Vienas iš ir po karantino išliekančių ribojimų – kaukės. Jos ir po karantino lieka privalomos viešajame transporte, prekybos vietose, viešojo sektoriaus institucijose.
„Nuo šiol kaukės privalomos ten, kur yra kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo, tačiau Vyriausybė, svarstydama į nutarimą taip pat įtraukė ir nuostatą, kad vis tik labai yra rekomenduojama ir uždarose erdvėse naudoti kaukes ten, kur yra vidinis įstaigų gyvenimas, ne tik, kur teikiamos paslaugos“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras A. Dulkys.
Ministras teigė, kad tikslesni reikalavimai dar bus nustatyti operacijų vadovo sprendimais artimiausiu metu.
„Labai blogai“
Ne visi merai supranta, kodėl buvo priimtas sprendimas ir toliau reikalauti dėvėti kaukes. Pasak Šiaulių miesto mero Artūro Visocko tai, kad kaukės ir toliau lieka privalomos, yra „labai blogai“.
Politiko nuomone, kaukės turėjo likti tik rekomendacija, mat šį reikalavimą užtikrinti pavyksta ne visada.
„Privalomumo policija negali sukontroliuoti, pavyzdžiui, jei remiasi dviejų metrų atstumu. Kurį bausi, jei žmogus prieina iš nugaros? Jo nematai arba jeigu eina, tai ką – tau bėgti nuo jo? Reikia pagalvoti ir ten, kur negali visiškai sukontroliuoti, turi būtinai likti rekomendacija“, – tv3.lt komentuoja A. Visockas.
Be to, kaip teigia meras, žmonėms kaukės jau yra atsibodusios ir, pavyzdžiui, Šiauliuose savo noru jas dėvi tik retas. Kai atsiranda reikalavimas, žmonėms kyla atmetimo reakcija.
„Žmonės pripranta nebesilaikyti teisės aktų ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mes taip ilgai valdėme pandemiją. Aš priskiriu Lietuvos pandemijos valdymą prie vienų iš blogiausių Europoje. Jeigu būtume darę tikslinius ir teisingus žingsnius, jeigu teisė ir teisinis reglamentas būtų veikęs, mes turėtumėme kitokį susiklausymą.
Šiuo metu žmonės yra pripratę nekreipti dėmesio į teisės reglamentus, tiesiog nebekreipia dėmesio į tai, kas ką sako. Tai yra pati blogiausia versija, kokia gali būti. Mano prašymas – duoti nurodymus tik tais atvejais, kai esi tikras, kad gali sukontroliuoti ir duoti rekomendacijas tais atvejais, kai nesi tikras“, – sako A. Visockas.
Meras pabrėžia, kad dėl netinkamo pandemijos valdymo stipriai nukentėjo moksleivių ugdymas, mokyklos buvo per ilgai uždarytos, todėl kai kurių ribojimų nauda neatsveria jų padarytos žalos.
„Yra tam tikros naudos, bet mažos. Per ilgas buvo pandemijos valdymas, per daug nukentėjo švietimo sistema. Per daug ištempta ir iš to išaugo nepaklusnumas. Žmonės iš esmės nesilaiko teisės akto, nes buvo pripratinti nesilaikyti“, – sako A. Visockas.
Nesupranta ir kitų reikalavimų
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sako, kad dėl reikalavimo dėvėti kaukes reikėtų klausyti specialistų argumentų. Visa kita yra tik gyventojų patogumo klausimas.
„Tikrai nesutikčiau su tuo, kad kaukių dėvėjimas turėtų išlikti panašus kaip iki šiol, tai nėra vienintelė panacėja, stabdanti užkratą, aišku, viena iš jų“, – tv3.lt komentuoja V. Grubliauskas.
Meras pastebi, kad dažnas žmogus kaukių klausimu tapo ekspertu. Dalis gyventojų vienkartines kaukes iš viso dėvi netaisyklingai, jas dedasi keletą kartų ir nešioja ne dieną ar ne dvi.
„Daug taisyklių galima prigalvoti ir daug ribojimų tęsti, bet reikėtų pažiūrėti, kurie jų duoda efektą ir yra realiai įgyvendinami, o kurie yra tik formalumas, kurio niekas nesilaiko ir niekas nekreipia dėmesio, tai kam jie tokie reikalingi?“ – klausia V. Grubliauskas.
