Prezidentūra buvo iškėlusi tikslą iki liepos vidurio nuo COVID-19 paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų. Jau birželio galas, o Lietuvoje vakcina nuo COVID-19, Statistikos departamento duomenimis, yra paskiepyti kiek daugiau nei 44 proc. gyventojų.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys TV3 laidoje „Dienos komentaras“ pirmadienį sakė, kad dėl vakcinavimo tempų spartinimo šiuo metu yra intensyviai dirbama su savivaldybių merais.
„Yra kelios kryptys, kuriomis dirbame – vaikų, šeimos gydytojų, jų skatinimas, nes jų žodis yra labai reikšmingas žmonėms apsisprendžiant. Kita grupė priemonių yra susijusi su mobiliomis priemonėmis – palapinės, vykstančios į miestelius, į didelio susibūrimo vietas, vakcinacijos centrų atsidarymas dideliuose prekybos centruose, kas Šiauliuose nuo liepos 4 d. ir kituose „Akropoliuose“ bus šiek tiek vėliau. Prie Palangos tilto numatoma palapinė. Mobilūs autobusiukai, mobilios priemonės, kur vakcina atvažiuos“, – laidoje kalbėjo ministras A. Dulkys.
Pasikalbėti su ministru norėtų
Nors ministras ir sako intensyviai dirbantis su savivaldybėmis, vis dėlto ne visi merai sako jaučiantys ministerijos susirūpinimą. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sako mielai pasikalbėsiantis su ministru keliais rūpimais klausimais, tik kad susisiekti su juo esą yra sunku.
„Galbūt kažką praleidau, ne visada ir ne visais atvejais buvau susitikimuose su savivaldybių asociacija ir ministru, todėl tiesioginių pokalbių Klaipėdos kontekste kol kas tikrai nebuvo. Norėčiau pasiklabėti su ministru ir būtų daug apie ką pasiklabėti, bet pavieniui prisibelsti iki ministro nėra taip paprasta, kiek tenka girdėti iš kolegų. Naudodamasis proga sakau – laukčiau susitikimo virtualiai su ministru, nes aptarti tikrai yra ką“, – tv3.lt sako V. Grubliauskas.
Klaipėdos meras teigia, kad vakcinavimo tempai Klaipėdos savivaldybėje, kaip ir visoje šalyje, ko gero, nėra tokie, kokių buvo tikėtasi.
„Siekis 70 proc. liepos viduriui buvo gana ambicingas ir tuo metu jis atrodė realus, bet gyvenimas viską sudėliojo truputį kitaip. Nelabai kas planavo tokio vangumo iš gyventojų pusės nepaisant to, kad skiepijimosi galimybės yra maksimalios“, – sako V. Grubliauskas.
Meras mano, kad gyventojams reikėtų sukurti sąlygas, kad nepasiskiepijus tiesiog taptų nepatogu gyventi.
„Žinau ne vieną žmogų, kuris vien dėl patogumo keliauti ryžosi vakcinoms, nors žvelgė skeptiškai. Tokių sąlygų sukūrimas įsibėgėjant Delta ar kitoms atmainoms, neperžiangiant Konstitucijos, manau, čia yra veiksmingiausia priemonė“, – komentuoja V. Grubliauskas.
Klaipėda taip pat planuoja imtis tam tikrų veiksmų vakcinavimo apimtims padidinti. Planuojama artinti vakciną prie žmonių. Jau netrukus vakciną planuojama atvežti į pietinius Klaipėdos rajonus, kur, pasak mero, gyvena didelė dalis klaipėdiečių.
Sutarus su namų bendrijomis tam skirtose erdvėse ir nustatytu laiku planuojama pastatyti autobusiuką, kur dvejojantys žmonės galėtų atvykti pasiskiepyti čia ir dabar.
Taip pat yra tariamasi atidaryti vakcinavimo centrus populiariausiuose prekybos centruose, kai kuriose vaistinėse.
„Mes iš savo pusės darome labai daug ką, bet vienintelio noro, apsisprendimo ateiti pasiskiepyti iš paprastų žmonių tikrai trūksta. Manau, kad tai yra tas slenkstis, kurio neperžengiame. 70 proc., jei viskas gerai, duok Dieve, kad būtų rugsgėjį arba spalį“, – sako V. Grubliauskas.
Nesupranta, apie kokį 70 proc. kalbama
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sako jaučiantis ministro rūpestį vakcinacijos klausimu.
„Galiu tik patvirtinti, kad ministras šiuo klausimu nuoširdžiai stengiasi, bet tai yra nenugalima jėga vasarą, kuri perdėlioja žmonių elgesį. Čia nieko nesugalvosi, to reikėjo laukti, tam reikėjo ruoštis ir pagal galimybes paskiepyti kaip galima daugiau žmonių iki vasaros, ką ir darė kitos šalys, bet mes skiepų negalėjome gauti“, – tv3.lt komentuoja A. Visockas.
