„Sprendimas mažinti paramą pabėgėliams mums kelią susirūpinimą, kadangi einama visai priešinga kryptimi, nei buvo rekomenduojama. Sprendimas mažinti paramą kelia susirūpinimą dėl apgyvendinimo galimybių bei kitų pabėgėlių integracijos perspektyvų Lietuvoje“, - BNS sakė JT Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš.
Lapkričio 18-ąją socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sugriežtino tvarką, pagal kurią trumpinamas pabėgėlių integracijos laikas, atsisakoma galimybės pratęsti išmokas kai kurioms pabėgėlių grupėms iki penkerių metų, pačios išmokos mažinamos pusiau praėjus pusmečiui.
„Skiriant finansines išmokas, turėtų būti apsvarstyta specifinė pabėgėlių situacija šalyje, finansinė pagalba turėtų veikti kaip stiprinanti priemonė, kuri palengvina integracijos procesą. Laikyti pabėgėlius ties skurdo riba yra neproduktyvu, tai sulėtintų integracijos procesą ir iš tiesų ateities perspektyvoje gali tik labiau paskatinti priklausymą nuo socialinių išmokų (...).Bet kokie svarstymai dėl išmokų mažinimo yra ne tik neproduktyvūs, bet taip pat kelia klausimą dėl žmogaus teisių užtikrinimo“, - JT organizacijos poziciją BNS perdavė R.Kuleš.
Anot jos, 2013 metais organizacijos atliktas tyrimas dėl pabėgėlių integracijos Lietuvoje nurodė integracijos proceso iššūkius ir pateikė rekomendacijas pabėgėlių integracijos tobulinimui pagal kitų šalių gerąsias praktikas.
Agentūra pabrėžia, kad pabėgėliai neturi lygių galimybių kaip Lietuvos piliečiai savo pačių pastangomis pasiekti „adekvatų gyvenimo lygio standartą“. Nurodoma, jog pabėgėliai turi įveikti praeities persekiojimo traumas, persikėlimo padarinius, kalbos ir kultūros barjerus ir dažnai priešišką aplinkinių nuomonę. Dėl to jiems, labiau nei įprastai, yra reikalinga specializuota parama, kol jie patys galės gauti pajamas.
Organizacija taip pat akcentuoja, kad tarptautinė teisės požiūriu, parama pabėgėliams turi būti grįsta materialinės lygybės ir nediskriminavimo principu, kuris neleidžia vienodai elgtis su asmenimis, kurie yra skirtingose situacijose, o Lietuvos piliečių ir pabėgėlių situacija esą yra išties skirtinga.
Lietuva taip pat raginama papildomai stiprinti pabėgėlių lietuvių kalbos mokymą bei gerinti galimybes pabėgėliams konkuruoti darbo rinkoje.
SADM sprendimu, vienkartinė pašalpa pabėgėlių įsikūrimui savivaldybėje nuo dabar skiriamų 456 eurų sumažinama iki 204 eurų, atitinkamai sumažintos pašalpos vaikui ir šeimai. Pavyzdžiui, šeimai įsikūrimui bus galima skirti ne daugiau 612 eurų - iki šiol ši suma buvo 1140 eurų.
Šiuo metu skiriamos kasmėnesinės išmokos - 204 eurai vienam, 306 eurai dviems ir 408 eurai trims asmenims - praėjus pusmečiui atitinkamai mažės iki 102, 204 ir 306 eurų. Jei asmenų šeimoje daugiau nei trys, už kiekvieną papildomą šeimos narį iki šiol buvo papildomai skiriamas 51euras. Ši suma po 6 mėnesių gyvenimo savivaldybėje taip pat sumažėja pusiau - iki 26 eurų. Taip pat įvestos išmokų „lubos“ - nepaisant to, kiek bus šeimos narių, kasdienėms reikmėms viena šeima galės gauti ne daugiau nei 510 eurų.
Sumažintos išmokos Lietuvoje integruojamiems pabėgėliams bus skiriamos jau nuo gruodžio.
SADM taip pat nuo 6 iki 3 mėnesių sutrumpino integracijos terminą Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, savivaldybėse paliktas 12 mėnesių integracijos laikas, tačiau panaikinta dabar esanti teisė jį pratęsti iš viso iki 5 metų.
