H. Clinton vizito išvakarėse politiniuose kuluaruose buvo kalbama, jog dėmesiu jai nepasidalija prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Esą ir viena, ir kita norėjo JAV valstybės sekretorę laikyti savo viešnia. Kai H. Clinton atstovai pranešė, kad penktadienį ji ruošiasi prie Seimo barikadų, simbolizuojančių Lietuvos kovą prieš SSRS agresiją 1991 metų sausį, padėti gėlių, tačiau neužsuks į Seimą, I. Degutienė pareiškė, kad tokiu atveju aukštosios viešnios neišeis pasitikti, todėl H. Clinton komandai darbotvarkę teko pakoreguoti. Šiandien ji vis dėlto užsuks kelioms minutėms į Seimą pasisveikinti su I. Degutiene ir pasirašyti svečių knygoje. Po to viešnia išvyks susitikti su Andriumi Kubiliumi. Pagrindinė H. Clinton ir mūsų valstybės vadovų pokalbių tema – energetinis saugumas ir nepriklausomybė. LIETUVOS RYTAS
Ketvirtadienį Lietuva skilo į dvi stovyklas. Viena aiškina, kad, nepaisant Europos Komisijos leidimo trejiems metams pratęsti draudimą užsieniečiams pardavinėti lietuvišką žemės ir miškų ūkio paskirties žemę, ją pardavinėti galima. Kita aiškina, kad negalima. Seimas vakar galėjo šią teisinę spragą užkimšti, bet nenorėjo pratęsti sesijos ir išskubėjo atostogų, kurios tęsis iki rugsėjo 10-osios. Dalis Lietuvos teisininkų, notarų ir net teisingumo ministras Remigijus Šimašius šią savaitę pareiškė, kad nuo gegužės 1-osios jau galima pardavinėti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę užsieniečiams, nors Europos Komisija leido draudimą pratęsti iki 2014-ųjų gegužės. Lietuvos notarų rūmai net priėmė rekomendaciją notarams leisti tvirtinti sandorius dėl žemės pardavimo užsieniečiams, kol minėta nuostata esą neįkelta į Lietuvos teisės aktus, konkrečiai – kol nepakeistas Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas. Ketvirtadienį paviešinus šią informaciją žaibiškai sureagavo Seimas. Tą patį rytą Seimo pirmininkė Irena Degutienė bei vicepirmininkas Česlovas Stankevičius registravo Seimo nutarimo projektą, numatantį, kad iki 2014-ųjų gegužės sandoriai su užsienio subjektais dėl lietuviškos žemės pardavimo negalimi. Šis klausimas iškart atsirado ir plenarinio posėdžio darbotvarkėje. RESPUBLIKA
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį pakartojo, kad Lietuva privalėjo pakeisti apribojimus užsieniečiams numačiusius teisės aktus. Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius rėmėsi kitų teisininkų nuomone, kad jokių pakeitimų nereikia ir apribojimai galioja dar trejus metus. Seime svarstytą rezoliuciją R. Šimašius vadino niekine. Pasak jo, „svarstoma rezoliucija – teisinio nihilizmo pavyzdys – labai apgailestausiu, jeigu Seimas tokį dokumentą priims“. „Žemę gynė paknopstomis“. LIETUVOS RYTAS
„Pasirodo, netgi tinkamai uždrausti Lietuvoje mes nebesugebame nieko“, – pripažino galbūt tyčines Vyriausybės bei Seimo „klaidas“ ir susisiekimo ministras liberalusis Eligijus Masiulis. Jis tai padarė dar kartą, pacitavęs Europos teisės departamento direktoriaus Deivido Kriaučiūno išaiškinimą, jog EK sprendimas tėra „leidimas“, o ne „įpareigojimas“ drausti pirkti žemes užsieniečiams, todėl teisiškai laikoma, jog draudimas negalioja, kol Seimas nepriėmė reikiamų pataisų. Nors rezoliucija priimta absoliučia balsų dauguma, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras pripažino, jog rezoliucija nesuveiks, todėl teks priimti Konstitucinio įstatymo pataisą. Tiesa, tik rudenį – kai Seimas bus pailsėjęs, o žemė – išparduota. „Tyliai palaimintas Lietuvos išpardavimas“. VAKARO ŽINIOS