Vis dėlto meras taip pat turi pastabų tikslą iki liepos vidurio paskiepyti 70 proc. žmonių, iškėlusiems politikams. A. Visocko nuomone, reikėtų apsispręsti, apie kurios visuomenės dalies vakcinavimo procentą yra kalbama – ar apie visų gyventojų, ar tik tų, kurie gali gauti skiepą. Kalbant apie 70 proc. gyventojų vakcinaciją ir 70 proc. galinčių skiepytis žmonių vakcinaciją yra kalbama apie skirtingus žmonių kiekius.
„Atmeskime tuos, kurie negali būti skiepijami iki 12 m. amžiaus ir mes norime paskiepyti 100 proc. gyventojų? Taip nebus. Iš pradžių reikia susitarti, apie ką kalbame, nes kai kalbame, kad Šiaulių mieste paskiepytas 41 proc., bet nuėmus tuos žmones, kurie negali būti paskiepyti ir nuėmus tuos, kurie jau yra persirgę, jau ir dabar turime kokius 55 proc.“ – aiškina A. Visockas.
Taip pat, mero nuomone, vaikytis 70 proc. suvakcinuotų žmonių ribos nereikėtų ir dėl to, kad iki šiol nėra būdo, kaip namuose persirgusius žmones įtraukti į imunitetą turinčių žmonių statistiką. Statistikos departamento duomenimis, imunizaciją šalyje gali turėti apie 49 proc. žmonių.
„Mano galva, reikėtų paskiepyti apie 50 proc. ir pridėjus persirgusius būtų apie 70 proc. Man atrodo, kad persirgusių žmonių skaičius yra labai didelis. Dalies žmonių sistema tiesiog nemato. Prašiau, kad ministerija spręstų šį klausimą.
Kalbu apie tuos žmones, kurie nėjo darytis PGR testo, bet persirgo namuose. Jie nesiregistravo (testui – aut. past.), bet antikūnai rodo, kad jie yra persirgę. Jie skiepijasi vienu skiepu arba nesiskiepija, nes kiek laiko skiepytis nebūtina. Šių žmonių mes nematome ir kai sistema juos pradės matyti, turėsime kitokį vaizdą“, – komentuoja A. Visockas.
Šiaulių mero manymu, žmonės skiepytis gali vengti dėl kelių priežasčių. Viena jų – galbūt jau yra paskiepyti visi skiepo norėję, o, antra, žmonės gali turėti neigiamą įtaką darančių įsitikinimų ir patirčių.
Miestas papildomai atidarys vakcinavimo centrą prekybos centre „Akropolis“, taip pat planuoja važiuoti skiepyti žmones jų namuose, jei jie tokį norą išreikš.
Vis dėlto meras atkreipia dėmesį, kad čia gali būti svarbus ir politikų ar kitų žmonių matomų asmenų rodomas pavyzdys. A. Visockas pasakoja, kad šiuo metu nuo COVID-19 yra pasiskiepiję arba turi imunitetą visi miesto tarybos nariai, beveik visi ligoninės darbuotojai, taip pat nuo COVID-19 yra pasiskiepiję visi pradinių klasių mokytojai.
Loterijos pasiteisino
Ministro rūpestį sako girdintis ir Marijampolės meras Povilas Isoda.
„Turėjome kelis pasitarimus, aptarėme priemones, problemas, kurios kyla. Kalbėjimas tikrai vyksta, bendradarbiaujame, bet vaistų, kaip realiai paskatinti vakcinavimąsi, matyt, nėra kiek norėtume“, – tv3.lt sako P. Isoda.
Meras teigia, kad vakcinuotis žmonės ima vengti dėl įvairių priežasčių. Viena jų – sumažėjęs realus pavojus. Sergamumas COVID-19 Lietuvoje stipriai smuko, tad ir virusas žmonėms gali atrodyti nebe toks pavojingas.
„Žmonės atsipalaidavo ir nejaučia grėsmės. Akcentuojame, kad nedaug trūksta, jei prasidės renginiai, neduok Dieve, ims plisti gerokai pavojingesnės atmainos, panašu, kad galime turėti problemų“, – komentuoja P. Isoda.
Kad paskatintų žmones vakcinuotis, Marijampolės savivaldybė ėmėsi įvairių priemonių. Be to, kad gyventojai gali paprašyti būti atvežti į vakcinavimo centrus, savivaldybė dar anksčiau surengė loteriją, kurios metu apdovanojo nuo koronaviruso pasiskiepijusius gyventojus.
