Pokalbį su naujienų portalu tv3.lt infektologas, profesorius Saulius Čaplinskas pradeda sakydamas, kad kalbant apie pandemiją pirmiausia reiktų išsikelti klausimą, ko buvo siekta tiek pirmuoju, tiek antruoju karantinu, nes anot jo, situacija iki šiolei išlieka chaotiška.
„Lietuvoje buvo išradinėjamas dviratis, ignoruojami specialistai, kurie galėjo ir turėjo ką pasakyti. Įstaigos buvo supriešintos, kai kurios susilpnintos arba sunaikintos, ypač visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos. Todėl mes ir turime chaosą.
Problema yra ta, kad nauja valdžia kartoja senos valdžios klaidas. Juk Sveikatos apsaugos ministerijoje liko tie patys žmonės ministrui pasirašyti įvairius teisės aktus ir sprendimus. Jie tai darė ir pirmo karantino metu. Naivu tikėtis, kad jie pripažins savo klaidas“, – teigia S. Čaplinskas.
Neabejoja – karantinas buvo per ilgas
Profesorius primena, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos komisijos (EK) ekspertai nuolat pabrėždavo, kad karantinas, kaip ypatinga priemonė, buvo reikalingas tam, kad sveikatos priežiūros specialistai ir patys gyventojai suprastų, kas tai per problema ir kaip su tuo kovoti.
„Dėl to pirmasis karantinas ir buvo reikalingas. Jis buvo įvestas laiku, bet truko per ilgai. Neabejotinai per ilgai buvo delsiama diegti įvairias prevencines priemones.
Bet ar karantiną buvo stengiamasi laikyti iki tol, kol nugalėsime pandemiją? Apgaulė. Lygiai taip pat dabar – pandemija yra nenugalėta. Jeigu mes galvosime, kad rudenį kilus dar vienai bangai pagrindinė priemonė išliks karantinas, tai bus didelė klaida. Karantinas turi būti taikomas ribotą laiką, labai konkrečia apimtimi, konkrečioje teritorijoje“, – pabrėžia S. Čaplinskas.
Jam pritardama antrina ir infektologė, profesorė Ramunė Kalėdienė, sakydama, kad pirmojo karantino metu žmonės turėjo būti labiau supažindinami, kaip funkcionuoja šalies sveikatos sistema, kaip dirba sveikatos priežiūros įstaigos. Jos nuomone, žmonės negali būti vien tik pasyvūs paslaugų gavėjai.
„Dabar mes piktinamės, kodėl negalima vieno ar kito dalyko gauti, tai reikėtų daugiau ne apie infekcijos komunikaciją, bet apie tai, kad viskas yra labai susiję. Ir jeigu mes vieną draudimą įvedame, tai kokias tai pasekmes turės“, – sako R. Kalėdienė.
Antras karantinas, anot ekspertų, buvo įvestas per vėlai, ankstesnis jo įvedimas būtų padėjęs išvengti didelio mirčių skaičiaus.
Taip pat jie sutaria, kad antrojo karantino tikslas turėjo būti apibrėžtesnis, tačiau niekuo nesiskyrė nuo pirmojo karantino – griežtas ir keliantis nežinomybę.
„Kalbant apie antrą karantiną reiktų pradėti nuo to, kad nebuvo išnaudotas laikas pamokos pirmos pandemijos bangos.
<…> Antrą karantiną reikėjo įvesti, nes vasarą nebuvo išnaudotas laikas pasiruošimui. Dėl politinių ambicijų, kuomet buvo didesnis dėmesys skiriamas politikai, o ne žmonių sveikatai ir reikėjo įvesti antrą karantiną, kuris buvo įvestas per vėlai. O tai, kad jis truko per ilgai, šitą aš nuolat pabrėžiu“, – sako S. Čaplinskas.
Ekspertai buvo ignoruojami?
COVID-19 liga pradėjo plisti 2019 m. gruodžio mėnesį Kinijoje, Uhano mieste. Pirmasis šios infekcijos atvejis Lietuvoje patvirtintas 2020 m. vasario 28 d. moteriai Šauliuose.
Dar prieš šio užkrato atsiradimą PSO ir kiti įvairūs ekspertai siuntė perspėjimus, nurodančius, kad šiuolaikiniame pasaulyje susidarė palankios sąlygos atgimti senoms ir užgimti naujoms užkrečiamoms ligoms, į kuriuos, anot S. Čaplinsko, atsakingi pareigūnai nereagavo.
„Tame tarpe ir į mūsų ekspertų, ir į AIDS specialistų perspėjimus buvo nereaguojama. Konkretus įrodymas – infekcijos išplitimas. Tai rodo, kad buvo nepasiruošta, tam nebuvo skiriamas dėmesys ir lėšos. Atitinkamai kontrolės funkcijų nevykdė ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Mes turime labai stiprią laboratoriją, kuri visiškai neatliko savo funkcijų, kad būtų išplėsta diagnostika, nors pasaulyje jau buvo tai padaryta, latviai ir estai jau plačiai diagnozavo, o mes dar ne“, – pastebi S. Čaplinskas.
