Seime viena po kitos gimsta idėjos, kad vaikus ir jaunuolius reikia įtraukti į aktyvią politiką. Siūloma leisti Seimo nariais tapti studijų nespėjusiems baigti jaunuoliams, prezidentu rinkti dar gyvenimo patirties nespėjusius įgyti žmones, rinkimų teisę suteikti vaikams. Anot akademinio sluoksnio atstovų, tai visiškai sugriautų ir taip jau byrančią Lietuvos politinę sistemą. „Kalbėti apie Seimo narių amžiaus cenzo sumažinimą iki 21 metų yra absurdas. Aš manau, kad Seimo nariai turėtų turėti universitetinį išsilavinimą. O logiškai žiūrint į universitetą įstojama maždaug 18 metų. Plius 6 metai studijų – tad geriausiu atveju 24 metų cenzas turi būti, nes pageidautinas ir magistro išsilavinimas. Nes dabar, matant, kokio lygio yra kai kurie Seimo nariai, nekyla abejonių, kad reikia daugiau išsilavinusių žmonių, protingų, o ne paukščiukams padėti“, – „Vakaro žinioms“ sakė Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka. VAKARO ŽINIOS
Nuo vakar skandalingai pagarsėjusių Kauno paveldosaugininkių Irenos Vaškelienės ir Rymantės Gudienės parašai – beverčiai. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė patvirtino, kad specialistės, Laisvės alėjoje leidusios iškilti stikliniam antstatui, negalės derinti jokių projektų. Apie dar vieną Laisvės alėjoje suplanuotą stiklinį antstatą KPD sužinojo atsitiktinai. KAUNO DIENA
Trečiadienį darbo vietoje neblaivus aptiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo poskyrio vedėjas Kęstutis Vaitiekūnas. Už tai jis gali būti atleistas iš pareigų. Vakar komentuodama šį įvykį savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė paminėjo, jog jis savivaldybės tikrai nepuošia ir administracijos vadovybė to netoleruos. VAKARŲ EKSPRESAS
Prieštaringai vertinama prokuratūros reforma nepaliauja stebinti. Dar viena šios pertvarkos grimasa – didžiausios valstybės paslaptys patikėtos buvusiam KGB karininkui. Generalinės prokuratūros vadovas Darius Valys nutarė į prokuratūros patalpas, kuriose saugomi slapčiausi ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos bei NATO šalių dokumentai, perkelti dirbti prokurorą, buvusį KGB kapitoną Antaną Stepučinską. „Tokį sprendimą vertinu labai blogai. Nežinau istorijoje nė vieno atvejo, kai valstybė didžiausias savo paslaptis patiki buvusiam kitos šalies saugumo tarnybos karininkui“, – buvo apstulbintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Pečeliūnas. Kad A.Stepučinskas – buvęs kadrinis KGB karininkas, gerai žinojo ir ankstesni Generalinės prokuratūros vadovai. Tačiau niekas dėl to problemų nekėlė, nes šis prokuroras paprastai kuruodavo sudėtingas kriminalines bylas. LIETUVOS RYTAS
Už pažeidėjo gyvenimą areštinėje sumoka mokesčių mokėtojai. Areštuotieji išlaikomi iš tų pačių varganų lėšų, kurias valdžia skiria policijai. Dirbti viešuosius darbus pažeidėjas gali atsisakyti lengvu rankos mostu, nes pažeidėjai Lietuvoje turi daugiau teisių nei įstatymų nelaužanti visuomenės dalis. „Pakeitus baudą į areštą susidaro dviprasmiška situacija: užuot papildžius valstybės biudžetą lėšomis iš sumokėtos baudos, tą žmogų privalu iš valstybės biudžeto išlaikyti areštinėje,“ – „Respublikai“ teigė šalies policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla. – Tačiau yra tokia administracinė nuobauda ir niekur nuo to nepabėgsi“. RESPUBLIKA
Negirdėtas skandalas – už berniukų išprievartavimą kalinčiam pedofilui šiauliečiui Leonui Žukui teismas įpareigojo iš biudžeto atlyginti už teisėsaugininkų neprofesionalumą ir sukeltas kančias. O tuo metu visas būrys vaikų, kuriuos, kaip įtarta, išprievartavo šis pedofilas, negaus nė cento ir net nėra pripažinti nukentėjusiaisiais. „Berniukus prievartavęs pedofilas laimėjo prieš Lietuvą“. AKISTATA
Vakar Šiaulių universiteto bibliotekoje filosofas, rašytojas, politikas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis pristatė naujausią knygą „Ryga – niekieno civilizacija“. Susitikimo pradžioje į klausytojus autorius kreipėsi latviškai. Tai – pirmasis ir kol kas vienintelis pusantro tūkstančio egzempliorių tiražu išleistos knygos pristatymas. Rašytojas pastebi, kad Latvijos viešojoje erdvėje daug daugiau kalbama apie lietuvius nei Lietuvoje – apie latvius. Negausu Lietuvoje ir knygų apie Latviją, tad A. Juozaitis tikisi bent trumpam šią spragą užpildyti. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