„Keturias savaites iš eilės darėme loteriją, ši savaitė ketvirta. Kviečiame Marijampolės savivaldybėje gyvenančius arba mūsų įmonėse dirbančius žmones, kurie pirmą kartą pasiskiepija, užpildyti loterijos bilietą. Kitiems nepatinka ši idėja, tad dalyvauja tie, kurie savanoriškai užpildo tą lapelį.
Kiekvieną savaitę turime apie 40 prizų, šią savaitę turėsime dar daugiau. Tris paspirtukus, tris naujus išmaniuosius telefonus. Tai bus didysis traukimas iš visų, kurie dalyvavo loterijoje“, – pasakoja P. Isoda.
Meras sako, kad buvo tikėtasi, jog loterijoje dalyvaus daugiau žmonių, tačiau bet kokiu atveju šis sprendimas esą pasiteisino: „Ne vienas prasitarė, kad atėjo dėl loterijos.“
P. Isoda teigia, kad skatinti gyventojus vakcinuotis buvo šiek tiek pavėluota, ši priemonė turėjo būti taikoma dar anksčiau, kai galiojo griežtesni karantino ribojimai.
„Tikrai pasiteisino, tai nieko nekainavo, visas dovanas dovanojo verslininkai. Tai mums pavyko, o kad žmonės nesididžiuoja, jog dalyvavo, viskas gerai, svarbu, kad jie ateina ir vakcinuojasi“, – sako P. Isoda.
Meras teigia, kad šiuo metu gyventojai iš įvairių seniūnijų yra vežami į vakcinacijos centrus, taip pat planuojama statyti mobilias palapines įvairiose šventėse, koncertuose, kur žmonės galėtų ateiti ir pasiskiepyti čia ir dabar.
Kalėdienė: vargu, ar tikslą pasieksime, bet stengtis turime
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė, profesorė Ramunė Kalėdienė sako, kad pasiekti Prezidentūros iškelto tikslo, ko gero, iki liepos vidurio nepavyks. Tačiau reikėtų ir toliau laikytis tikslo paskiepyti kaip įmanoma daugiau gyventojų.
„Manau, kad dabar reikia orientuotis į tas grupes, kurios yra mažiausiai vakcinuotos ir ypač į pažeidžiamus žmones, vyresnius, kurie nėra vakcinavęsi. Nedaryčiau didelės dramos, kad mes kažkokio skaičiaus nepasiekėme, nes akivaizdu, kuo daugiau vakcinuosime, tuo mums visiems bus saugiau“, – tv3.lt komentuoja R. Kalėdienė.
Kai kuriems merams pareiškus, kad nėra aišku, apie kokią suvakcinuotų gyventojų dalį kalbėjo prezidentas, R. Kalėdienė taip pat sako neturinti į šį klausimą atsakymo. Pasak profesorės, ši riba žiūrint į kiekvieną gyventojų grupę gali būti skirtinga.
„Žinoma, jei paimsime visą populiaciją su mažais vaikais tai tos ribos bus kitokios. Aš galvoju, kad mums svarbiausia yra orientuotis ne į vaikus, bet į žmones, kurie daugiausiai komplikacijų patiria sirgdami COVID-19. Vyresniųjų žmonių grupėse arba tose grupėse, kur turi lėtines ligas ir didelę riziką komplikacijoms. Čia net 70 proc. nepakaks. Čia mes turime siekti dar didesnio procento. Į šį procentą žiūrėčiau labai selektyviai, peržiūrint, kokia tai yra žmonių grupė“, – sako R. Kalėdienė.
Profesorė pabrėžia, kad egzistuoja grupė žmonių, kurie dar nepasiskiepijo tik dėl to, kad abejoja. Jie dažnu atveju internete randa informacijos apie vakcinas ir įvairias komplikacijas, todėl gali sudvejoti.
„Šie žmonės, manau, grupė lanksti, kuri yra potencialas pasiskiepijimui. Nuraminus žmogų, išaiškinus jam, kokią naudą turi skiepas, žmogus persigalvoja. Savo aplinkoje turime nemažai žmonių, kurie iš pradžių sakė, kad tikrai nesiskiepys, bet dabar jau yra pasiskiepiję. Aišku, kiekvienoje visuomenėje yra tam tikra žmonių grupė, kuri iš principo nesiskiepija, o ne iš nežinojimo arba jų žinojimas yra kitoks“, – sako R. Kalėdienė.
Vis dėlto, pasak R. Kalėdienės, paskiepyti visų žmonių gali ir nepavykti, mat tai yra tas pats, kas priversti žmogų valgyti ką nors, ko jis dėl savo įsitikinimų nevalgo.
