Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala pabrėžia, jog Rusija siekia, kiek įmanoma, destabilizuoti situaciją šalyse, į kurias yra nusitaikiusi.
„Siekia pasiekti tam tikro lygmens lokalų chaosą NATO šalyse. Taip pat tai yra būdas testuoti NATO veikimo principus, kur galbūt NATO šalys yra pažeidžiamos, kuriose srityse tas atsparumas panašiems išpuoliams yra sumenkęs“, – teigia jis.
Linas Kojala: Rusija mus įvardija kaip nedraugiškas valstybes, į kurias taikosi
Pasak L. Kojalos, prie hibridinio karo prisideda ir nuolatinės dezinformacijos atakos, kurios tęsiasi ne vieną dešimtmetį. Taip pat migracijos atakos prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją iš Baltarusijos ir incidentai Baltijos jūroje.
Nepaisant to, pamini ir Rusijos kišimąsi į Prancūzijos bei JAV prezidento rinkimus, Vokietijoje vykstančias provokacijas bei Skripalių šeimos apnuodijimą. Taigi, jo manymu, Rusijos agresyvus elgesys paplitęs po didžiąją dalį Europos, tačiau pagrindiniai taikiniai yra minėtos 3 šalys.
„Lietuva, Latvija, Lenkija su tuo susiduria ne vienas dešimtmetį, bet šiuo atveju mes esame bendra Europos Sąjungos, NATO šalių dalis ir Kremlius oficialiai yra įvardijęs mus kaip nedraugiškas valstybes, į kurias akivaizdu, kad taikosi“, – sako jis.
Šalių atsakas labai svarbus, nes Rusijos agresija nemenksta
Ekspertas patikina, jog Europos šalių, kuriose vyksta sabotažo aktai, reakcija gali nulemti, kokių žingsnių Rusija imsis toliau.
„Tas atsakas, kurį Vakarų šalys sutinka duoti agresoriui, kai galiausiai kažkas nutinka, leidžia įvertinti, ko ji galėtų tikėtis, jeigu ateityje žengtų ir kitokių žingsnių. Štai, tas nuolatinis testavimas“, – pabrėžia L. Kojala.
Tačiau, politologo vertinimu, geriausia reakcija yra didinti atsparumą ir užbėgti įvykiams už akių. Taip pat planuoti, kokie bus Kremliaus agresijos scenarijai.
„Reikia konstatuoti, kad tikrai ne visi hibridiniai aktai, kuriuos Rusija norėtų padaryti, pavyksta. Tikrai yra nemaža dalis, kuriems yra užkardomas kelias, ir tai yra jau geras pavyzdys. Reiškia, mes gebame mokytis vieni iš kitų, suprasti Kremliaus veikimo logiką.
Reikia parodyti, kad Kremliui nekiltų minčių, jog jie elgiasi agresyviai, o atsakas iš Vakarų yra arba joks, arba labai menkas“, – pažymi jis.
Kita vertus, L. Kojalos teigimu, šalys į išpuolius reaguoja tinkamai.
„Atsparumas yra gerokai padidėjęs, bet tuo pačiu akivaizdu, kad Rusijos interesas toliau siekti savo tikslų agresyviais metodais tikrai nėra sumenkęs “, – tvirtina jis.
Rusijos agresija „sumušimais, padegimais ir mėginimais padegti“
Kaip anksčiau naujienų portale tv3.lt rašyta, Lenkijos premjeras pirmadienį privačiam transliuotojui TVN24 patvirtino, kad kai kurie pastarojo meto incidentai Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje buvo sabotažo aktai, vykdomi Rusijos užsakymu.
Tarp jų – pasikėsinimas padegti Vroclavo dažų gamyklą Vakarų Lenkijoje ir „Ikea“ sandėlio padegimas Lietuvoje. D. Tuskas taip pat pranešė, kad Lenkijos pareigūnai sulaikė ir suėmė devynis asmenis, įtariamus tiesioginiu dalyvavimu sabotažo aktuose Rusijos naudai.
„Šiuo metu turime devynis įtariamuosius, suimtus ir kaltinamus tiesioginiu dalyvavimu sabotažo aktuose Lenkijoje Rusijos tarnybų užsakymu“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
D. Tuskas patikslino, kad suimtieji kaltinami „sumušimais, padegimais ir mėginimais padegti“.
O štai, Donaldas Tuskas pabrėžė, kad valstybė šiuo klausimu dirbama, konsultuodamasi su kaimynais ir sąjungininkais.
„Esu tikrai patenkintas mūsų tarnybų efektyvumu“, – konstatavo D. Tuskas.
Anksčiau Lenkijoje buvo pranešta apie prorusiškų agentų ir šnipų suaktyvėjimą šalyje. Gegužės pradžioje D. Tuskas pasiūlė atnaujinti Lenkijos komisijos Rusijos įtakai tirti darbą.
Įspėja apie grėsmę Lietuvoje
ELTA primena, kad pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas praėjusį penktadienį įspėjo, jog Lietuvoje tokių provokacijų pavojaus lygis yra gana aukštas.
Anot jo, dėl to kelias pastarąsias savaites aukštesnio budrumo lygiu veikia ir šalies teisėsaugos tarnybos. NKVC vadovas pažymėjo, kad tokiomis aplinkybėmis visuomenė bei verslai raginami imtis prevencinių veiksmų dėl saugumo.
„Padegimų grėsmė, ką matome iš kaimyninių valstybių, egzistuoja ir Lietuvoje. Todėl raginame įmones ir saugos tarnybas būti labai budrias, stebėti situaciją, fiksuoti galimus įtartinus incidentus“, – pabrėžė V. Vitkauskas. Jo teigimu, panašaus braižo incidentas įvyko ir prieš porą savaičių prekybos centre „Ikea“ – pastate kilo gaisras. Įtariama, jog tai tyčinis padegimas.
