Baudžiamųjų įstatymų spragos, skirtingas teisinių normų interpretavimas nulemia, jog tiriant korupcinio pobūdžio nusikaltimus baudžiamosios atsakomybės principas dažnai lieka neįgyvendintas.
Tai konstatavo tyrimą apie korupcinių nusikaltimų ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo praktiką Lietuvoje atlikę teisininkai.
"Išnagrinėję baudžiamąsias bylas ir įstatymus, padarėme išvadą, kad baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo už korupcines nusikalstamas veikas principas Lietuvoje nėra pilnai užtikrinamas. Korupcinio pobūdžio nusikaltimai dažnai nesulaukia ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo. Baudžiamoji atsakomybė nėra pilnai realizuojama net ir tada, kai ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, kai bylos pasiekia teismus, o baudžiamosios atsakomybės dažnai išvengiama keistais pagrindais", - spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė Teisės instituto vadovas Algimantas Čepas.
Pasak jo, korupciniai nusikaltimai yra vieni iš nedaugelio, kurie daromi prieš tai įvertinus baudžiamosios atsakomybės riziką, todėl ypač svarbu, kad korupcines veikas padarę asmenys neišvengtų baudžiamosios atsakomybės.
Instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjo Aurelijaus Gutausko teigimu, dažnai korupcinių veikų tyrimo chaotiškumą nulemia skirtingas baudžiamojo įstatymo interpretavimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas.
Anot Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus, tyrimo metu rasta ir ginčytinų ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nutarimų, kai tyrimas dėl korupcinių veikų buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ar įtariamajam korupcija atsakomybės pavyko išvengti dėl nusikalstamumo mažareikšmiškumo.
J.Lauciaus teigimu, prokurorai ikiteisminius tyrimus nutraukia nerasdami "didelės žalos" požymių, o neturtinės žalos net nesvarsto.
Anot A.Čepo, korupcinio pobūdžio nusikaltimuose keistai atrodo ir kai kurių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų taikymas.
"Tarkime, atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, kai teismo pasitikėjimo vertas asmuo įsipareigoja užtikrinti, kad asmuo ateityje tokio nusikaltimo nedarys. Tačiau keista, kai už muitininką, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, laiduoja jo viršininkas, kuris vieną kartą jau nesugebėjo užtikrinti, kad nebus padarytas nusikaltimas, bet kad jis sugebės tai padaryti ateityje, abejonių jau nekyla", - sakė A.Čepas.
Anot jo, tyrimo autoriai pateikė ir siūlymų, kaip galiojančius įstatymus būtų galima tobulinti ir naikinti esančias spragas. Jais remiantis būtų galima inicijuoti tam tikras baudžiamosios politikos pertvarka,s tačiau tai daryti reikėtų atsargiai.
"Blogiausias variantas būtų, jei tyrime išryškintas problemas būtų bandoma spręsti taškiniu principu. Baudžiamoji teisė yra organiškai susijęs darinys, kiekvieną pakeitimą reikia daryti atsargiai. Atsisakius, tarkime, susitaikymo principo, žala nukentėjusiesiems, jos atlyginimo problemos kitose bylose jau nebebūtų sprendžiamos. Pakeitus vieną dalelytę, galima sukelti problemas kitose kovos su nusikalstamumu srityse", - kalbėjo A.Čepas.