„Ši grupė visada išliks, tik, manau, kad jie susidurs su nemažomis problemomis ateities visuomenėje, nes žmonėms, kurie neturi vakcinos, imuniteto, jiems rizikos didesnės tiek socialinės, tiek sveikatos“, – komentuoja profesorė R. Kalėdienė.
Neaišku, ar vakcinavimo kampanija veikia
Nemažai kritikos dėl smukusių vakcinavimo tempų buvo skirta vakcinavimo kampanijai. Apie tai tv3.lt jau rašė kiek anksčiau.
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas pasigenda duomenų, rodančių, ar vakcinavimo kampanija buvo veiksminga. Pasak specialisto, kiekvienas žmogus gali turėti nuojautą apie tai, ar kampanija veikia, ar ne, tačiau ekspertams kampaniją vertinti sunku.
„Dabar turime burti iš tirščių. Akivaizdus dalykas, kurio bent jau aš pasigedau. Viena – mes nematome ir nežinome, kampanijų regionuose. Labai sunku susidaryti pilną vaizdą, kokie veiksmai yra daromi. Jei pilno vaizdo nematysime ar neturėsime galimybės jo pamatyti vėliau, mes liksime situacijoje, kada negalėsime įvertinti, ar buvo gerai padaryta, ar blogai“, – tv3.lt komentuoja A. Katauskas.
Pašnekovas sako, kad vakcinacijos kampanija turėtų būti skirtingai pritaikoma skirtingoms gyventojų grupėms. Tikslinės auditorijos skiriasi pagal amžių, išsilavinimą, lytį, ir t.t. Taip pat skiriasi kiekvieno žmogaus požiūris į vakciną, koronavirusą ir pandemiją.
„Paprastai čia turime labai skirtingus įrankius, kuriuos reikia naudoti. Yra žmonės, kurie sėdėjo ir laukė, kol bus skiepai ir jie pirmu numeriu registravosi, kai galėjo. Matėme didžiules eiles prie vakcinavimo vietų, žmonės ėjo, skiepijosi ir viskas tvarkoje.
Yra žmonės, kurie abejoja, ar skiepytis, renkasi daugiau informacijos, kad suprastų, kokie yra šalutiniai poveikiai, ar viskas gerai. Trečia, yra tie, kurie yra kategoriškai prieš. Paskutinis, mano nuomone, yra tie, kurie prieš ir aktyviai propaguoja nuomonę prieš, vadinamieji antivakseriai“, – aiškina A. Katauskas.
Tačiau atsakymo, kaip prieiti prie šių žmonių, specialistas neturi.
„Kai kurių žmonių, matyt, niekas neįtikins, tik plaktukas per pirštus, nieko nepadarysi. Vakcina, ar ne, jokio skirtumo nėra. Žmonės kartais atsisako daryti dalykus dėl įsitikinimų, jie randa faktų interpretacijas, kurios pagrindžia jo nuomonę, ir tos nuomonės laikysis. Žmogus nuomonę keičia labai sunkiai. Kai kalbama apie populiacijos dalį, kurią reikia paskiepyti, man truputį keista – ar mes žinome, kiek iš tos populiacijos reikalauja kitokio komunikacinio priėjimo?“ – komentuoja A. Katauskas.
Kaip pastebi specialistas, diskusijos dėl skiepų ypatingai aktualios tapo tik šiemet, nors prieš skiepus nusiteikusių žmonių buvo ir anksčiau. Tai rodo anktesni pavyzdžiai. Tačiau šios problemos per mėnesį ar du, kaip sako A. Katauskas, išspręsti nepavyks.
Todėl, A. Katausko nuomone, reikėtų investuoti į tuos žmones, kurie dėl vakcinos vis dar dvejoja. Juos būtų galima paskatinti rodant ekspertų, nuomonės lyderių, draugų ar net kaimynų pavyzdžius.
Taip pat tokiais atvejais, kai viešojoje erdvėje pasirodo netikslios ir neigiamą įtaką žmonių apsisprendimams galinčios padaryti informacijos, į tai turėtų reaguoti ne tik žiniasklaida, bet ir ekspertai.
„Šiuo metu man tenka kalbėti braižant šakute ant vandens. Mes nematome, kokie buvo keliami komunikaciniai tikslai. <…> Mano nuomone, nepaisant to, kas jau yra padaryta, žiūri duomenis, analizuoti, kas kinta ir nebijoti į šiukšlių dėžę išmesti veiksmų, kurie buvo padaryti, bet nesuveikė. Susidūrėme su unikalia situacija ir mokysimės darydami“, – sako A. Katauskas.
Statistikos departamento ketvirtadienio duomenimis, abi vakcinos nuo COVID-19 dozes yra gavę kiek daugiau nei 37 proc. gyventojų, o viena vakcinos doze šiuo metu yra paskiepyti 7 proc. gyventojų.