Jo teigimu, buvo ignoruojami ne tik ekspertai, bet ir dar platesnis tinklas – nebuvo bendraujama su privačiu sektoriumi ir savivalda. Buvo bandoma viską koncentruoti vienoje vietoje, pradedant nuo laboratorinių tyrimų, baigiant duomenų valdymu ir epidemiologinės stebėsenos duomenų. Todėl darbo ėmėsi tie žmonės, kurie neturėjo tam jokios patirties ir mažai turėjo tam pajėgumų.
„Ir kai tai buvo sakoma, tai buvo ignoruojama ilgą laiką. Tol kol galų gale duomenų valdymo specialistai, statistikai, matematikai pradėjo sakyti, kad nesueina duomenys. O kai apie tai kalbėjo užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, tai jis paprasčiausiai tuomet buvo mobinguojamas“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja jis.
Infektologas neabejoja, kad turime išmokti šią pamoką, nes nauja pandemija bet kada gali vėl kilti: „Ir ji kils, bet klausimas, kokia ji bus. Ir greičiausiai ji vėl kils nuo gyvūnų, liga peršoks žmonėms.
Tik klausimas, koks tai bus gyvūnas, koks tai bus virusas, kada ir kaip plačiai tai išplis. Aiškiai šitam nebuvo pasiruošta, ignoruojama“, – priduria jis.
Išskiria komunikacijos stoką
Visą šį pandeminį laikotarpį, pasak epidemiologų, buvo koncentruojamasi į vieną sprendimą, todėl žmonės neretai buvo klaidinami, kas juos tik dar labiau vargino.
„Pačioje pradžioje buvo kalbama, kad kaukių nereikia, kad jos nėra efektyvios, paskui – jau reikia. Taip pat buvo apgaudinėjama, kad užtenka apsaugos priemonių, kai jų net nebuvo. Buvo sakoma, kad turime diagnostikos priemonių, kai jų iš esmės nebuvo.
Paskui užpirko diagnostikos priemones ir nežinojo, kaip jas naudoti“, – sako S. Čaplinskas.
Prasidėjus skiepų kampanijai daugiausiai buvo ir yra kalbama skiepų prieinamumą, nepriklausomai nuo to, ar žmonės turi pakankamai žinių apie pačia skiepų naudą. Tai, anot profesoriaus, yra didelė klaida, nes tik skiepų kiekis negali išgelbėti situacijos.
„Skiepai yra svarbus klausimas, jų labai reikia, bet neužtenka skiepus atvežti prie žmogaus durų, jei jis nesiruošia jų atverti. Turi būti skiepų priimtinumo komunikacija, kuomet reikia atsakyti į klausimus, kylančius žmonėms apie skiepus. Tam nebuvo skiriamas dėmesys, iki šiol to komunikatoriai faktiškai nesupranta.
Kad ir ta pati ekspertų taryba nesupranta, kad žmogui į kylančius klausimus reikia atsakyti tada, kai jam kyla tie klausimai. Ir kad jis proaktyviai gautų atsakymus į jam rūpimus klausimus.
Ir kad gautų atsakymus iš specialistų, kuriais pasitiki, o ne tik iš politikų arba „kaimynkos“, kuri neaišku, ko ir kur yra prisiskaičiusi“, – sako jis.
Pridurdamas S. Čaplinskas teigia, kad „skirtumas tarp skiepo ir kito medikamento yra tas, kad vaistą skiriami sergančiam žmogui, kai jis supranta, kad jam yra blogai – panaudoja vaistą ir jam sveikata pagerėja.
Vakcinos skiriamos sveikam žmogui ir čia atsiranda įvairių abejonių, ypač, kai atsiranda kažkokie nemalonūs ir nepageidaujami reiškiniai“.
Visgi R. Kalėdienė sako, kad nereikėtų atsistoti vien prie sprendimų kritikavimo, nes klaidų krizės akivaizdoje išvengti beveik neįmanoma: „Juk ir dabar karantinas yra baigiamas, bet ribojimo priemonės tai išlieka. Ką mes patyrėme tokio pozityvaus, tai kad mes išmokome, kad galima gyventi kažkokiu būdu ir su tokiomis sąlygomis“.
Portalas tv3.lt primena, kad nuo liepos 1 d. šalyje baigėsi galioti beveik 8 mėnesius trukęs karantinas. Tačiau liko galioti ekstremalioji padėtis ir tam tikri saugumo reikalavimai. Susipažinti su likusiais ribojimais galite: čia.
