r. kalėdienė

Beveik aštuonis mėnesius Lietuvoje trukęs karantinas liepos 1-ąją dieną baigėsi. Šalyje išlieka ekstremalioji padėtis, tačiau pašalinus kai kuriuos ribojimus žmonės gali gyventi laisviau. Epidemiologai, palyginę pirmąją ir antrąją COVID-19 pandemijos bangas ir abu karantino laikotarpius, negaili kritikos abiem Vyriausybėms. Ekspertai taip pat neabejoja, kad žmonės nuo pat pradžių buvo klaidinami, o valdžios priimtus sprendimus prilygina savam dviračio išradinėjimui.

Vasarą atšilus orui pastebimas stiprus sergamumo Covid-19 rodiklių sumažėjimas. Tačiau ir ekspertai, ir aukščiausi šalies vadovai skatina per daug neatsipalaiduoti bei toliau saugotis. Antraip viskas gali grįžti bumerangu ir rudenį galime susidurti su dar viena koronaviruso banga. Prezidentūra pirmadienį paskelbė, kad vasara yra kritinis metas, kai būtina pasirengti pandemijos valdymui rudenį.

Galimybių pasas kelia aštrias diskusijas ne tik visuomenėje, tarp verslininkų, bet ir tarp sveikatos priežiūros specialistų. Vos įsigaliojęs dokumentas sukėlė audrų dėl savo galiojimo laiko su neigiamu koronaviruso testu. Ekspertai dar anksčiau skatino Vyriausybę kuo greičiau pailginti Galimybių paso galiojimo laiką, kad su testu jis galiotų ne parą, o ilgiau.

Karantino režimas Lietuvoje galioja iki vasaros pradžios. Tačiau Vyriausybė trečiadienio posėdyje turėtų apsispręsti, ar jį pratęsti. Ekspertai neskuba vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar karantinas turėtų būti tęsiamas. Jų nuomone, svarbu, kad Lietuvos gyventojai dar per daug neatsipalaiduotų ir šalyje išliktų kai kurie apribojimai. Praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiėmė žadėti, kad vasaros pradžią išvysime be karantino.

Vilniuje vykdomas eksperimentas, kai vienoje mokykloje moksleiviams leidžiama mokytis klasėse, pykdo mažesnes savivaldybes. Štai Šiaulių miesto meras Artūras Visockas stebisi, kodėl mokykla atidaryta sostinėje, kur sergamumas Covid-19 dvigubai didesnis nei Šiauliuose. Sveikatos specialistai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mato galimybę mažiau sergančiose savivaldybėse pradėti atverti mokyklas.

Stabilūs, bet toli gražu ne maži užsikrėtimo Covid-19 skaičiai Lietuvoje gali būti tyla prieš audrą. Mokslininkai įspėja, kad visiškai atsipalaiduoti dėl koronaviruso, kol sergamumas nepasiekė nulio, – per anksti. Maža to, sumaišties į ir taip sudėtingą situaciją įneša naujos koronaviruso atmainos. Net ir keli nauji viruso atvejai vietomis gali sukelti naujas susirgimų bangas. Palyginus su naujų kasdienių Covid-19 atvejų skaičiumi praėjusių metų pabaigoje, šiemet Lietuvai sekasi žymiai geriau.

Vyriausybės pasitarime ekspertų taryba pristatė pasiūlymus, nuo kurių turėtų prasidėti karantino atlaisvinimai šalyje. Ekspertai pirmiausia Vyriausybei siūlo atverti mokyklas, tačiau prieš tai mokytojams ir mokiniams turėtų būti atlikti koronaviruso testai. Taip pat siūloma, jog vėliau galėtų būti skiepijami pedagogai ir vyresnių klasių moksleiviai.

Vyriausybės ekspertų taryba pateikė siūlymus valdžiai, pagal ką galėtų būti griežtinami ar švelninami karantino reikalavimai. Viena iš ekspertų grupės narių tikina, kad nors prognozuoti pagal šiomis dienomis šokinėjančią užsikrėtimo kreivę sunku, optimistiškai žvelgiant, pirmieji atlaisvinimai galėtų laukti jau vasarį, o vasarą jau galėtume pasitikti su minimaliais ribojimais. Ekspertai išskyrė A, B, C ir D scenarijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti karantino ribojimus.