Vis dėlto ir Klaipėdoje pastebima, kad kaukes jau dėvi tik retas gyventojas.
„Matau, kad kaukė jau tampa retenybe. Jei būdavo įtemptas laikas, kada be kaukės buvo galima retai išvysti žmogų, dabar jau kaukė viešumoje, net žmonių susibūrimo vietose, yra retenybė. Gerai tai ar blogai, nesiimu vertinti“, – sako V. Grubliauskas.
Meras sako nesuprantantis kitų reikalavimų, pavyzdžiui, renginiams. Atšaukus karantiną dideli renginiai, kuriuose žiūrovai ne tik sėdi, bet ir stebi stovėdami, galės vykti tik tokiu atveju, jei renginių dalyviai turės Galimybių pasus.
Toliau reikalaujama dalyvius registruoti iš anksto, bilietus platinti elektroniniu būdu. Be Galimybių paso renginiai galės vykti tik žiūrovams sėdint, viduje užpildant ne daugiau nei 75 proc. sėdimų vietų, o atvirose erdvėse dalyvių skaičius neribojamas.
„Klaipėda yra vasaros renginių sostinė. Didelių, milžiniškų renginių sostinė – Jūros šventė, įvairūs festivaliai. Ten, kur ribojimai, kurie nedideliam regioniniam renginy suprantami ir įgyvendinami, bet kalbant, kad tokie pat reikalavimai bus taikomi, kur susirenka šimtai tūkstančių žmonių, o pajūryje tokių renginių yra labai daug, tai yra tema, kuria reikia kalbėti“, – sako V. Grubliauskas.
Norėtų daugiau atlaisvinimų paskiepytiems
Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda sako manantis, kad nors tam tikri apribojimai dar gali būti reikalingi, jie neturėtų ir toliau varžyti nuo COVID-19 pasiskiepijusių žmonių. Mero manymu, šiems žmonėms turėtų būti suteikiamos realios galimybės.
„Reikia pabandyti eiti per skatinimą, kad žmonėms, kurie vakcinuojasi, kad galimybės būtų kitokios, platesnės, kad žmogui būtų laisviau, mat jis yra saugesnis.
Matyt, kad tų priemonių reikia, nes atsipalaidavimas jaučiasi. Kažkiek atsipalaiduoti ir grįžti į įprastą gyvenimą kiek per pavojinga, ką matome iš užsienio valstybių“, – tv3.lt sako P. Isoda.
Vis dėlto meras mano, kad priemonės turėtų būti gerai apsvarstytos ir išanalizuotos, kad nebūtų lengvai apeinamos ir kad būtų racionalios.
„Tiems žmonėms, kurie pasiskiepiję, ypatingai du kartus, galėtų atsirasti daug daugiau laisvių ir tos pačios kaukės dėvėjimas galėtų būti nuimtas kaip apčiuopiama priemonė, motyvacija, kodėl žmogus turėtų vakcinuotis“, – komentuoja P. Isoda.
Pasak Marijampolės mero, reikalavimas dėvėti kaukę taip pat jau yra išsisėmęs ir kaukes marijampoliečiai dėvi labai nenoriai.
„Matosi, kad (ribojimo – aut. past.) sunku laikytis. Žmonės kaukių vengia, bet mes stengiamės. Aišku, kad vietoje geriausia matyti situaciją, bet apribojimams reikia ir ekspertų, neužtenka požiūrio iš vietos, reikia tikėti ir ekspertais. Bet tuo pačiu, reikalavimai turi būti sukontroliuojami. Mes negalime padaryti ir uždėti kažkokius apribojimus, kas yra sunkiai sukontroliuojama.
Paskui žmonės tiesiog pajaučia, kad yra reikalavimas, bet gali jo nesilaikyti, nes jo niekas nekontroliuos – to labiausiai norisi vengti. Sąmoningumo kartais pritrūksta, tada bent neapsimetinėkime. Geriau mažiau tų ribojimų, bet jie realiai veikiantys“, – sako P. Isoda.
Portalas tv3.lt primena, kad nuo liepos 1 d. šalyje baigia galioti daugiau nei pusmetį trukęs karantinas. Tačiau lieka galioti ekstremalioji padėtis ir tam tikri saugumo reikalavimai.