Trečiadienio vakarą Klaipėdoje policininkams begaudant beprotišku greičiu po miestą lakstantį „britvininką“, teko gerokai pavargti – šis ten, kur leistinas greitis 50 kilometrų per valandą (km/h), lėkė 117 km/h greičiu, taip pat pavojingai manevravo. Gaudynės, per kurias vienam policininkų automobiliui posūkyje net išsinėrė ratas, baigėsi ties Jakų žiedu, kur pareigūnai blokavo kelią sustatytais automobiliais. „Honda CBR 900“ vairuotojas bandė tarp mašinų išlaviruoti, tačiau jo nesuvaldęs užvažiavo ant kelkraščio, kur jį bandė sustabdyti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio patrulis. Motociklininkas nutrenkė pareigūną, po susidūrimo dar bandė važiuoti toliau, bet nugriuvo. 1987 metais gimęs policininkas pasitempė riešą, jam sumušta blauzda. Jis gydosi ambulatoriškai. Paaiškėjo, kad„Honda CBR 900“ vairavo prieš porą savaičių 27-ąjį gimtadienį atšventęs Darius G. Klaipėdietis nuo policininkų bėgo, nes neturėjo A vairuotojo kategorijos, suteikiančios teisę vairuoti motociklus. Jam gresia ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. VAKARŲ EKSPRESAS
Lietuvos Apeliacinis teismas dar kartą užvertė Žemaitijos nusikalstamo pasaulio šulo Vinco Šilio ir jo bendrininkų bylą. Aukštesnės instancijos teisėjai vėl sušvelnino nuosprendį. Apie Šilinių gaujos teismus – straipsnyje „Telšių banditai vis dar bylinėjasi“. AKISTATA
Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio įsitikinimu, Lietuvoje abiturientų egzaminų rezultatai dirbtinai pagerinami, siekiant pasipuikuoti ES, įtikti Vyriausybei ir aukštosioms mokykloms. Daugelio egzaminų rezultatų abiturientai dar nežino – sulaukę įvertinimų jie turės laiko iki liepos 22-osios pateikti stojimo į aukštąsias mokyklas prašymus. Ar iš tiesų brandos atestate bus įrašytas moksleivio žinias atitinkantis įvertinimas? Prestižinės KTU gimnazijos direktorius B. Burgis dabartinę egzaminavimo sistemą vadina muilo puta ir dūmų uždanga. Pasak jo, tai – būdas nuslėpti skaudžią tiesą apie žemą abiturientų parengimo lygį. Pedagogo įsitikinimu, Nacionalinis egzaminų centras (NEC) vadovaujasi pakankamai sudėtinga vertinimo sistema tik todėl, kad būtų galima užmaskuoti tikruosius rezultatus, verčiant egzaminų balus į procentus.
KTU gimnazijos direktorius, išanalizavęs NEC svetainėje pateiktą vertinimo sistemą, grafikus ir lenteles, pastebi, kad net ir matematikui sunku suprasti vertinimo principą. „Tas norminis vertinimas yra mistika. Dabar jau tą vertinimo vienetą vadinu ne procentais ar balais, bet batais. Yra toks Tailando piniginis vienetas. Tokia vertinimo sistema stengiamasi įtikti Vyriausybei, Seimui, aukštosioms mokykloms, visuomenei“, – sakė B. Burgis. Anot jo, iš esmės pažymys priklauso nuo politinio sprendimo. „B. Burgis: abitūros egzaminų rezultatai – Lietuvos melas“. KAUNO DIENA
Ant Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto fasado nušvito užrašas gotiškomis raidėmis, o virš jo atsivėrė Prūsijos herbas. Šias šimtamečio pastato puošmenas aptiko restauratoriai. Istorinius ženklus ilgą laiką slėpė tinko sluoksnis – sovietmečiu jie buvo paprasčiausiai užmūryti. Prūsijos herbo liekanas restauratoriai sutvirtino, užkonservavo ir tikisi, kad jis kada nors bus visiškai atkurtas. Antrasis radinys – užrašas vokiečių kalba „Karališkoji mokytojų seminarija“. Pasak bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovo Aldo Kliuko, „visos raidės puikiai išsilaikiusios, trūko tik vienos raidės, kurią pagamino mūsų meistrai“. „Tinkas slėpė Prūsijos herbą“. LIETUVOS RYTAS
