvo įvykdytas teroristinis išpuolis, o tai nedidina žmonių budrumo, pastabumo, sugebėjimo atskirti, įtarti nusikalstamą veiką.
„Aš tikrai nesakau, kad mes neturėtumėm daryti slaptai tą, ką privalom daryti slaptai. Bet slaptumo, kur jo nereikia, Lietuvoje yra per daug“, – įsitikinęs M. Laurinavičius.
Prokuratūra sako, kad šiuo metu dar yra kiek daugiau nei 20 pradėtų tyrimų dėl galimų teroristinių išpuolių Lietuvoje, apie kuruos visuomenė nieko arba beveik nieko nežino.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:





































































































































































































































































